FERDINAN VIOLETA
sulyta gervė
laukia praplaukiant žuvei
nuščiuvęs ruduo
x x x
taip trapiai sninga
paukščio lizde tik snaigės
išskridę gandrai
x x x
panteros akių
vyzdyje tyli paukščio
giesmė prieš mirtį
x x x
Praviepia žirnio
ankštį vidurvasaris.
Kirmėlės triumfas.
x x x
Judra tarp linų
ir mūsų basų kojų.
Atsargiai! Usnis!
x x x
Pojunkis miesto
naktigonėn traukti.
Su-vir-pus naktis!
x x x
obuolių kvapas
bepraeinant mergaitei.
sutrypta žolė
x x x
joninių naktį
juda oras nuo dainų.
šiene jos plaukai.
x x x
baltos ramunės
ir dobilai mylisi
tarp mano pirštų.
x x x
tiktai dvigulis
inkilas ir tas įtrūkęs.
paukščiai be sapnų
x x x
joninių lietus
padalintas nelygiai.
klumpės purvynėj.
x x x
žiurkės uodegos
pėdsakėliai ant smėlio
patvino upė
x x x
baltosios naktys
be mėnulio ir žvaigždžių
bėgantys elniai
x x x
poeto lūpas
užmigdė juoda tamsa
girgžt baltas sniegas
x x x
panteros akių
vyzdyje antilopės
mirties atspindys
x x x
mano kojinės
kulno skylėje kandis
alkanų nėra
x x x
Nusviro kriaušės
kaip mamos krūtys pilnos
pieno. Pernoko.
x x x
Pinoja koja
už kojos pavasaris.
Pienės sulytos.
x x x
Laumžirgis žino
vasarą, bet ruduo ir
žiema – svetimi.
x x x
Takažolę vis
mindo kas tik netingi,
o ji – išdidi.
x x x
Ripuoja šluba
antis kanalo krantu,
patvinus nakčiai.
x x x
Timpina žiema,
ledutį triuškindama,
gruodžiui suspigus.
x x x
Peilio ašmenim
per duonos kepaliuką.
Sucypė net šuo.
x x x
Prieš vėjui lenkiant
bambuką, baigės diena.
Prapliupo liūtys.
x x x
Brazdesys liovės
tik paryčiais. Baigėsi
ir ledonešis.
x x x
Eketės vyzdys
vis platėjo platėjo…
Žuvis ant ledo.
x x x
Tarp gimimo ir
mirties – gyvenimas.
Tarp pušų – oras.
x x x
Užsnūdo patsai
išminčius ant žolytės.
Ant nosies – musė.
www.rasyk.lt/kuriniai