GLIAUDIENĖ BIRUTĖ (1930)
Įdėjau kišenėn
Pinigą. Išleidus –
Tuoj užkukavo
x x x
Įkišau knygon
Vėjo nublokštą lapą –
Gal ras anūkės
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
Ką išskalausi,
Ežerėli? Gelmės perlą
Ar tik šapelį?
x x x
Upės veidrodis
Raibuliuoja. Puiku –
Nesimato raukšlių.
x x x
Ant lieptelio
Kaimietės delnuose
Kultuvės kadrilius.
x x x
Upelio dugne
Susiglaudę smiltelės
Savajai maldai.
x x x
Gerumas auga
Raktažolių varpeliams
Tilindžiuojantis.
x x x
Ką parašysi,
Skrajūne, sparnu? – „Viena
Tiktai gimtinė“.
x x x
Į saulės korį,
Į žemės grumstą varva
Vieversių giesmė.
x x x
Žibutės laišką
Glaudžiu prie savęs. Virpa
Melsva aureolė.
x x x
Baigia pražiūrėt
Akeles jau purienos.
Girdžiu gegutę.
x x x
Duonos abišalė
Skalsi žemės kvapu,
Triūsu artojo.
x x x
Kristus ant kryžiaus
Žvelgia žemdirbio akim,
Pilnom rūpesčio.
x x x
Dangaus žibakėlės
Prie lango budi. Laukia
Manęs grįžtančios.
x x x
Išsūpuok, vėjau,
Kaip motina kūdikį
Mano svajonę.
x x x
Įkriski širdin,
Šermukšnio žiedlapėli –
Sunku būt gerai.
x x x
Pavasarėlis
Gandro raudonam snape,
Saujoj sėjėjo.
x x x
Kamanė žiedą
Apkabina kaip vaiko
Rankelės kaklą.
x x x
Tu toksai vėsus,
Akmenėli. Ar ne aš
Senatvėje?
x x x
Ašarodama
Žinau – niekas rankos ant
Peties neuždės.
x x x
(Mamytei)
Esi šventykla,
Prieglobstis tamsią naktį –
Tu meilės duona.
x x x
Žydi ievužė
Baltuoju debesėliu –
Šypsniu kūdikio.
x x x
Eit vilties taku
Su purienos žvakele
Godų godoti.
x x x
Kalbina mane
Beržo šakos linguonės
Širdim Motulės.
x x x
Šaltinio versme
Alsuoki, gyvenime.
Budės paukštelis.
x x x
Toks laukiamas
Sūnaus pabučiavimas
Motinos dieną.
x x x
(Senelei)
Kas, atidaręs
Langines, šnekins žiedą
Poterių kalba?
x x x
Lašelių muziką
Užrašinėju sielos
Plunksna švelnia.
x x x
Padėjus galvą
Ant žemynėlės kelių
Slenku per dangų.
x x x
Leidžiasi trešnių
Baltos blakstienos ant
Maitintojos krūtinės.
x x x
Kraipo galvelę
Dagilis: sutuoktuvių
Suknia obelies.
x x x
Šaknelės žemės,
Kaip išpuošėte vyšnias.
Neatsistebiu.
x x x
Pluša genelis,
Skiedreles mėtydamas.
Stebi mažieji.
x x x
Senolių akim
Sukembėję jovarai
Žvelgia į kelią.
x x x
Vienišas žmogus
Pravėrė vartelius –
Gal kas aplankys?
x x x
Būkim seserys,
Darželio našlaitėlės –
Pasiguosime.
x x x
Vėjas nupučia
Kiaulpienės vainikėlį:
Jau ne mergelė.
x x x
Baikščiai suvirpa
Liauni drebulės lapai –
Nebeišduoti.
x x x
Mano kaimelis
Augino darbščius žmones –
Dorus lietuvius
x x x
Dabar sapnuoju:
Stoviu prie tėviškėlės
Vartų. Kas įleis?
x x x
Surinksiu, lietau,
Aš tavo sidabrėlį
Kambario gėlėms.
x x x
Kas žolynėlį
Paguos, kuomet būsiu
Kitame krante?
x x x
Nebijok, sraige,
Neužgriūsiu ant tavo
Būsto. Keliauki.
x x x
Po vienu skėčiu
Senelis ir anūkas
Kalbasi šiltai.
x x x
Uosio lazdele
Baksnoja senučiukas
Sutartnę.
x x x
Norisi apkursti:
Koridorius pilnas triukšmo –
Neturiu savęs.
x x x
Iš avilio
Sklinda bičių šventkalbė.
