MICKŪNAS

MICKŪNAS GIEDRIUS                               (1969)

liepa Vilniuje
atverstos knygos lapą
sugelia uodas

x x x

ne man suprasti
džiaugsmo, liūdesio kilmę –
tik romiai melstis

x x x

jaučiuosi kaltas
dėl daugelio dalykų,
kai krinta sniegas

x x x

žvaigždė nušvietė
mašinų sąvartyne
vaiko kėdutę

 Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

skilę akiniai –
gal man mojuoja gervė
aštuoniais sparnais

x x x

neatsisuko
garsiai pašauktas vardu
žaidžiame karą

x x x

šalta ryto žolė
kojoms linksmai spardančioms
obuolius krituolius

x x x

žvelgiu į jūrą
cigaretės likutis
degina lūpas

Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009

Aušroja

vaikosi žodžius
lietuvis ar japonas
žodžio vejami

x x x

šunys užkimę
juokias iš sapno sūnus
diena bus ilgai

x x x

Skraidantys žadintuvai

tupia į lizdus
parvykėliai iš nakties
anksti nubudai

x x x

Rytas ąžuolyne

pirmas Platonas
surado šešėlyje
smilkstančią šviesą

x x x

Lelijos

toks tirštas rūkas
lyg nekvėpuotų vanduo
šviesos tarp meldų

x x x

Gulbė

morkų lysvėje
rasojantys akiniai
trikdo senelę

x x x

Lankose

melsva kamanė
dūzgia ramunės žiede
tūkstantį metų

x x x

žydinti kriaušė
berniukas buvo kantrus
triūsiančioms bitėms

x x x

Rasakilės

rasa ant gėlės
ašaros susitinkant
palydint dažniau

x x x

Kitas aš

slenka šešėlis
toks kreivas palei tvorą
Siamo katės

x x x

Puota

skardinės dugne
dar liko ryklio mėsos
lėtai boružei

x x x

Pergalės diena

garsus poetas
šalimais apsistojo
jam netrukdysiu

x x x

Krytis

pasileidžia krist
į dobilus obuoliai
žvaigždė danguje

x x x

Dangus

aplieja sieną
netilpdamas aukštumoj
Tiurnerio drobės

x x x

Vaivorykštė

šviesa atplyšta
o krykščiančiu kūdikiu
džiaugiasi pušys

x x x

Vaikai

semiu šuliny
kibiru kiaurašoniu
vandenį šaltą

x x x

ūmai pakilo
žalias balionas viršum
žmonių dykumos

x x x

Šventasis

prilesę vištos
po kiemą goglinėja
pragydo gaidys

x x x

Ruduo

svyla kaštonai
tas, kur šnekus gatvėje
namie tylenis

x x x

keičiasi spalvos
bet eismo ženklas tas pats
nenoriu spėliot

x x x

Pasivaikščiojimas parke

skilę akiniai
gal man mojuoja gervė
aštuoniais sparnais

x x x

Susiliejimo dėsnis

iš gėlo vandens
išniręs žydėjimas
atgal sugrįžta

x x x

Lietmatis

lietus krapčioja
išskleidžiau baltą skėtį
prie slyvos dera

x x x

Duona

šoko iš delnų
sunki apskrudus riekė
nepasimeldėm

x x x

Akmenys

mėnulio akmuo
po liežuviu ateitis
jei gudrus lyžtelk

x x x

ji – strazdanėlės
auskarais ametisto
ramina vėją

x x x

kalnų upokšnis
skalauja migmatitams
bedantes burnas

x x x

akmens skulptūros
nugludintame gneise
atvaizdas žalčio

x x x

Priekalnės

viržis prieblandoj
šąla grindinio akmuo
namo aš grįšiu

x x x

viršūnės toli
chrizantema pražydo
švarko atlape

x x x

Alpinistai

gražiai skamba Boss
bet traukia prie klasikos
pirksime Levis

x x x

Gatvėje

neatsisuko
garsiai pašauktas vardu
žaidžiame karą

x x x

Piko valandą

asfalto upė
trumpam paskolink sparnus
laumžirgi žalias

x x x

Liūdesys

pavirsčiau skruzde
bet springsta dulkiasiurblis
esam tik dulkės

x x x

Gimtadienis

snaudžia sau ramiai
žydrajame ekrane
vedęs direktorius

x x x

Dykros

legvoj gertuvėj
pasislėpė lašelis
karšto prakaito

x x x

valtis seklumoj
teka upė į jūrą
smiltis geltona

x x x

Pėdsakai

akių duobėse
atviri pėdsakai dar
gilesni skaudant

x x x

žąsys kur dingot
knibinėju paštetą
Vilnius – Paryžius

x x x

Žvėris

po ilgos nakties
atokiam pavėsyje
sprogo aguona

x x x

vaikėzas rankoj
su kepure neleidžia
skaityti Bachą

x x x

Artėjimas

tyko stalčiuje
neužklijuotas vokas
paliečiu keista

x x x

Žiema

skraido plunksnos
prakiurus pagalvei po
prieangį pilką

x x x

Rūkanti moteris

lyg jonvabalis
blykčiojanti žarija
virš lūpų putlių

x x x

Voratikliai

lydantis saulei
garbiniuojasi siūlai
ant vyšnios šakos

x x x

tinklų nerimas
adreso ieško žodžiai
kodėl gi esu

x x x

Properša

dangus ant vandens
guli praskeltas grakščiai
naktį palydim

x x x

Akys tamsoje

tiesiog apžavi
dailios žibintų formos
penkias nuorūkas

x x x

užgesus lempoms
nušvis kurčia jaunatis
šunims ir vilkams

x x x

Permainos

stoviu ties tiltu
krinta lapai į upę
krinta ir krinta

 Mickūnas G. Trisdešimt septyni. V.: Baltos lankos, 2003

mirtis bejėgė
prieš gailiąsias digėles
apleistuos kapuos

x x x

Facebook, Instagram…
užmigti po obelim
ir nepabusti

x x x

žvelgiu į jūrą
cigaretės likutis
degina lūpas

x x x

sutinę pėdos
svetimam mieste ieškau
poeto kapo

  Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019