KOBAYASHI ISSA       小林一茶        (1763-1828)

    Gimė kaip pirmasis Kašivabaros ūkininkų sūnus. Sunkiai išgyveno motinos mirtį, kuri mirė, kai jam buvo treji. Jį prižiūrėjo močiutė, kol jam suėjo 14 metų. Visą tą laiką jis jautėsi svetimas savo namuose. Po vienerių metų tėvas išsiunčia jį į Edo užsidirbti pragyvenimui. Apie dešimt metų jo gyvenimo nieko nėra žinoma. Vėliau klajojo po Japoniją ir kovojo su pamote dėl palikimo, nes tėvas mirė 1801 metais. Po ilgai trukusių teisinių ginčų, Issa užsitikrino teisę į pusę tėvo palikimo. Į tėviškę poetas grįžo būdamas 49 metų amžiaus. Čia gyvendamas jis vedė net tris kartus, bet trejetas vaikų mirė nesulaukę trejų metų. Poetas mirė 1828 m. gimtajame kaime.

x x x

Kuojos nardo…
Aplink vien jonvabalių
Švytinčios liepsnelės

x x x

Pavasario lietūs.
Atnešė vėjas giraitėn
Išmesta laiška

x x x

Vakaro ūkanos.
Prisimena žirgas
Tiltą skylėtą

x x x

Laukinės churmos vaisiai.
Kokie rūgštūs jie
Motinos burnoje

x x x 

Pasaulis puikus!
Vabalai žvangučias skardena,
Sukas padangėj ratu sakalai

x x x 

Nieko nėra!
Vien vėsa ir
Sielos lengvumas

x x x 

Ei, blusos!
Kas jums geriau –
Vienatvė ar naktis ilga?

x x x 

Buda kažkaip
Netikėtai pavirto
Sena pušimi

x x x

Šešėliai bambukų
Ir vaiski mėnesiena
Manam kambary

x x x 

Pasauly šiame,
Virš pragaro,
Gėriuosi žydinčiom vyšniom

x x x 

Gegutė kukuoja!
Nėra kas daryt
Nei man, nei apyniams

x x x

Jonvabaliai
Ir pelės mūsų namuos –
Kuo geriausi draugai

x x x

Šunys jau skalyt
Ir vytis paliovė…
Kelias sniege

x x x

Vienas žmogus…
Ir viena musė
Erdviame kambary

x x x

Pavasario lietūs.
Katiną šokių mokina
Berniokas

x x x

Žydi slyva!
Šventadienis
Net katilams pragare

x x x

Pasauly šiame
Drugelio gyvenimas
Rūpesčių pilnas

x x x 

Apsamanojusi versmė.
Žiūrėk, balandis nutūpė!
Ir žvirblelis čia!

