BLOŽĖ VYTAUTAS (1930)
giedram dangui
balti debesėliai
girdi? gervių aimana
x x x
baigėsi sodų
pamišėliškas žydėjimas
dabar laukimas, susikaupimas
x x x
gal kitą gyvenimą
peteliške sudegsiu
tėvo žvakės liepsnoj
Bložė V. P. Poezija. Vilnius, Žaltvykslė, 2007
NUOJAUTA
kažkur miške
ūkauja pasiklydęs vaikas
negi manęs jis šaukiasi?
x x x
SUKAKTIS
kaukia per naktį šuo
mėnuo ramus, užsimąstęs
kodėl tau skruostu rieda ašara?
x x x
giedram danguj
balti debesėliai
girdi? gervių aimana
x x x
baigėsi sodų
pamišėliškas žydėjimas
dabar laukimas, susikaupimas
x x x
kur upokšnis šoka
iš po tilto, gera
sėdėt, klausytis
x x x
PERKUSIJA
vai gandre gandreli
rytais gražus tavo – kle kle kle kle
čiulbėjimas
x x x
VERKIANT REIKIA LIETAUS
oi volungėle
negi ir tu klaidinama
oro prognozių?
x x x
anksti švinta
trumpai medžioja
pelėdos
x x x
volunge volunge
netark be reikalo
mano vardo!
x x x
ak ta mėnesiena!
daryk nedaręs miego pratybas
nelabai sekasi
x x x
katytė glostoma nusižiovavo man į veidą
oi smirdi tavo burnelė
mėsėde tu!
x x x
ŠE KAD NORI
miau miau – katytė atnešė ir paklojo
po kojų man
didžiulį kurmį
x x x
PO PENKIŲ DIENŲ
atsiradai, peliautoja
o galvojom: papjovė tave traktorinė
pievų šienpjovė
x x x
PAMINKLO JAI AR RYKŠTĖS?
stovi lik kelių žolėj
baubia, neėda: ilgisi
žmogaus tartum veršio
x x x
ačiū, Dievulėliau, kad išgirdai
volungės balsa, kad atsiuntei
šiltą – karvių nugaroms – lietų
x x x
laukuos ant tilto per upelį
sėdžiu, užrašinėju
paukščių paskalas
x x x
žuvyčių negaudau
sraigių neryju, Dievą garbinu
nieko neveikdamas
x x x
atleiskit, žolelės
karvių paliktos, dalgele mosikuodamas
nukapojau jums galvas
x x x
KAIMIEČIAI
orūs: už pagalbą
nieko neima: nebent prie stalo
stiprų butelį
x x x
KAIMIEČIAI
ir dirba, ir miega
girti: girtus, traktoriaus nugultus
ir palaidoja
x x x
šunytis dar mažas, trumpakojis
nemoka nei meluot
nei vogt
x x x
gal kitą gyvenimą
peteliške sudegsiu
tėvo žvakės liepsnoj
x x x
vos nubudus: rudeniop rudeniop
tiksi laikrodis: žiemop žiemop
karksi varnos
x x x
už tolimų laukų nusileisdama saulė
meta paskutinį žvilgsnį
į tai, ką taip liūdnai rašai
x x x
jau vėsus dvelkia oras
iš gaivaus atviro sodo
kur tuščia tuščia
x x x
seniai baigti laukų darbai
dabar tik automašinos
skrodžia dienos tamsą, nakties šviesą
x x x
NEGI ČIA AŠ?
šalta rudens mėnesiena
šunelis loja ir loja
gal kad sušiltų?
x x x
SURIŠTOJO LAIDOJIMAS
ant kurio šono beapsiverstum
žemė po galva, mėnulis
viršum
x x x
kiškio pėdsakai mėnulyje
šaltą žiemos naktį
netrukdo jam šviesti
x x x
PAVARGĖLIO NAKVYNĖ
gera ramu: nustojo snigti
šuo prie šono, žvaigždės
viršum
x x x
plast plast plast – į parytį
boba kieme ėmė pluncyti
nepaskrendantį kilimėlį
Bložė V. P. Visai ne apie tai. Vilnius, “Vaga”, 1998
kaip anksti
švinta! kad taip ir
mano širdis
x x x
tas mėnesėlis!
