MASTAVIČIŪTĖ GIEDRĖ (1985)
Tuščias sraigės kiautas
Guli pajūry.
Dabar tai vėjo namai.
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
Užmigs vakaras
Mergaitės plaukuose,
Pilnuose miško dulkių.
x x x
Žolėj numirę
Medžių akys.
Ir tik naktis…
x x x
Jūron saulė krinta.
Susigėdęs raudonas veidas
Slepias bangose.
x x x
Gintaro gabalėly –
Muselė,
Graži amžinybė.
x x x
Saulė merkia akį
Džiūstančiai šakai.
Kiekvienas gamtai svarbus.
x x x
Lietus lediniais pirštais
Vėl čiupinėja
Išsigandusią žemę.
x x x
Išdykėlė saulė
Nusileido
Į gėlės žiedo vidurį.
x x x
Pievon nutūpė drugelis.
Gimė
Dar viena ramunė.
x x x
Ryto brėkšma baigia vykt.
Nakties veidas,
Lieka jos vėsios pėdos.
x x x
Skaidrūs rasos kamuolyčiai
Pamažu skverbias
Į voratinklio raštą.
x x x
Kas supylė jūrą kriauklėn?
Begalinis noras išsiveržt –
Beprasmis.
Žaliasis pasaulis. 2007.12.08