TUTLYS

TUTLYS SIGITAS

GERIANT ARBATĄ SAVAME BŪSTE. SUSIMĄSTYMAS VIENUMOJ

Lapkričio vakaro ūkanos.
             Giliausias
            Metų laikas

x x x

PRIMINIAU KAIMĄ. ILGESYS

Dangaus Aukštaitijos gaisus stebėčiau
                          Kas rytą
                      Ir kas vakarą.

x x x

Popietė. Dangus pabėrė
        Baltų kruopelių.
    Ankstyvas pavasaris.

x x x

KOVAS

Šįmet žiema užsitęsė.
Lygiadienis. Pagaliau
  Ženklas pavasario!

x x x

PAVASARIO SNIEGAS

Nustebę paukščiai:
 Balandžio sniegas.
   Žiemos aidesys.

x x x 

Nuo žalsvo dirvono…
 Kvapnus dvelksmas
     Pavasarį miške!

x x x

   Gegužės pradžia.
Į saulės ir žiedų jūrą
      Žemė brenda.

x x x

SAULĖS TRIEILIS
(VĖLYVAS PAVASARIS)

      Giedras giedras dangus.
   Medžiuos žaidžia spinduliai.
Ir upokšnis iš džiaugsmo spindi.

x x x

    Po gegužės lietaus.
Drėgni ir melsvi kvapai!
           Alyvų kekės.

x x x

Naktis. Cirpia svirpliai.
         Supratau, kad
           Jau gegužė.

x x x

BIRŽELIO APYAUŠRYJE

  Kaip tu vadiniesi,
   Paukšti naktinis?
Giesmė iš krūmynės.

x x x 

VASAROS PRADŽIA. PIEVOJE

               Po mėlyne
      Įvairiaspalviai žiedai.
Ir džiugios vyturių dainelės.

x x x

IŠSIILGĘS RAMUMOS NUKELIAVAU Į KAIMĄ

  Birželio vakaras.
  Uodų zvimbesys
Dangaus raudonyje.

x x x

   Kvapni vėsa
   Po lietaus, –
Vasaros miškas.

x x x 

IŠ LAUKŲ Į GIRAITĘ

Rugsėjo pabaiga.
  Vėsus kvapsnis
    Tarp medžių.

x x x

       Lėtas vidudienis:
      Malkinėj klausaus
Kaip šnara rudenio lietūs.

x x x

LAPKRITIS. VĖJUOTĄ DIENĄ

Prie dirvono stabtelėjau:
     Šiugždėdamos žolės
         Daug ką pasakė.

x x x

GIEDRĄ GRUODŽIO NAKTĮ KAIME

Tylus vidurnaktis –
       Šunų balsai
Net zenitą pasiekia.

x x x

PRO TROBELĖS LANGĄ

Viduržiemis. Vienatvė.
     Kiek snieguolių*
  Jaukiose svajonėse

                                                                      Čia snieguolė – snaigė

x x x

 Šaltas kvapsnis
Baltam pasauly, –
   Žiemą miške.

x x x

VILNIUS. IŠ SAVO KAMBARĖLIO

       Balandžio pradžia.
Gluosnio plaukus išauksino
             Saulė rytinė.

x x x

        Rytas sniegu nušvito,
Krūmas su baltais dribsneliais –
         Balandžio atvirukas

x x x

PRIE MIESTO GIRAITĖS BRĖKŠTANT VĖLYVO PAVASARIO DIENAI

Nors ir gatvės garsų prislopintas,
            Bet vis tiek įstabus
            Lakštingalos balsas.

x x x 

VASARA. SAVAME BŪSTE

            Musės zirzena
     Ramumoj kambarėlio.
Prisiminiau kaimą, vaikystę.

x x x

MINTIMIS Į KAIMĄ

   Nuo pasaulio triukšmo
Nusišalinęs į miškelį žiemą.
              Balta svaja.

x x x

VASARIO VAKARĄ SAVAME BŪSTE

Jaukus kambarėlis,
        Už lango –
 Pasaulis ir tamsis.

x x x

PAPARTIS

     Po birželio lietaus.
Pavakarė. Žaluma spindi
          Lapai giraitėj.

x x x

PAVASARĮ MIŠKO UPELIO SLĖNYJE

    Džiūgauja krūmynuos
           Remezų porelė:
Plukės ir purienos pražydo.

x x x 

ŽYDI GĖLĖS PIEVOJ

   Ne, nesimentalu:
Po aksominiu dangum
  Saulutės ir ramunės,

x x x

ŠILAGĖLĖS

Šilo gėlės su boružėm
     Saulės atokaitoj.
     Pavasario metas!

x x x

GEBENĖS

Šie vijokliai ūksmėtam miške –
     Puiki vietelė nykštukams:*
                Ciepsi grupelė.