pabudino
į veidą šviesdamas
x x x
ar ne į mane
atsigimei? gegutė: nakčia
kukuoja
x x x
šiąnakt apuokas
tūtavo. Tūtavo tūtavo
apuokas
x x x
tie kovarniai – kaip
turgaus bobos: per naktį
plepasi
x x x
TRŪKS GRAŠIŲ
šįmet gegutę išgirdau
naktį miegodamas: plikas
tilvikas
x x x
dabar mažiau paukštelių
naktį į langą atsitrenkia
mat miegu prie atverto
x x x
SVEČIAI
įskrenda ir išskrenda
tik sparnelių vėjelį
pajunti
x x x
švito švito
kol išryškėjo: baltos baltos
ieva ir slyvaitės
x x x
nepeik nepeik:
štai ir jeronimo
melsvas žiedelis!
x x x
visą parą šviesu:
dieną saulelė
naktį aušrelė
x x x
visai pasenau:
kaip vaikas džiaugiuos
žydinčia pienių pieva
x x x
ak! Slyvaitės
kur dingo jūsų baltumas?
žalios kaip musulmonės!
x x x
KAIP KAD AŠ
šykštūs, taupūs:
dilgių, pienių mišrainė
balandų viralas
x x x
vargdieniui
gražiausia gėlė – daržovė
gera laistyt, ravėt
x x x
DEJA, NE VISIEMS
raminantis
varlių kurkimas: vaistas
nuo nemigos
x x x
ilgas lietus:
širdis liūdi, bet ir džiaugiasi:
Dzievulis daržus laisto
x x x
KAIP KASMET
tamsią tamsią naktį
dar toli prieš aušrą
suvaitoja per miegą kovarnis
x x x
KAS LIKO
tik gegutė
ir tik lakštingala
Dieve, padėk man
x x x
paukštelių perėjimas
gegučių kukavimas, vasaros pats
žalumas
x x x
VISAI NE KAIP MŪSŲ MOTERYS
jau sodai pailso žydėt
dabar tik mezga mezga
be virbalų be siūlų
x x x
jazmino krūmas
jau jau pražys: tarp lapų šviečia
balti pumpurėliai
x x x
PAUKŠTELIS ČIA TIK VIENAS
ir ne itin išradingas:
tai ant vienos šakelės, tai ant kitos
šnekina kalbina
x x x
MALONŪS RŪPESTĖLIAI
salotos ir ridikėliai
paaugę, morkos sudygę
žirniams reikia smaigų
x x x
TIK SUKIS TIK SUKIS
ir darže (ir mūsų sąmonėse)
piktžolės auga greičiau
nei tai, kas išbedžiojus pasėta
x x x
NIEKAD TEN NEBEGRĮŠIU
kur vakarais aviliai
dūzgė
per kaitrą zvimbė sodas
x x x
ATMINTIS
kur senas sodas
miega sapnuodamas: niekad
ten nebegrįšiu
x x x
UŽSKLANDA
buvau nusileidęs prie tvenkinio
nusiplauti rankų: tylu ramu
tik medžiai skuba augti
x x x
NE VIENAS TOKS
ak debesėli
mažas ir vienišas:
tu ne vienas
x x x
DIEVO GALIA
pirm susiglausdami jaunavedžiai
ilgai ilgai meldžiasi kad susilauktų
palaimingo kūdikio
x x x
KAIP VISI
silpnas it nendrė:
domiuos gyvenimu
nesutariu su Dievu
x x x
TIKINTIS PASIMATYMO
vis mažiau
po saule pažįstamų
vis daugiau po žeme
x x x
KRYŽKELĖJE SIŪLANČIAM NAKVYNĘ
nežinau kokiam
dievui meldžiatės: bijau būt ne tam
atnašautas
x x x
NIEKAD TEN NEBEGRĮŠIU
buldozeriais išrovė
obelis, išvertė
šaknis (iš pat širdies man)
x x x
BUVAU GRĮŽĘS:
tik šuliny katė
prigėrus, gal
nusiskandinusi
x x x
KUR VISA TAI?
