JUŠKAITIS JONAS (1933)
Po paskutiniu
Medžiu sodyboj stebiu
Mėnulio kalnus
x x x
Po žvaigždžių tyla
Pavasario vandenys
Dunda per naktį.
x x x
Taip sunkiai sirgta,
Jog net atskleistą knygą
Nugulė dulkės.
x x x
Prieš saulę žali,
Keičiasi čia pat – žiūriu,
Kaip gelsta lapai,
x x x
Kely aprišo
Tyliai širdgėlą švelnus
Prieblandos šilkas.
x x x
Piliakalniuose
Ilgesį požeminį
Ūžia ąžuolai,
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
Klausau, kaip rauda
Visa manyj, kas gyva,
Viso, kas miršta.
x x x
Girdžiu, kaip rauda
Visa manyj, kas miršta,
Viso, kas gyva.
x x x
Prieblandą pilką
Viena prieš visas žvaigždes
Auksinė tulpė.
x x x
Gimdamas budau
Sužinoti, koks ilgas
Amžinas miegas.
x x x
Žiedlapių galais
Sidabrą skleidžia visas
Rausvas bijūnas.
x x x
Visiems išmirus
Tyloj ant slenksčio klausaus,
Kaip auga žolė.
x x x
Čia, o lyg toli.
Jog net nueit negaliu.
Brangūs kapeliai…
x x x
Sudilom ligi
Delčios, išdilsim abu
Dabar lyg delčia.
x x x
Netgi po dėmę
Šoks vaivorykštė savo
Spalvų ratelį.
x x x
Bus eilėraščių
Dulkėse man gulėti
Minkštesnė žemė.
x x x
Lig pat mirties
Jausiu ant lūpų skonį
Žmonos vien lūpų.
x x x
Saulės gesimo
Spalvoms tyloj atsako
Varpo gaudimas
x x x
Sirk. O geltona
Mėlynų rugiagėlių
Puokštėje rožė.
x x x
Prasilenkdami
Pažvelgėme į akis
Jose likt amžiams.
x x x
Mirštam – dalelė
Tautos: atsikovoti
Tautą iš mirties.
x x x
Rankoj mergaitėj
Prieš jos akies stebuklą
Sėklos stebuklas
x x x
Ar mudu gyvi,
Skubam abu žiūrėti
Pabudę rytą.
x x x
Griebia žolynai,
Rudenį nuvysdami,
Einant pro šalį.
x x x
Dieve brangiausias,
Kad nesutrūktų žmonos
Duotas rožinis…
x x x
Vandeniui greitam
Pasilieku, praeinu
Stovinčiai žemei.
x x x
Paupiu vilkas
Per pirmą sniegą bėgo,
O paskui – lapė.
x x x
Kriaušė sunkėja
Galu į žemę – krinta
Lyg lašas medaus.
x x x
Jeigu nebūtų
Švilpesio smilgos, vienas
Nebūtų laukas.
x x x
O kregždžių keliai,
Liepsnų mezgami mazgai,
Vingiai vandenų!
x x x
Vasaros naktį
Šiene užmigus voras
Apraizgė galvą.
x x x
Kūčių vakarą
Prie lango rymau, sniegas
Užpusto rūtą.
x x x
Raudonom uogom
Erškėti, krutant snieguos
Upelio perlams!
x x x
Turtuolis kalba
Apie turtus, o auksas
Dulka nuo dantų.
x x x
Debesys, vandens,
Sniegas, beržai… sidabras
Pilkosios dienos.
x x x
Kelyj aprišo
Tyliai širdgėlą švelnus
Prieblandos šilkas.
x x x
Varna, pilkuoki
Viršūnėje raudonos
Laukinės obels.
x x x
Dūluoja žmonių
Veidai atsiminimuos
Lyg vandens ženklai.
x x x
Iš mėnesienos
Per visas mėnesienas
Į mėnesieną…
x x x
Atsisveikinti,
Prisnūdus, gyvenimas
Plaukia paveikslais.
