LEIPUVIENĖ

LEIPUVIENĖ RIMA

užmerktom akim
dar akimirką regiu
žiedlapių pūga

x x x 

po sena obelim
pakalnutėms kvepiant
šlamena lietus

x x x

visa rimty
klojas pievos rūkais
ir gandras lizde

x x x

pučia ir lyja
išlaiko stotą gandras
ant vienos kojos

x x x

vasara baigias
paukščiai pievoje sutūpę
snapais į saulę

x x x

bevardis tiltas
boluoja rūkas dauboj
kely į kitapus

x x x 

tirštas rūkas
svarina smilgas lašeliais
takas link jūros

x x x

žiemos rytas
ar sutikus Budą –
užmušt?

x x x

rūkas virš upės
savaime suprantamas
patylėjimas

x x x 

sniegas šiandien
toks kaip ir vakar
gimtadienio rytas

x x x

žvaigždėta naktis
tiek šviesos pakanka
likti savimi

L

adventas
išpažįstu nuodėmes
švilpiančiam vėjui

x x x 

rugpjūtis
danguje ir vandeny
saulėlydis

Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025

rudens dargana
Vilniaus gatvių kamštyje
automeditacija

x x x

birželio pieva
išskrido, kas laukta
pienių pūkais

x x x

topolio pūkai
švelnumas dangaus
o kur tavo?

x x x

liepos žiedai
taip kvepia bitės
ir mano laimė

x x x

vasaros lietus
barbena į stoginę
byloja čia ir dabar

Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

 metų pabaiga
ir žvirblių gyvenime
apstu sumaišties

 Vėjo varpeliai. Literatūra ir menas. 2023, vasario 4 d., Nr. 4