Dieve Dieve kur
visa tai? Sibire Sibire:
užpustyta
x x x
ne tas nelaimingas
kas žūsta, o tas, kas kitą
žudo, – kalbėjo pamiškės progumėlėje atsiskyrėlis
x x x
ŠVINTANT
kaip sunku rytą
atsisėt medituot: niekaip nesusiglamžo
kojos
x x x
VAKAROP
vis tiek viskas į gera:
kojos kaip virvės
nors mazgą rišk
x x x
APSIDRAUDIMAS
-už ką tėvas sūnų mušė?
-gal už tai, kad pralošė?
-ne: už tai, kad atsilošti nenorėjo
x x x
sek laiko ženklus:
juose įžiūrima tai
ko tu ieškai
Metų laikai. Klaipėda, Kultūrų komunikacijų centras, 2010
NUOJAUTA
kažkur miške
ūkauja pasiklydęs vaikas
negi manes jis šaukiasi?
x x x
SUKAKTIS
kaukia per naktį šuo
mėnuo ramus, susimąstęs
kodėl tau skruostu rieda ašara?
x x x
giedram danguj
balti debesėliai
girdi? gervių aimana
x x x
baigėsi sodų
pamišėliškas žydėjimas
dabar laukimas, susikaupimas
x x x
kur upokšnis šoka
iš po tilto, gera
sėdėt, klausytis
x x x
PERKUSIJA
vai gander gandreli
rytais gražus tavo – kle kle kle kle
čiulbėjimas
x x x
VERKIANT REIKIA LIETAUS
oi volungėle
negi ir tu klaidinama
orų prognozių?
x x x
anksti švinta
trumpai medžioja
pelėdos
x x x
volunge volunge
netark be reikalo
mano vardo!
x x x
ak ta mėnesiena!
daryk nedaręs miego pratybas
nelabai sekasi
x x x
katytė glostoma nusižiovavo man į veidą
oi smirdi tavo burnelė
mėsėde tu!
x x x
ŠE KAD NORI
miau miau – katytė atnešė ir paklojo
po kojų man
didžiulį kurmį
x x x
PO PENKIŲ DIENŲ
atsiradai, peliautoja
o galvojom: papjovė tave traktorinė
pievų šienpjovė
x x x
PAMINKLO JAI AR RYKŠTĖS?
stovi lig kelių žolėj
baubia, neėda: ilgisi
žmogaus tartum veršio
x x x
ačiū, Dievulėliau, kad išgirdai
volungės balsą, kad atsiuntei
šiltą – karvių nugaroms – lietų
x x x
laukuos ant tilto per upelį
sėdžiu, užrašinėju
paukščių paskalas
x x x
žuvyčių negaudau
sraigių neryju, Dievą garbinu
nieko neveikdamas
x x x
atleiskit, žolelės
karvių paliktos, dalgele mosikuodamas
nukapoju jums galvas
x x x
KAIMIEČIAI
orūs: už pagalbą
nieko neima: nebent prie stalo
stiprų butelį
x x x
KAIMIEČIAI
ir dirba, ir miega
girti: girtus, traktoriaus nugultus
ir palaidoja
x x x
šunytis dar mažas, trumpakojis
nemoka nei meluot
nei vogti
x x x
gal kitą gyvenimą
peteliške sudegsiu
tėvo žvakės liepsnoj
x x x
vos nubudus: rudeniop rudeniop
tiksi laikrodis: žiemop žiemop
karksi varnos
x x x
už tolimų laukų nusileisdama saulė
meta paskutinį žvilgsnį
į tai, ką taip liūdnai rašai
x x x
jau vėsus dvelkia oras
iš gaivaus atviro sodo
kur tuščia tuščia
x x x
seniai baigti laukų darbai
dabar tik automašinos
skrodžia dienos tamsą, nakties šviesą
x x x
NEGI ČIA AŠ?
