GINTALAS PETRAS
pirmas perkūnas
miške žaibavo griaudėjo –
varnos nutilo
x x x
gimęs balandį –
pavasarinį sniegą
stebėti rudenį
x x x
rizikos grupė…
pieštukas ir kasetė –
senienų ekspozicija
x x x
mama iš dangaus
žiūri į mano sujauktus metus –
vėlu gailėtis
x x x
tuk – tuk – tuk – …
lazdele į kapines
apsižvalgyti
x x x
varnas linguoja
klevo viršūnėj
tveria rudenį
x x x
ar aš senjoras?
o gal senis nukvakęs?
Dieve! – taigi aš Petras
x x x
kodėl aš toks
o tu toks –
Dievo valia
x x x
išmaniosios durys –
jungtis tarp dviejų pasaulių
memento mori
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
buvimas rašant
mylimieji turėtų atleisti
rudenio vėjui
x x x
virš miško kalnai
kaip aš jų pasiilgau –
rudens debesys
Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025
medžiai be šešėlių
švietulys vis švysčioja –
lygiadienis
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024
vasaros kruša
daužo ežero veidrodį –
medžiai be dangaus
x x x
vėjas nutilo
pliko medžio vainike
rudens poilsis
x x x
uodžiu galvojimu
nupjautos žolės kvapą –
namas vėl vienišas
x x x
atsidaro durys
visos į vieną pusę –
einu iš kapinių
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023