x x x
Radau, kupstelis,
Kur motinos motina,
Tu liūdnas kape…
x x x
Gluosni be šerdies,
Pastovėsiu kamiene,
Kai leidžias saulė.
x x x
Tolima daina…
Prišauks iš numirusių
Visą praeitį.
x x x
Apynius skyniau
Saulėj – kamanė svaigsta
Sieroj ant rankos.
x x x
Jeigu šią žiemą
Išliksim, bus nebaisi
Jau pati mirtis.
x x x
Eilėraščiai šie
Lyg atsisveikinimo
Su savim laiškai…
x x x
Atleisk… Apvogiau…
Knygoms… Tik vieną kartą…
Savo motiną…
x x x
Toli vaikystė…
Elgetai duoda basa
Vandens ir duonos.
x x x
Sugrįžkit, skaudūs,
Iš lūpų kam ištarti
Sugrįžkit, žodžiai.
x x x
Padėk man, mirsiu,
Sveikas lyg šaukės – tyliai
Žiūrėjo brolis.
x x x
Jausmai ir mintys
Ir paliks, ir pasiliks
Lyg varpe aidai.
x x x
Diemedžiuos žaliuos
Prieš spindintį mėnesį.
Prieš mėnesėlį…
x x x
Taip sunkiai sirgta,
Jog net atskleitą knygą
Nugulė dulkės.
x x x
Rytais pradėjau
Pabusti ne iš miego,
O iš praeities.
x x x
Vėjas į kryžių
Pučia, o gal ko laukuos
Rauda pats kryžius.
x x x
Piliakalniuose
Ilgesį požeminį
Ūžia ąžuolai.
x x x
Koks šiandien miestas…
Lyg į gatves vien skurdą
Išnešė žmonės.
x x x
Po žvaigždžių tyla
Pavasario vandenys
Girdėti naktį.
x x x
Prarasto laiko
Beieškant virgdo skaistūs
Atsiminimai.
x x x
Tolimas pempių
Klyksmas, lyg iš mėnulio
Pro blindės žiedus.
x x x
Matyti eina
Akyse – nunueina
Keliais keleiviai.
x x x
Kryžkelėj rausvais
Žiedais erškėtis, teka
Iš jo mėnulis.
x x x
Noriu pabūti
Vienas, be nieko, tiktai
Su savo metais.
x x x
Toks ilgas gaisas…
Sodyboj iš kelmo lėks
Skruzdės į lauką.
x x x
Žydinčiom varpom
Stovintis laukas rugių
Pasiekė veidą.
x x x
Begelstant lapams
Gydausi šaltu kvapu
Žolės ir žemės.
x x x
Danguj vieversiai,
O pavasario šalna
Žemėj. Koks rytas!
x x x
Šiurpau per girią.
O kaip gera – prie girios
Sėdi elgeta.
x x x
Motina verpia.
Siūlas pirštuos, o akys
Lenda po kakta.
x x x
Dieve, duok dieną,
Kad nieks nedrumstų darbo
Saldaus sunkumo.
x x x
Liūdna, o liūdna,
O žemė kvepia, o jau
Žiba žolelė.
x x x
Mėlynės šilkas
Obels šakoj aplinkui
Rausvuosius žiedus.
x x x
Motina mūsų!
Amžinam su rūpesčiu
Užmigus miege.
x x x
Pilnaties pilna
Pilnavidurė naktis
Pilnaties naktį.
x x x
Ar nors pakėlei
Sunkiausią žemės medį –
Elgetos lazdą.
x x x
Saulė ir mėnuo
Spindi virš žemės kartu.