x x x 

Viskas sujuko –
Ištroškę uodai, alkanos blusos,
Vargšai vaikai

x x x 

Žvelgia į kalnus
Mano tėvai.
Ilga žiemos vienuma

x x x 

Senasis šuo
Paskutinį kartą aplanko
Kapus

x x x 

Lakštingalų trelės
Purvinas kojas trinu
Slyvų žieduos

x x x 

Rudens vėjai.
Linguoja ir blaškos
Šešėliai kalnų

x x x

Šilkverpio vikšrai!
Kaip prižiūri jus,
Glamonėja švelniai

x x x 

Žydinčių vyšnių šešėly
Nėra svetimų –
Bičiuliai visi

x x x

Musę mušiau –
Užgavau netyčiom žolėse
Žiedelį gėlės

x x x

Taip rudeniška sieloj!
Ir mėnuo be galo puikus,
Nors…

x x x

Gegutė kukuoja
Tai man, tai kalnams,
Tai man, tai kalnams…

x x x 

Tėvas man –
Saulėtekis ryto,
Laukus žaluma nusėjąs

x x x 

O vyšnių žiedai!
Nuo žirgo nukeliat
Patį valdovą

x x x 

Krinta rasa.
Šiandien vėl sėju
Pragaro sėklas

x x x 

Motina, tėvas, sūnus –
Trys žąsys laukinės
Grįžta namo

x x x

Moskitus išrūkiau –
Vienatvės palaima
Džiaugiuosi

x x x 

Apleistas kaimas.
Mėgaujas vargšas valstietis
Vakare vėsa

x x x 

Pamestinukas – aš,
Nešviečiantis
Jonvabalis

x x x 

Ir žmonės 
Budomis taps
Ir musės

x x x

Gimtoji šalie!
Net žolės čia žydi
Vyšnių žiedai

x x x 

Snapus išžioję
Paukštyčiai laukia tėvų.
Rudens lietus

x x x 

Upės seklumoj
Keptuvę šveičiančiuos delnuos
Pavasario mėnuo

x x x 

Susigėsta
Žvangutis laukų
Išvydęs rankas purvinom panagėm

x x x 

Gyvenimas – lašas rasos.
Nors tik rasos lašelis –
Vis dėlto gyvenimas

x x x 

Vakaro kregždės!
Koks rytojus
Betikslis

x x x 

Och, kaip gaižiai
Susiraukė varlė
Mane išvydus

x x x 

Žąsys laukinės!
Nuo šiol ilsėkitės ramiai
Jūs – Japonijoj

x x x 

Senieji namai
Ant Budos veido ramaus
Sraigė prigludo

x x x

O pasauli žmonių!
Tikras blusynas
Šešėly kalninių pušų

x x x

Tai slyvų šakose,
Tai bambukų krūmynuos
Čirškauja žvirbliai seni

x x x 

Vyšnios žieduos!
Bloškiu gobšumą pasaulio
Į nuošalų kampą

x x x 

Kai stoja naktis
Ima kaupti jėgas
Medžio ūglis

x x x 

Koks liūdnas pasaulis!
Suka sau lizdą
Paukštyčiai maži

x x x 

Vyšnių žiedai sutemoj
Praeity užgimsta
Šioji diena

x x x

Krykščia pelkių vištelė
Debesys skuba
Pritardami jai į taktą

x x x 

Snaudžia šuva
Švelniai jam galvą pridengia
Lapelis

x x x 

Vaiski mėnesiena,
Šiandien ir tu
Pluši išsijuosus

x x x 

Pasiliko nakvot
Stiebelis vienas žolės
Vėjy šaltam

x x x

Aplenkia mane
Vis aplenkia žmonės
Vakaro sutemos

x x x 

Ei, ko dabar užgesai,
Jonvabali pirmasis?
Juk čia tiktai aš!

x x x 

Tik nesipykit,
Vienas kitam padėkit,
Keliaujantys paukščiai

x x x 

Ilga naktis…
Koks ilgumas nakties!
Padėk mums, Buda Amida!

x x x

Lakštingala –
Pagarbinta, vienintelė.
O balsas vis toks pat.

x x x 

Pamažu, pamažu
Kabinkis aukštyn į Fudži kalną,
O maža sraige

x x x 

Štai draugystė!
Nuo gimimo nei kiek nepakito
Laukų plaštakėlės

x x x

Žvirbli mažyli,
Štiš, nuo kelio šalin!
Sumindys arklys!

x x x

Kalena genys –
Kala ir kala ten pat
Lig saulėlydžio

x x x

Tai bent gražumėlis!