Prigludus klausausi.
x x x
Daug išdalino
Lakštingala širdies dainų.
Radai, mergaite?
x x x
Kukutis tikras
Karalaitis su karūna,
Gero linkintis.
x x x
Žvaigždėtas dangau,
Beribe, gili erdve –
Kur mane vesit?
x x x
Geroji tėčio
Ranka, glosčiusi galvą,
Lietė man širdį.
x x x
Merdi laukinė
Obelis. Apkabinu
Tą vienintelę.
x x x
Saulės lopšinė
Sukėlė klevo kraują,
Sparnus prie drevių.
x x x
Šviesioj palangėj
Virpa kregždučių sparnai.
Gyventi jaukiau.
x x x
Šventas žolyne,
Mindau tave kasdieną.
Žinau – atleisi.
x x x
Užkrito naktis.
Griežlė nuskubėjo į
Smilgų litaniją.
x x x
Aušrametėlio
Rasomis prausiu veidą –
Dėkoju žemei.
x x x
Jei tu išgirsi
Keistą žolės šnaresį –
Būsiu laiminga.
x x x
Ant piliakalnio
Katpėdėlių žvangučiai
Kalba legendą.
x x x
Gėlės koplyčioje
Pasimeldus kamanė
Suras nakvynę.
x x x
Renku į širdį
Žalias raides. Skaitysiu
Per visą žiemą.
x x x
Baltuoju smuiku
Užgroja akacija.
Sukluskit, žmonės.
x x x
Ką gi išbursi,
Tėviškės žiedeli,
Savo skaistumu?
x x x
Mirga marguoja
Vasaros prijuostėlė,
Velėta rasos.
x x x
Ką šią naktelę
Sapnavai, žolynėli?
Dalgio ašmenis?
x x x
Šioj kryžkelėj
Pabūsiu takažole,
Lietaus palauksiu.
x x x
Renku nuo žolių
Ramybę, žiedų ugnį
Tau pasišildyt.
x x x
Šienpjovių metas.
Pakvipusi daržinė
Šaukia nakvynės.
x x x
Kvapių dobilų
Žiedus bitės žegnoja
Vardan ateities.
x x x
Ant liepų pečių
Gelsvieji nuometėliai
Su medaus kvapu.
x x x
Vaiskią skarele
Senelės lydėdavau
Toli akimis.
x x x
Vaivorykštėlė,
Nuleisk lieptelį –
Dievulį aplankysiu.
x x x
Seklytėlėje
Žydi lindrobė – kalba
Senbuvių dvasia.
x x x
Mintys tuštėja.
Ieškau senojo rakto
Nuo kraičių skrynios.
x x x
Žvaigždžių trobelės
Nušvito – pasimelsiu
Prie jų slenksčio.
x x x
Smuikuoja žiogai
Mėnesienos kiemely.
Atsisveikinam.
x x x
Palietė petį
Šikšnosparnis – abudu
Akli keleiviai.
x x x
Tyli naktis.
Alkanos mintys klaidžioja
Toli už vartų.
x x x
Žvirbliai užmigo
Šiaudinėj pastogėj lyg
Dievo pažasty.
x x x
Šalimais kūdros
Ištiestų drobių taku
Vaikščioja saulė.
x x x
Nedrįstu ranka
Prisiliesti lelijos –
Vien akim glostau.
x x x
Ankstų rytmetį
Perskaičiau rasakilos
Ašarų laišką.
x x x
Kakarykuoja
Gaidžiai. Žadina rytą,
Aukščiausio dar skirtą.
x x x
Dažnai galvoju:
Nedvokia miręs medis,
Gerasis brolis.
x x x
Raitos driežiukas,
Virpindamas kerpšiures,
It kanklių stygas.
x x x
Paukšti, pačiulbėk,
Kai būsiu nutilusi –
Tave mylėjau.
x x x
Dobilo žiedas
Baltos spalvos – atėjęs
Iš Visatos erdvės.
x x x
Slepiasi žvaigždės,
Pamačiusios nuopuolį
Įžūlaus žmogaus.
x x x
Šviesanešėliai
Beržai, mano broleliai –
Visada ilgiuos.
x x x
Kužda topoliai:
Varžytinės vasaros
Tolstančiais sparnais.
x x x
Vėjas užpustė
Fliokso žiedo liepsneles.
