TELŠINSKIENĖ AUDRONĖ
Pralakę žirgas.
Ar nepamiršai many?
Tirpsta sniegas.
x x x
Gražu už lungą.
Tadu, kai verkia dungus,
Džiaugias dūšia.
x x x
Medžių viršūnėj
Sutupę pulkas varnų.
Raudona saula.
x x x
Kažkas suplazdėją.
Nepalik šindiai manys.
Skleidžias pumpuras
x x x
Un lieptą mirkiau kojas.
Ale vandenią skaidrumas –
Net savą sielų pamačiau…
x x x
Širdis ledu tik apstraukę…
Iš tą ir supratau,
Kad atają žiema.
x x x
Niaukias padungę.
Pazvanik man šių minutį.
Pilkoji adina.
Haiku kriaunietiškai. Iš lašo į kibirkštį. V.: Diemedžio leidykla, 2015