KRYNICKA

KRYNICKA ŽANA

 

iš anapus kelio
slapta į mano sodą pateko
kaimyno irisai

x x x

eilės apie meilę
tarp puslapių
tavo skirtukai

x x x

senas mokytojas
vis šaukė mane vardu
vyresnėlės sesers

x x x

pabudimas
šunų lojimas primena
jog mes Žemėje

x x x

atšilo
senukas skundžiasi
kelio dulkėmis

x x x

ypatingas
kito tokio nesurasi
nukritęs lapas

x x x

ir vėl ruduo
į kiekvieną kišenę
po kaštoną

x x x

ryto kava
snaigių kritimo greitis
idealus

x x x

svetimas miestas
mane pasitinka
pirmuoju sniegu

x x x

sninga
bet kuris vaikas
angelas

 

 Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

 

žvejo namas
savo draugystę siūlo
kaimynų katė

x x x

štai ir nutilo
lietaus lašai
vienišas vakaras

x x x

tik tuksėjimas
kardiogramos
tuk – tuk – – – –

x x x

ten, už ūkanų…
žvilgsniu palydžiu
debesis

x x x

pirmosios šalnos
kasdien vis šviesiau
sename name

 

  Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019