Pro skylę popieriniam lange
Regiu Paukščių Taką

x x x 

Gyvenimas mūsų – lašas rasos.
Lašelį šiame –
Vien pyktis ir barniai

x x x 

Neraudokit, cikados!
Net žvaigždės dalinasi
Nelaimingąja meile

x x x

Medžio šešėly
Pritūpė plaštakė –
Ano gyvenimo lemtis

x x x

Ei, nemindžiok žolės!
Čia naktį aplinkui
Jonvabaliai švietė

x x x

Katilėlių žiedai –
Neužbaigtas veidas
Žmogaus

x x x 

Sužvarbę
Sustoja prie vartų
Mii šventyklos varpai

x x x 

Šaltyn ir šaltyn…
Kasnakt vis trumpyn
Dainelė sliekų

x x x 

Naujųjų metų naktis.
Ir katė sau vietą suranda
Bičiulių būry

x x x 

Šalna mėnesienos naktį…
Stovi kojom nuogom
Prie vartų šventyklos sargai

x x x 

Svirpia svirplys…
Vakar dar nemačiau
Sienoje plyšio

x x x 

Drugelis plasnoja…
Ir aš pasijuntu
Lyg žiedlapis liaunas

x x x 

Lakštingala gieda –
Permerkti lietaus
Ryto garsai

x x x 

Tik žiū…! –
Pavasaris jau čia!
Padangė šviesiai gelsva

x x x 

Koks puikus
Aitvaras kyla aukštyn
Virš elgetos būsto

x x x 

Tirpsta sniegai…
Kaimelis
Pilnas vaikų

x x x

Gyvenime taip jau yra!
Tarp cikadų giedančių –
Vienos geriau, kitos blogiau

x x x 

Nepaliaujantys pavasario lietūs
Sumidos vandenį
Laka pelė

x x x

Ei, nepasiduok,
Tu perkarus varle!
Isa už tave!

x x x 

Prie durų visur –
Vien purvinos getos.
Atėjo pavasaris

x x x 

Gyvenam tik kartą –
Aš
Ir žiedas aguonos

x x x 

Diena tirštoj ūkanoj –
Ir angelai turbūt
Apimti nuobodybės

x x x

Vystantys žiedai.
Nežino jie Budos kelio
Ir Didžiosios Lemties

x x x 

Vyšnioms sužydus
Visa kas gyva
Sujuda keltis

x x x

Žiedlapiai byra…
Migla tolumoj vandens
Atsigerti negali

x x x 

Žiedai ir mėnuo.
Jau keturiasdešimt devyneri metai
Beviltiškai eina kartu

x x x 

Kokia beprasmybė!
Nuo pirmo nužiesto dubens
Lig paskutinio

x x x 

Ačiū tariu.
Ant apkloto krinta
Sniegas iš rojaus

Iš japonų kalbos vertė Vytautas Dumčius.
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999

Žvirbleli bičiuli!
Šalin! Šalin iš kelio!
Matai, arklys žingsniuoja.

x x x 

Taip fazanas krykščia,
Tartum pirmą žvaigždę
Būtent jis atrado.

x x x 

Sniegas išsileido.
Prisipildė džiugesio
Net žvaigždžių veidai.

x x x 

Tarp mūs nėr svetimų!
Visi mes broliai po baltai
Pražydusiomis vyšniomis.

x x x 

Žiūrėk tiktai, lakštingala
Visai tą pačia giesmę gieda
Netgi ponams!

x x x 

Išskriejanti žąsie laukine!
Sakyk man, nuo kiek metų
Tu keliaut pradėjai?

x x x 

Pavasarį sugrįžk!
Neužmirški gimto namo,
Kregžde, ilgam kelyje!

x x x 

Šiandien – kaip ir vakar…
Virš skurdžios lūšnelės
Draikosi migla.

x x x

O neverk, cikada!
Nėra meilės be išsiskyrimo
Net skliautų žvaigždėms.

x x x 

Nutirpo sniegas –
Ir iškart kaimelis pilnas
Klegančių vaikų!

x x x 

Susirietęs patiltėj,
Žiemos sniegingą naktį
Benamis vaikas miega.

x x x 

Ak, nemindžiok žolės!
Ten vakar naktį
Jonvabaliai švietė.

x x x 

Turbūt anam gyvenime
Tu man sesuo buvai,
Liūdnoji gegute…

x x x 

MAŽAM SŪNELIUI MIRUS

Gyvenimas – rasos lašelis.
Tegu tik rasos lašelytis
Gyvenimas mūsų – ir vis dėlto…

x x x 

Rausvas mėnuo!
Kas jį valdo, vaikai,
Atsakykit man!

x x x

Tykiai tykiai aukštyn
Fudzio atšlaite šliaužk, sraige,
Lig pačių aukštybių!

x x x 

Piktžolių atvašynuos,
Žiūrėkit, kokios gražios
Plaštakės atsirado!

x x x 

STEBIU VARLIŲ KOVĄ

Ei, nenusileisk,
Varle tu sukritusi!
Issa už tave!

