PIVORĖ

kažkas praėjo
ne, nepraėjo
vėjas prieš lietų

Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024

atviras langas
nematoma riba
į dabartį

x x x 

rūta žalioji…
močiutės daina
čia pat, už lango

x x x 

taku link šaltinio
abiejose pusėse
pavasaris

x x x 

žydi slyva!
sniegas tuoj pat
virsta lietumi

x x x 

vakaro lietus…
nuo kaštono žiedo
varva šviesa

x x x 

Velykos
skamba visur
dideli lietaus lašai

x x x 

obels pilnatvė –
pumpuras… varnėnas…
pumpuras… varnėnas…

x x x 

kelias per kaimą
visuose veidrodėliuose
žydinčios obelys

x x x 

išsiritę ančiukai
lesinėja ežere
saulės žiburius

x x x 

balčiau už svajonę
skleidžiasi saulėje
ežero lelija

x x x 

ryto tykuma…
tik krusteli žvejys –
užkibo… pirmasis debesis

x x x 

žiedlapiai upėje…
kur išplaukia žydėjimas
ieškau žemėlapyje

x x x

ženklas stop
guli pievoje
vasara

x x x 

lietus
kitoks nei vakar –
žydi liepos

x x x 

vasaros lietūs…
žemčiūgo žiedas pievoje
nulūžęs žydi

x x x 

gėlių turgelis –
vaikšto žmonės
gėlėtomis akimis

x x x 

tolstantis krantas
jūros žolėse pasilieka
mėnulio šviesa

x x x 

saulėleidyje
vaikas stato iš smėlio
gintaro pilį

x x x

jūros kopūstai
ir vasaros vakaras
vienodo skonio

x x x 

sena veranda –
vijoklis lange
šiapus ir anapus

x x x

šermukšnio uoga
pliumpteli į tykų ežerą –
baigiasi vasara

x x x 

rudenėja…
iš šviesos į šešėlį
sklendžia klevo lapas

x x x 

žibinto šviesa
upės tėkmėje
ir plaukia, ir pasilieka

x x x

nesiliauja lyti…
grožiuos žiedais
žeminės bulvės

x x x

ruduo tėviškėje…
paukščio lizdely
rojaus obuoliukas

x x x 

aplinkkelis
kloja taką prie upės
lapai rudens

x x x

bobų vasara…
karvė vakaro tyloj
rupšnoja rūką

x x x 

rudens saulė…
užkloja skruzdėlyną
šermukšnio šešėlis

x x x 

verda uogienę –
kvapni
rudens dargana

x x x 

medį sausuolį
užlieja savu raudoniu
vijoklis. ruduo

x x x 

rudenio vėtra
priebutyje glaudžiasi
lapų būrelis

x x x 

ruduo pajūry –
ant suolelio lapai, žvirbliai,
vakaro saulė

x x x

arbata kopose…
žvirbli, ar ir tau
bobų vasara?