Drugeli, papuošk.
x x x
Apsmilkysiu tave
Dūmais kadagių, čiobriais
Pagirdysiu.
x x x
Šaltosios rasos
Kaip Jėzus apaštalams
Kojas nuplauna.
x x x
Rūpintojėli,
Palaimink išlekiančių
Varganą kelią.
x x x
Stoviu po rudens
Kriauše. Vyzdžiuos šmėsteli
Baltas nuometas.
x x x
Tėvai augino
Užvadėlio vis laukė –
Paukšte išklydau.
x x x
Silpna jaučiuosi
Po aukštuma beribe –
Malda užaugins.
x x x
Ant rudens drobės
Šermukšnių rožančiai,
Musmirių daugtaškiai.
x x x
Giružėn einu
Kaip Žaliojon šventovėn
Subrandint save.
x x x
Žvaigždes išlydžiu
Karūnuotas – kur galvas
Glausit? Lauksiu vėl.
x x x
Palūkėk, paukšti,
Palaikyk vasarėlę
Ant lino žiedo.
x x x
Sudie tariu
Paskutiniam rudens žiedui:
Nenuvys širdy.
x x x
Beržas nukirsta
Viršūne lyg elgeta
Prie uždarų durų.
x x x
„Koks gražus skėtis
Musmirės“, – rodo duktė.
„Neliesk – gyvas“.
x x x
Vandenys šalti,
Pralekia gulbės baltos.
Aš dar palauksiu.
x x x
Ištirpo saulė
Svyruonėlių lapuose
Kad būtų šviesiau.
x x x
Gervių vilkstinė
Išsineša vasarą.
Graudulys gerklėj.
x x x
Vėlus lapkritis.
Sudūlėjo plaštakės
Sparneliai puošnūs.
x x x
Dangus surašė
Baltą testamentą
Rudenio žemei.
x x x
Židinio ugnyje
Kiek žodžių ieškau dar
Neišsakytų.
x x x
Ant balto sniego
Kurapkų kryželiai –
Ženklai gyvybės.
x x x
Stiprybės tau,
Žiemkentėli žaliasai –
Rarotų žvake.
x x x
Barškina langinę
Vėjo rankos. Išgirstu
Naujausią posmą.
x x x
Baltam akiraty
Plati tarplaukių žiema –
Advento giesmė.
x x x
Šaltučio rankos
Ant langų išaugino
Kalėdnaktelių.
x x x
Nuo kadagėlių
Balzganas ašarėles
Nušluostys saulė.
x x x
Antrą kartą
Nušerkšnijo vyšnelė –
Žiemą pražydo.
x x x
Skurdžiam tvartely
Ant Marijos rankų žydi
Šventas stebuklas.
x x x
Prie krūties glaudžia
Šventąjį sūnutėlį,
Pasiųstą Dangaus.
x x x
Saulės sugrąžtai.
Močiutė atsidūsta:
Šviesėja dangus.
x x x
Esi, žiemuže,
Baltuojantis altorius
Mano akyse.
x x x
Ant Kūčių stalo
Dubuo medaus: aukštojo
Skrydžio triūsas.
x x x
Vis aukštyn saulė:
Slysta nuo žemės pečių
Baltoji skara.
x x x
Žalia bruknekė
Viršūnėlę iškelusi
Virš ledo šarvų.
x x x
Rieda plikledžiu
Vėjo pučiama sėkla.
Ar išaugs lapeliai?
Gliaudienė B. Ant žemynėlės kelių. UAB „Utenos spaustuvė“, 1997