TAKAHAMA KYOSHI 高浜虚子 (1874-1959)
Gimė Matsuyamoje, Ehime prefektūroje, samurajaus šeimoje. Po tėvo mirties jis persikelia gyventi pas močiutę ir gyveno iki gyvenimo pabaigos. Mokėsi jaunimo mokykloje, kur jo klasės draugas buvo poetas Kawahigashi Hekigoto. Čia susipažįsta su poetu Masaoka Shiki ir pradeda rašyti eiles, kurias spausdina žurnale „Hototogisu”. 1898 m. Kyoshi pradeda vadovauti žurnalui „Hototogisu” ir iš Matsuyamos persikelia į Tokiją. Čia gyvendamas sukūrė apsakymus, romanus, keletą No teatro pjesių. Parašė apie 50 000 haiku. Kūryboje laikėsi konservatyvaus stiliaus.
x x x
Slysteli angis…
Akys, kur stebėjo mane,
Lieka žolėj
x x x
Baltasis bijūnas, –
Sakom, lyg nepastebėtume
Lengvučio lapų rausvumo
x x x
Pavasario vėjas.
Narsa ir džiaugsmas
Kaupias many
x x x
Pumpuras kraunas –
Ausį glaudžiu
Prie seno medžio kamieno
x x x
Vieną žodį jis,
Vieną žodį aš –
Rudens giluma
x x x
Plyksteli ugnis!
Liepsnoja žolynai,
Voratinkliai
x x x
Sakalo akys
Į žmogų įsmeigtos –
Sustingusios, šaltos
x x x
Sudundėjus perkūnui
Šiamisenas nutilo
Kūdikis verkia
x x x
Gilaus viduržiemio kelias…
Išsiskiriam
Kryžkelėj
x x x
Karkvabalį
Išmetu laukan.
O tirštumas tamsos!
x x x
Sušalęs drugys.
Skrenda tolyn vien
Dvasia
x x x
Vaikas brenda
Per lauką, skindamas žolę…
Tikras milžinas
x x x
Ant audringų bangų
Paveikslą piešia pavasario
Mėnuo
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Jūrų krankliai
Girioj triukšmauja, netyla…
Vėl liūdnuma
x x x
Laimėjau žaidimą
Poetinėm kortom. Kaip gražiai
Visi stengės pralošti
x x x
Tviska žvaigždės
Vidurdienio šviesa.
Grybas auga
x x x
Paulonijos lapas
Saulės atokaitoj
Nukrito ramiai
x x x
Grambuolys
Plakasi tamsos neišmatuojamoj
Gelmėj
x x x
Npritekliai slegia.
Priedermė gero sūnaus –
Nepralošti sumo
x x x
Plaukia pasroviui
Baltųjų ridikų lapai.
Na ir srovė!
x x x
Sodui –
Ilgos pavasario dienos.
Akmeniui – amžinybė
x x x
Žvelgiu įdėmiai
Į rasakilos lapelius…
Meilę prisimenu
x x x
Dangaus mėlynėj
Pakilusi sustingo puiki
Plunksnų delčia
x x x
Daina žaidžiant
Kamuoliuku. Tokia liūdna,
Tokia graži
x x x
Vėjuota diena.
Tarp popierinių pertvarų
Blaškos žibintas
x x x
Dega šiaudus laukuos.
Liepsnų šviesoje – motina grįžta.
Kokia ji puiki!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Liūdnas žiūrėjau,
Kaip blaškės prieš lietų
Kregždžių pulkelis.
x x x
Kokia tyla!
Pavasario lietus sode
Laisto gėlių pumpurus.
x x x
Užsimerkiu –
Matau pavasario vandenis,
Matau savo jaunystę.
x x x
Žvilgtelėjęs į saulę,
Tyliai nuėjau į sodą –
Kaip ten bijūnai žydi!
x x x
Vis laukiu, kada gegutė
Užkukuos mėnesienoj.
Gimtinė…
x x x
Saulės spindulių sušildytas
Paulonijos lapas
Nuo šakelės nukrito.
x x x
O hagio žiedai!
Tam, kas jum gėrisi
Ką nors sukuždėkit!
x x x
Senos, vienišos pušies
Ištikimiausias draugas –
Rudenio vėjas.
x x x
Pirmas žiemos lietus –
Mano širdy jis
Ilgai liks.
x x x
Nematyti dūmų, –
Niekas nedegina soduos
Nukritusių lapų.
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999