x x x

Liūdnas pasaulis!
Net kuomet pražysta vyšnios…
Net tuomet…

x x x 

Oi, nemuškit musės!
Rankelės jai dreba…
Kojelės dreba…

x x x 

Neginkite gylio
Šalin, – gėlių aplankyt
Jis atskrido.

x x x 

Lakštutė suokia,
Piktai baltakuodama
Į mano lūšną…

x x x

Dūmelis lankoj.
Plepa apie šį bei tą
Kumelaitės dvi

x x x 

Kaimelis mano!
Kad ir kaip slėptųs migloj,
Vis tiek suvargęs…

x x x 

Ant bambuko – op,
O dabar į slyvą – šast…
Straksėk, žvirblaite!

x x x 

Laukštutė gieda
Ant kauptuko. Mažosios
Slyvos vienkiemy…

x x x 

„Va toks bijūnas –
Dideliausias!” – mergaitė
Išskečia rankas…

x x x

Drugelis sode.
Prisėlins vaikas – nuskris,
Prišliauš vėl – purptels…

x x x 

Ei, lakštingala!
Ko valaisi kojeles
Į slyvos žiedą?!

x x x 

Va, nusipurtė
Plaštakę – ir vėl snaudžia
Kvailas elniukas…

x x x 

Tai išsidrėbė!
Ar nebūsi vadeiva,
Varle orioji!..

x x x

Nori paerzint –
Mat kaip susuko terlę,
Bjauri varliūkštė!

x x x 

Ničnieko nėra
Mano namuose – vėsa tik.
Ir sielos rimtis…

x x x 

Praskyrė stiebus
Kumeliuko nosytė –
Irisai žieduos…

x x x

Vasaros naktis.
Du namukai žvilgčioja
Žydinčion pievon…

x x x

Vagiui atėjus,
Varlėm pasiverskite,
Vėsūs melionai!

x x x 

Tumulas uodų –
O juk be jų čia būtų
Gal kiek liūdnoka…

x x x

Gegetės kū – kū –
Jūs, musės ir vabalai,
Tykūs klausykit!

x x x 

Vakaro mėnuo.
Šalia, nuoga lig juosmens,
Lepinas snaigė.

x x x 

Tai šen, tai ten – taip
Ir siuva, senio džiaugsmui,
Paikas uodukas…

x x x 

Vienišas žmogus
Ir vienui viena musė
Erdvioj svetainėj…

x x x 

Ant pintų durų
Spynos vietoj supasi
Sraigės geldelė…

x x x 

Kalnai tolimi
Atsispindi akutėj –
Klonio laumžirgis…

x x x

Skruzdės vorele
Leidžiasi uola žemyn –
Nuo debesio, a?

x x x 

Užmušiau muselę, –
Ak, ir gėlelę žolėj
Netyčia kliudžiau…

x x x

O, kokia sraigė!
Net pažvelgt nesiteikė
Žiedlapių pusėn…

x x x 

Varganos žvaigždės!
Vietos neliko danguj –
Vien mėnesiena…

x x x 

Šventykla kalnuos.
Verandoj liūdnas klausaus
Rudenį elnio.

x x x 

Rudenio naktis.
Keleivis lopo lopą
Menko drabužio.

x x x

Ek, nepasieksiu –
O kaštonas toks puikus,
Dideliausias, – ek…

x x x 

Atsargiai, svirply!
Šokuok iš čia – versiuosi
Ant kito šono…

x x x 

Vaiką nuo vėtrų
Ji ežioje pridengia –
Kaliausė daržų…

x x x 

Gliaudo kaštonus –
Taip vikriai, kojos kryžmai,
Mažius prisėdęs!..

x x x 

Rudens lapą
Krepštels minkšta pėdele, –
Žaidžia kačiukas…

x x x 

Kaimietis daržuos
Išrautu ridiku man
Kelią parodė.

x x x 

Lapai ražienoj
Prie pat vartų apkrito
Snaudžiančią katę…

x x x 

Prie gorės sėdžiu,
O kunigaikštis – gatvėj,
Mirksta lietuty…

x x x 

Pametę galvas,
Lekia tiesiai į laužą!!
Krušos kruopelės…

x x x

Ugnis židiny.
Dar smagūs veidai aplink –
Gyvenimėlis!