Nėra šešėlių.
x x x
Kas padaryta…
Visam pasaulyj šiurpu
Bus mano tautai.
x x x
Ant kapo kryžiaus
Žaibas nukrito tarsi
užilpa ant kaklo.
x x x
Klykiančių pempių
Stulpe prieš saulę vaikštau
Sėdamas lauką.
x x x
Dirba gyvieji,
Bet mirusieji girdi
Visus jų darbus.
x x x
Varputį degiau,
O pagaliu vakare
Užmušiau ugnį.
x x x
Skrendantis varnas
Temstant pažeme rieda
Juodu rutuliu.
x x x
Tas, kas numiršta
Už kitą, atideda
Tas kito mirtį.
x x x
Lyg aukso varpas
Žiedus kukuodama sups
Šakoj gegutė.
x x x
Kovas, prieblanda,
Kamuoliuku skiedryne
Sūpuojas uodai.
x x x
Toli dainavo…
Tos nutilusios dainos
Pilnas vakaras.
x x x
Senstančią galvą
Apšvietus saulė, lando
Sienoj gauduonės.
x x x
Mėnesienoje
Gražus nupintas paukščio
Lizdo vainikas.
x x x
Per visą amžių
Vijomės vienas kitą
Aplink erškėtį.
x x x
Buvo medinis
Man kaimas ant morenos
Kaip koplytėlė.
x x x
Kiek laužėm tyliai,
Tą patį mąstydami,
Ir valgėm duoną.
x x x
Bėgdamas briedis
Pasidėjo kaip naštą
Ragus ant pečių.
x x x
Ariau į lyses
Rugiams laukus, rugienas
Mėčiau iš lysių.
x x x
Juodas kaip anglis
Judesiais žavingiausiais
Tupiasi varnas.
x x x
Prieš saulę žali
Bematant keičias – žiūriu,
Kaip gelsta lapai.
x x x
Godus ir kvailas
Nusidėjėlis keikias
Po smilgų lauką.
x x x
Nelaisvėj, mūsų,
Per žalias mėnesienas
Vaitojo kaulai.
x x x
Už baimę viso
Gyvenimo nelieka
Nieko – net baimės.
x x x
Po paskutiniu
Medžiu sodyboj stebiu
Mėnulio kalnus.
x x x
Gražiausia buvo
Tylėt ir eit su savo
Motina, tėvu.
x x x
Šviesos baltosios,
Balto sniego ir saulės
Baltos tylybė!
x x x
Vakaro vėjui
Tylint bažnyčios pilnos
Vargonų vėtros.
x x x
Geltonam lauke
Suka geltonus lapus
Vienatvės vėjas.
x x x
Šviesios ir tamsios
Bėgo dienos kaip naktys,
Naktys kaip dienos.
x x x
Amžino miego
Mintį nutraukia kartais
Laikinas miegas.
x x x
Rytoj… miglose
Raibuliuojantis vaizdas
Tas… rytoj, rytoj.
x x x
Žiūriu į žmones
Šalia kaip į tolimus
Visatos kraštus.
x x x
Žeme ant bulvės,
Skaudančią galvą lenkiu
Dievo gerumui.
x x x
Metė iš tamsos
Mėlynu žaibu naktis
Lelijos žiedą.
x x x
Pražilo galva.
Neina mirties ją vėjui
Nupūst lyg pienę.
x x x
Šalta nuo šiurpo
Jog tolumos aplinkui
Pilnos karštumo.
x x x
Eina vargdienis
Ir negali išeit
Iš savo kvapo.
x x x
Nereikia nieko
Man, aš niekas niekieno,
Man reikia nieko.
x x x
Miege tu esi,
Gyva buvai, o būsi
Labiau mirtyje.
x x x
Prieš mano tamsą
Pušies šakelėj žiba
Vakaro saulė.
x x x
Nubundant naktį
Juodame miške staigus
Raudonas žaibas.
x x x
Tiesias nuo širdies
Šiltos rankos paliesti
Pasaulio šiurpus.
x x x
Birželio naktis,
Raudona šiaurė, pievos,
Tūtuoja varlės.
x x x
Atmerkta visų
Kartų akims viena
Neužmirštuolė.
x x x
Žila kaip tyla
Motina mirus karste
Gilino tylą.
x x x
Amžino miego
Patalą dulkė paklos,
Jėzau, o Jėzau.
x x x
Jėzau, o Jėzau,
Erškėčių vainikas švies
Kaip kraujo žvaigždė.
x x x
Neniekink nieko…
Jėzau, o Jėzau, kalbas
Dulkėm numirę.
Juškaitis J. Pilnas vakaras nutilusios dainos. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994