PILVELIS ALGIRDAS
Tik amžinybė nesustos
į skruostus bučiuos
žvaigždėm
x x x
Suplyšo lūpos,
o žodžiai nešviečia
šešėlių žaismui.
x x x
Įkurk gyvenimą
prie vieškelio,
iš dulkių suausto.
x x x
Pro mirštantį lapą
kelią skinasi
šąlantis laikas.
x x x
Klastingos naktys
seniai apsupo
iš visų pusių.
x x x
Ką vasaros lietui
Pasakys
Šalnų šerkšnas?
x x x
Tu nežinai,
kiek vėjų
į Tave sminga.
x x x
Tu tik vienas
gali
saulei plaukus sušukuoti.
x x x
Patrankos perlietos,
bet arklas trenkia
kruvinu prakaitu.
x x x
Seklumas trypia
žalios nendrių
kojytės.
x x x
Upėmis prateka
nuogas
žvilgsnio šešėlis.
x x x
Ilgo laukimo nebijo
horizontui
smeigiantys bėgiai.
x x x
Belaidė tamsa
slepia
sirpstantį žaibą
x x x
Nuo pat pirmo žingsnio
duobėn
amžinybė kviečia
x x x
Iš žydrų dangaus akių
pasičiupau
tavo kūno spalvas.
x x x
Vėjas skaičiuoja
žvaigždes,
kol jos ima kristi.
x x x
Kaip dažnai
pavagia vėjas
tavo lūpas?
x x x
Sapnų balsas –
vėjas
amžinasis.
x x x
Tu išsaugojai Dievą,
kol jis žiede
buvo.
x x x
Mėnulio veidrody –
klastinga
Baltijos gėlė.
Bevėjis greitis. Ginyu. 2011.10.20. Nr. 52