x x x 

Šunys traukiasi,
Baikščiai užleidžia kelią –
Takiukas sniege…

D. Kajokas. Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999

Išplaukė mėnuo,
Ir net menkas krūmelis
Pakviestas šventėn.

x x x 

Nesipykite,
Laikykitės lyg broliai,
Lekiantys paukščiai!

x x x 

Dangiškas Buda!
Skriste išskrido iš jo
Šnervės kregždė.

x x x 

Kas čia per žmonės,
Nežinau, bet laukuose
Kreivos kaliausės!

x x x

Skruzdžių tu take!
Pas mus ateini – nuo ko?
Debesio kalno?

x x x 

Pavėsyj guliu.
Grūda šalia man ryžius
Kalnų upelis.

J. Juškaitis. Septintasis mėnuo. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999

Aplanko kapus…
Nurodydamas kelią…
Šeimos pasenęs šuo.

A. Mackus. Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999

Kur tu keliauji
Per tokį lietų,
Mažyte sraige?

x x x

Kai aš numirsiu,
Sergėk mano kapą,
Žiogeli mažas!

x x x 

Tolsta ruduo.
Jam tolstant mojuoja
Aukšta žolė.

x x x 

Mano gimtinėj
Ir lauko žolės
Žydi kaip vyšnios.

x x x 

Griūvantis medis.
O paukščiai ramiai
Jame lizdą suka.

x x x 

O kaip liūdnai
Narvelio paukštis žiūri
Į skriejantį drugį.

J.D. Žilaitytė. Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999

Kaip gražiai kyla
Popierinis drakonas
Į dangų virš elgetos būsto.

x x x 

Krebžda pavasario lietūs.
Iš didelės Sumidos upės.
Geria pelė.

S. Geda. Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999

MORI SUMIO                          森澄雄　                  (1919-2010)

   Mori buvo haiku poetas. Gimė Nagasakyje 1919 m. Jis domėjosi ikimoderniųjų laikų haiku tradicija. Jo indėlis į haiku meną atspindi japonų poezijos gelmes, per savo kūrinius propaguodamas jo tradicijas ir stilius. 1977 m. laimėjo Yomiuri premiją už poeziją ir Dakotsu premiją 1987 m. Poetas mirė 2010 m. 

x x x 

Kepa papločius.
Šmėsčioja prietemoj
Motina, tėvas

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

MATSUMOTO TAKASHI (KYOSHI)        松本崇志           (1906-1956)

   Gimė Tokijo Sarugakuchō rajone No teatro aktorių šeimoje. Nuo aštuonerių metų pradeda rodytis No teatro scenoje ir atsiduoda savo įgūdžių tobulinimui. Jis labai klasikine kinų literatūra, japonų kaligrafija ir anglų kalba. 1921 m. jis pateko į haiku žurnalą Hototogisu, vėliau prisijungė prie haiku būrelio, kuriame daugiausia reiškėsi No teatro aktoriai. Tuo metu pradėjo mokytis pas haiku poetą Takahama Kyoshi. Maždaug po 20 m. atsisakė tapti No aktoriumi dėl besitęsiančių sveikatos problemų ir ėmė profesionaliai kurti haiku tekstus. 1925 m. atsigaudamas po ligos Kamakuroje, jis įsigijo čia namus ir pragyveno iki 1945 m. 1946 m. įkūrė haiku žurnalą Fue („Fleita”). Parašė biografinį romaną apie XIX a. pabaigos No teatro aktorių Hosho Kuro. 1954 m. buvo apdovanotas 5-ąja Yomiuri literatūrine premija už haiku.

x x x

Vėjo gūsis
Siūbteli netikėtai srove…
Karklų kasos

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.

 

Nors vėjas nepučia –
Alyvų žiedeliai
Nuklojo žemę.

x x x

Šviečia pilnatis.
Rasotą, nukritusį lapą
Paliečiau pirštais.

x x x

Skinu paskutinį
Chrizantemos žiedą.
Kaip ilgai lyja.

x x x 

Tik vieną laišką
Iš čia išsiunčiau –
Ir metų nebėr.

 

Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999