                                                                                           *Tokiems paukščiams

x x x

TOLI NUO PASAULIO – RAISTUOSE

Tetervinų, garnių, briedžių…
   Buveinės – kiminų kilimai
                 Su viksvom.

x x x

BARKŪNAI

   Ant šių laukų žolių
Vidurvasario atokaitoj
            Žirgeliai*

                                                                                             *Tokie vabzdžiai

x x x

SNIEGUOLĖS

Sniegules keičia snieguolės
          Prie balokšnių.
         Žiemos baigmė!

x x x

KAMBARĖLYJE

Saulėtos pelargonijos. kaktusai.
                 O už lango –
              Rūstus pasaulis. 

x x x

DARŽELIO ŽYDINČIOS GĖLĖS

Giedrumas. Vabzdžiai svaiginas
            Grožiu ir kvapais:
       Ratilių, katilėlių, astrų…

x x x

PRIE TVENKINIO. ŽYDINČIOS CHRIZANTEMOS

Vandens paviršiuj žuvelės.
          Gal jos grožisi
      Šiuo rudens grožiu?

x x x

DARŽELYJE

Ramus vidurdienis.
Vasariškoj atokaitoj
   Rožės puikuojas

x x x

Gegužė. Kvapnusis
Rojus vabzdžiams –
  Jacintų ploteliai.

x x x

POETINIS NARCIZAS*

Apniukus diena su pragiedruliais.
  Balkšvi, melancholiški žiedai –
                    Poetų gėlės.

                                                                                         *Tai botaninis pavadinimas

x x x

GEGUŽĘ VILNIUJE

             Saulėtą dieną
Šiam mieste kas gražiausia?
Pražydusių tulpių skveras!

x x x

Pavasario vakaras.
Priglaudė ąžuolas
   Sakalą keleivį.

x x x

ŽALTYS PRIE ĄŽUOLO

         Vasaros kaitris.
Kažkodėl man šis vaizdas
     Lietuviškos dvasios.

x x x 

ĄŽUOLAS RUDENĮ

   Šernų šeimynėlė
Aplink ąžuolą girioj –
        Gilių metas.

x x x 

Skaidrus žiemos vidundienis.
           Ąžuolai pamiškėj
           Didingai baltuoja. 

x x x

UOSIAI GEGUŽĘ

     Saulėtas uosynas.
Šakose su kuokštelėmis
        Čerkši fazanai.

x x x 

     Vasaros karštymetis.
  Pritilusio upelio klausos
Vabalai ant uosio kamieno.

x x x

PAMIŠKĖJE

   Ruduo. Darganoja.
Per uosių drėgną sieną
        Elnių balsai.

x x x 

ŽIEMA. UOSIS

Debesuoja. Apsnigti sparnavaisiai.
                   Kuosų būrys
                    Šiame medy.

x x x

PUŠIS VELYVĄ PAVASARĮ

Dailėja rytinis dangus.
Tarp jaunų kankorėžių
     Griežlės giesmelė.

x x x 

VASARA. VĖJAI MIŠKE

    Peteliškių pulkelis
  Ir stabtelėjęs šeškas, –
Nuostabioji pušies daina.

x x x

PUŠIS

   Parudavę kankorėžėliai.
     Rudeninėj miško tyloj
Čiužesys – voverė kamienu…

x x x

ŽIEMA. PUŠIS PAMIŠKĖJE

   Balti dribsneliai
        Nuo šakos –
Nutūpė kryžiasnapis.

x x x

PRIE EŽERIŪKŠČIO PAVASARĮ

  Žalsvos eglaitės.
Šia žaluma grožisi
          Dyglės.

x x x 

VASAROS RYTĄ EGLYNE

  Saulėja. Žvilga rasa
   Voratinklyje. Voras
Įdėmiai klausos tilviko.

x x x 

  Spalis – eglių brandos
Metas. Tai galbūt skelbia
               Pelėda?