x x x 

dailus ruduo
akvarelės dėžutėje
ropinėja boružė

x x x 

tapytoj skarelėj
išbluko žalia –
saulėtas spalis

x x x

rudens takas
kiekvieno lapo
skirtingas šešėlis

x x x 

rudens lietus
tyška ant vasaros suolo
piešinys su saule

x x x

tylus rytas…
ridena dviese
pirmąjį sniegą

x x x

malkų kūgis –
namai
žiemojančiai varlei

x x x 

žiemos giedruma!
žiūriu į alksnio šakas,
nažinau, kodėl

x x x 

užsnigo storai!
drąsiai einu
per senąjį tiltą

x x x 

zylė miške nebe viena –
ant kiekvienos šakelės
purus sniegas

x x x 

vasario vėjas
priberia alksnio sėklų
į pėdas sniege

x x x 

ramybė aplink…
tik sujuda šakelė
nuo paukščio giesmės

x x x 

senas žibintas
su šviesos paslaptimi
krintančios snaigės

x x x 

ankstus rytas…
prieš nukrintant snaigėms
šluoja gatvę vėjas

x x x 

užpustė visus
takelius… vėl iš naujo
reikia gyventi

x x x 

namai po žiemos
folijos ritinėly
peliuko akys

x x x 

tirpsmo upelis
balta tyla
teka į ežerą

x x x 

gėlyno akmuo
pavasario lietuje
pražysta pirmas

x x x 

kruša iš niekur…
kaip greitai išsiskleidžia
krokai vazelėj

x x x 

begalinis pienių laukas…
ir lentelė
parduodama

x x x 

raktažolių pumpurai
vos palietus trupa
seni lapai

x x x

paplūdimys
iki ribos ir už
lietus

x x x 

paežere į mokyklą
pirmoji pamoka –
nendrinukės solo

x x x 

žibintas dieną…
kokia aiški
pamiršta šviesa

x x x 

piešinys tušu –
akimirksniu nudažo pušį
besileisdama saulė

x x x 

paupio ievos!
senoje valtyje plaukia
debesys žiedai

x x x 

birželio naktis…
lietus kiauroje valtyje
virsta ežeru

x x x 

skelbimų lenta –
šalia rudens mugės
poezijos pavasaris

x x x 

senas sodas
tik iš toli
žydėjimo šviesa

x x x 

Iš indiško dienoraščio I – VII

I

ryto vieškelis
tirštame rūke
šventyklos varpelis

II

atoslūgis…
baltasis garnys stebi
savo atspindį

III

Kalėdos Indijoj –
rūko lašai
ant palmės lapo

IV

kaimas prie vandenyno
kvepia žuvimi
ryto apeigos

V

šnara cukranendrės –
moterų figūros
sodina ryžius

VI

vidurdienio karštis…
akmens pavėsy čeža
seni lapai

VII

atoslūgis. bėga
paskui kriauklę į jūrą
saulės spindulys

x x x 

saulėta padangė…
fotografuoju
vyturio giesmę

x x x 

du varnėnai
pavasario baloje
taškosi saule

x x x

saulučių pieva!
visas žieduos
trešnės šešėlis

x x x 

magnolijos žiedai lietuje…
krinta į delnus
šlapias grožis

x x x 

žiedlapiai…
vijoklinės rožės žiedlapiai
skrenda drugeliais

x x x 

saugoma teritorija –
varlės kurkia
kaip tik nori

x x x 

aptverta kūdra
pilna lelijų žiedų –
o aptvertas groži!

x x x 

vėjas šiandien
matomas –
skraido žolių sėklos

x x x 

paukščiai danguje
lyg maži lėktuvėliai…
pradeda lyti

x x x 

klausausi upelio…
nebesvarbu šiandien
kas svarbu buvo vakar

x x x 

skubantį kelyje
sustabdo gaisras
saulėlydžio

x x x

giedras dangus –
keli lietaus lašai
prasmei

x x x 

tėvas ir sūnus
skraidina aitvarą –
akys danguje

x x x 

močiutė ir anūkas
po dideliu skėčiu
lietų skaičiuoja

x x x 

ligonio naktis…
rožių žiedlapiais žaidžia
mėnulio šviesa

x x x 

lietus šiandien
su žiedlapiais
apdulkėjęs Buda

x x x 

nauja statyba –
kranas perkelia ant stogo
baltą debesį

x x x 

angelo šypsena
skylėta senolės
vaikystės lėlė

x x x 

dienos ramuma
ant akacijos lapo
audros lašelis

x x x 

žmogus ant tilto –
saulėta upės tekmė
prausia šešėlį

x x x 

prieblandos lietus…
grindinio akmenyse
dienos spalvos

x x x 

ilgai sėdžiu
kryžkelės skersvėjy –
laukai kaitroj

x x x 

užlipus į kalną
žiūrėk, koks vaizdas!
lapelis prie kojų

x x x 

dovanai

baltą Alpių lietų
per dieną
piešiu akimis

x x x 

žemyn iš kalnų…
pilnas keltuvas
tylos

x x x 

vakaras kalnuose…
leidžiamės į slėnį dviese
su tirštu rūku

x x x

lotoso žiedai
laumžirgis ratu
gena save

x x x 

sena pušis…
ant kiekvieno spyglio
saulė po lietaus

x x x

vasaros karšta diena
vaikas laisto sode
saulę

x x x 

akių klinika –
jums kokių ašarų,
dirbtinių ar natūralių?

x x x 

vienybės diena –
tarp saliutų įsiterpia
griaustinis

x x x 

didmiesčio rytas –
pirmas spindulys
sodui ant stogo

x x x 

šėlstantis vėjas
supančioja kojas
rožių kvapu

x x x

senas indas…
saulė pro plyšelį
pripildo tuštumą

x x x 

kažkur prie Reino baigiantis vasarai

saulės blyksnis
naro snape
panyra į gelmę

x x x 

baigiasi vasara…
skroblo kamienu
slysta žemyn šviesa

x x x 

miške ruduo
ir dviračio skambutis
šiugždantiems lapams

x x x

tykus padūmavęs
spalio peizažas
su greituoju traukiniu

x x x 

baigiasi ruduo…
elektrikas prie namo montuoja
paukščių čiulbesį

x x x 

besniegė žiema
Alpių priekalnėse
ganosi debesys

x x x 

kelio akmenėlis
parieda ir sustoja –
ilsimės kartu

x x x 

šalna po lietaus –
kaimyno krūmas
pilnas saulių

x x x 

upės akmenėliais
žaidžia ryto šviesa
tik kai žiūriu

x x x 

atviras langas
nematoma riba
į dabartį

x x x 

kelionė traukiniu…
kitas sustojimas –
mėlynas vakaras

Pivorė Audreolė. Atviras langas. Homo liber, 2019