šalta rudens mėnesiena
šunelis loja ir loja
gal kad sušiltų?
x x x
SURIŠTOJO LAIDOJIMAS
ant kurio šono beapsiverstum
žemė po galva, mėnulis
viršum
x x x
kiškio pėdsakai mėnulyje
šaltą žiemos naktį
netrukdo jam šviesti
x x x
PAVARGĖLIO NAKVYNĖ
gera ramu: nustojo snigti
šuo prie šono, žvaigždės
viršum
x x x
plast plast plast – į parytį
boba kieme ėmė pluncyti
nepaskrendantį kilimėlį
x x x
HAIKU
Iš Issos
1.
pavasario lietūs
vėjas tarp medžių gainioja
išmestą laišką
2.
sniegas jau tirpsta
lazdos galu nubrėžiau upėi kryptį
prie savo vartelių
3.
sniegas ištirpo
tarsi padaugėjo
kaime vaikų
4.
pavasario lietutis
daili mergužėlė
gražiai žiovauja
5.
varpo skabtelėjimas
anties kryktelėjimas
jau ir naktis
6.
melskis
ir ginkis rožančiumi
nuo uodų
7.
nė nesiekia ji prabudimo
sena pušis
tingi ir mieguista
8.
per lauką
krypuoja varna
lyg paskui plūgą
9.
aukštoj žolėj
žiūrėk, varlytės slėpynių
eina
10.
varlė
spokso į mane
nelinksmu veidu
11.
kančia ir sielvartas
o gėlės
tebežydi
12.
stebėk:
ar žiedlapiai
deramai krinta žemėn
13.
virkščių varteliai
sraigės
pilis
14.
slyvukės žydi
iš proto varo
pavasaris
15.
išsinuomojau
savo trobelę iš mašalų
ir užmigau
16.
plaukia upe
kerplėša, virš jos
uodų zvimbimas
17.
sraige sraige
lipk į Fuji
tik lėtai lėtai
18.
katinas išsimiegojo
tik rąžosi, tik žiovauja
eis meilės ieškoti
19.
o vakare kregždute!
širdis nerami
dėl rytdienos
20.
pavasario lietus
antys, kurių nesuvalgėm
kvaksi, jį sveikindamos
21.
žvirbleli
gerbk
seną mūsų čiužinį
22.
jonvabalėli
nenuskrisk
čia aš, Issa
23.
laukinių žąsų gagenimas
paskalos
apie mane
24.
įžvelk
vabalėlio aky atsispindinčius
kalnus
25.
vargų trobelė
musės, blusos, uodai
amžini
26.
persirengiant:
utėlės tai ne mano:
tokio valkatos
27.
kuo mokėsiu
mašalėliams
už nakvynę?
28.
matai, kaip rimtai
į kalnus žiūri
varlė
29.
dievišką balsą
turi, varlyte:
o šokt ar moki?
30.
drugelis nuskrido
negi negražu
jam čia buvo?
31.
uodų spiečių spiečiai –
kaip būtų nyku
be jų!
32.
klausykitės
šliužai
amžinybės skambėjimo!
33.
sudie sudie
galėsit sau mylėtis
mano muselės!
34.
vaikai vaikai
pasigailėkite blusos:
ji irgi turi vaikų
35.
žvirbli žvirbli
žiūrėk, duok kelią
ponui žirgui
36.
Basho atminti
Mokytojo kapas!
iš kur tiek triukšmo
pakelės žvirbleli?
37.
vaikas
rodantis kelią
su ridiku rankytėje
38.
kitam pasauly
gal tavo brolis
buvau, gegute?
39.
nuostabus pasaulis:
rasos lašeliai, ir tie
po vieną, po du
40.
vai tai gegutėlė!
kai noriu – man kukuoja
kai nenoriu – kalnams
41.
nepamiršk:
giliai giliai po gėlėm
vis tiek yra pragaras
42.
musių spiečiai –
ko jos tikisi
iš mano raukšlėtų rankų?
43.
kalnai, į kuriuos
žiūrėjo ir mano tėvas
užpustytam užkampyje
44.
kur bepatiestum kojas
visur debesys
viršuje
45.
kuo arčiau rojus
tuo man
šalčiau
46.
šiąnakt ir tu
plikutėlis
rudens mėnesėli!
47.
netgi tai, netgi tai:
pasikliauk Dangumi
metams baigiantis
48.
žiema žiema
jokių avantiūrų
jokių nuodėmių
49.
pergyvenau juos
visus visus
kaip šaltą!
50.
kai aš nutilsiu
svirbėk prie mano kapo
laukų svirpleli
Bložė V. P. Visai ne apie tai. Vilnius, Vaga, 1998