x x x

EGLIŲ MIŠKE

Sparneliai iš kankorėžių
     Ant baltų patalų, –
       Žiema įpusėjo

x x x

PADIRVYS. SUŽALIAVĘS MAUMEDIS

  Rausvi kankorėžėliai.
Pulkelis uodų ir lutučių
    Pavasariu džiaugias

x x x

MAUMEDŽIŲ MIŠKELYJE

    Vasariškas grožis:
 Po lietaus tarp žalsvų
Kankorėžių žalvarniai

x x x

ŽVELGIANT NUO KALVOS VAISKIĄ DIENĄ

                Įdauba
Su maumedžių tankyne.
Gelsvas rudenio grožis!

x x x 

PAGIRYJE 

                Sausis. Įsaulyje
Šerkšnu pasipuošę maumedžiai.
        Kiek vaiskios baltumos!

x x x

BALANDIS. NUO MIŠKO PAKRAŠČIO

Pavydžiu tau, suopi
Ant kėnio viršūnės –
    Žalios platybės!

x x x 

VASARA GIRIOJE

      Medi aukštasis,
      Sulaukei svečių:
Aplink ežių šeimynėlė.

x x x

GIRIOJE PRIEŠ RUDENS LIŪTĮ

         Niūksta dangus.
Žebenkštis priebėgą rado –
             Senas kėnis.

x x x 

Žiema. Po kėnio šaknimis
   Ką kurmiai sapnuoja?
           Gal patį kėnį?

x x x

Stebuklingas pavasaris:
         Baltos žvakės
       Kaštonų šakose.

x x x

VASARA.PAEŽERĖ

Skaistus ramus vidudienis.
      Tarp kaštono vaisių
          Plaukioja žuvys.

x x x

KAŠTONŲ PARKE RUDENĮ

Sekmadienis. Rūpesčių
        Nėra (kok kas),
     Tik geltonas lietus.

x x x

PRIE KAŠTONO GIEDRĄ GRUODŽIO NAKTĮ

 Dangaus juodyje
 Žiedlapiai balti –
Šio medžio žiemą.

x x x

SAULĖTA PAVASARIO AKIMIRKA, KUOMET NIEKO NĖRA NUOSTABESNIO PASAULY

Diena su vėjeliais šiltais,
    Vieversių dainomis
Ir beržais žalsvėjančiais!

x x x

VASARA. PRIE EŽERO

      Lyg jūros ošimas –
         Vėjai beržuos, –
Pulkelis lydekų prie kranto.

x x x

VIENĄ RUDENS RYTĄ PAMIŠKĖJE

 Spalis. Šį tylų rytą
    Gražiausi jūs – 
Nušalnoję berželiai.

x x x 

SAULĖTĄ SAUSIO DIENĄ

Baltutėlės beržo šakos
         Žaižaruoja, –
   Žiemiškas žaismas.

x x x

           Pavasario kūdra.
Nuo ančių krykštimo skamba
         Žalsvas drebulynas.

x x x

VASARĄ PRIE GIRAITĖS

              Vėjuota diena.
Drebulės šnaresys kirstukui –
                Vandenynas.

x x x 

   Spalio rytas.
    Šaižus vėjas
Drebulių giraitėj.

x x x

ŽIEMA AUKŠTUMOJE

Melsvai šaltas dangus.
      Balta drebulė –
   Įkanės puošmena.

x x x 

PAVASARIO DIENĄ LIEPŲ GIRAITĖJ

       Liepyną gairina
              Vėjai šilti.
Gulbių pulkeliai aukštai.

x x x

PAMIŠKĖ. MEDKOPIS

  Žydinčios liepos –
    Kvapnusis rojus
Bitėms ir kamanėms.

x x x 

LIEPA IR ŽĄSYS

   Rugsėjo pabaiga.
Tarp pusnuogių šakų
 Klegantis trikampis.

x x x 

BALTA LIEPYNĖ

Visą žiemą liepos
Sapnuoja vasarą –
    Dūzgesį bičių.

x x x

PAVASARĮ MIŠKE

       Ryto sambrėškis.
Jerubių pulkelis pabudo
 Prie žalsvėjančio klevas.

x x x

KLEVAS

 Vasaros diena
Tartum žirklėm
  Paleitė lapus.

x x x

PRIE PAMIŠKĖS

           Spalio giedris
       Ir klevų geltonis –
Vaizdus rudens paveikslas.

x x x

Apsnigtas klevas
      Prisimena
 Pavasario vėjus.

x x x 

Balandis. Smiltinukai*
Ant skroblo žirginių, –
 Ciepsėjimas miškely.

