KIRKUTIS VYTAUTAS
saulė vakarota
pro užšalusį langą ištrykšta
žiežraibom
x x x
Dievas eina per dieną
mums iš paskos –
ir rodo kelią
x x x
vidurnaktį turgaus aikštėj
loja išalkusi šiukšlių dėžė –
visos žvaigždės krinta pro šalį
x x x
leisk būti ten
kur pačios geriausios mintys
pasirenka žmones
x x x
ir vakaro nebematyti –
horizonto valytuvai nušluostė
pridžiūvusį saulėlydį
x x x
elektroniniu paštu
ruduo@ruduo.lt
atsiuntė gripo virusą
x x x
šalna įsižolina –
neišskalbs lietaus vanduo
ir mėnulio muilas
x x x
žvilgsnis
kava
žiūri į mane
moters akimis
x x x
pasija
sidabrinė mėnulio skiltelė
aštri pagaląsta į žvirgždą
girgžda ant beržo ašies
x x x
piemuo
apdulkėjęs Dievas sėdi
ant pakelės griovio
ir gano mūsų gyvenimus
x x x
kičas
gėlė ir vaza –
būtų kičas,
bet piešė vaikas
x x x
malda
pilnas dangus lietaus
meldžiasi senolė
už ištroškusius šulinius
Šiaurės Atėnai. 2o17 04 21