                                                                                                  *Tokie paukščiai.

x x x

VAIKŠČIOJANT PAMIŠKE VĖJUOTĄ PAVAKARE

Prie skroblo stabtelėjau, –
     Vaisių lapai šnabda,
              Kad vasara.

x x x

RUDENS VAKARĄ PRIE MIŠKO

       Puiki buveinė
   Šikšnosparniams, –
Čiauškesys skroblyne.

x x x

VAIKŠČIOJANT PRIEBLANDOJ PALEI MIŠKĄ

    Žiemos vakaras –
Kaip pilki ir snieguoti
    Skroblų kamienai.

x x x

    Po gegužės lietaus. 
      Purpteli putpelių
Pulkelis prie vinkšnyno.

x x x 

VINKŠNA

  Dangų galėtų
    Pasiekt pelė
Po šiuo medžiu.

x x x

RUGSĖJIS. PRIE MIŠKELIO PER LIETŲ

Vinkšnų kasos
     Permirko
Vėsiam lietuje.

x x x

VINKŠNA ŽIEMĄ

 Skaidrus ir ramus
Vidurdienis. Miško
  Balta puošmena.

x x x

PAVASARĮ PAPIEVĖJE

Purptelėjo
Į žalią alksnytę*
Kurapkų pulkelis.

                                                                                              *Alksnių krūmai, nedidelis alksnynas.

x x x

VASARA. MIŠKE

         Tylus cypesys
          Alksnynėje, –
Pašnekesiai alksninukų.

x x x

RUGSĖJO PABAIGA. ALKSNYNAS

Kankorėžėlių daugybė
         Ir čiužesys, –
    Pelėnai puotauja.

x x x

SAUSIS. GIEDRĄ DIENĄ MIŠKE

 Baltalksnis baltas,
O jame – sniegenos
   Mėgaujas saule.

x x x

GIRAITĖJE

   Lazdynų pumpurai
Ir upelio čiurlenimas, –
  Pavasaris. Pavasaris!

x x x

VASAROS METAS. BEVAIKŠČIOJANT MIŠKE

     Priėjau lazdyną –
              Namus
Lazdyninės miegapelės.

x x x

SPALIS. ŽVELGIU Į RUDENS GROŽĮ

      Rytas. Šalnos
Nakvojo lazdynyne, –
   Geltonas miškelis.

x x x

GIRIOJE PRIEŠ PŪGĄ

   Lazdynas pašlaitėj.
Gal bus užuovėja gera
   Kiškių šeimynėlei?

x x x

KOVO PABAIGA. ŠVIESUS PUŠYNAS

Nusimetę baltus drabužius
   Kadagiai su medšarkėm
          Saule mėgaujasi.

x x x

VASARA. ATOSTOGOS. KLAUSAUSI VĖJO KADAGYNE SAULĖTĄ DIENĄ

  Išsitiesiau (kaip katinas):
Pagaliau atokvėpio metas –
        Šviesus ir kvapnus.

x x x

RUGSĖJO RYTĄ MIŠKE. ĖGLIŲ UOGOS

Paklausykit: kaip dailiai
Volungė namiškius
Pusryčių kviečia.

x x x

SAUSIS. ŠILO KADAGYNĖ

Tiek žvilgančių spygliukų –
       Šerkšno ir šakelių, –
           Diena speiginga.

x x x 

          Gegužės pradžia.
       Skamba šermukšnis
Giraitėj – gieda pečialindos.

x x x 

LIEPA. NEĮPRASTAS REGINYS MIŠKE

 Šermuonėlių jaunikliai
Šermukšnyne žaidžia, –
      Iš medžio stebiu

x x x 

RUGSĖJIS. LAUKUOSE SKAISČIĄ DIENĄ

               Stabteliu:
Koks rudeniškas raudonis –
     Šermukšniai pamiškėj.

x x x 

ŽIEMOS PRADŽIA KAIME. STEBIU STIRNAS

     Tokia rami pavakarė.
Po šermukšniais pagiraitėj
    Porelė šermukšniauja.

x x x

PUTINŲ BALTOS ŽIEDŲ KEKĖS

Vėlyvas pavasaris.
 Vabzdžiai grožiu
  Svaiginas sode.

x x x

BIRŽELIS. PRASIGIEDRIJUS SODE

   Putino šakelės:
     Lietaus lašais
Žaidžia spinduliai.

x x x 

POETINIS AFORIZMAS APIE PUTINUS RUDENĮ

Melsvai juodos
   Kekės – reta
Gamtos spalva.

x x x 

            Putinų kekės
Su baltomis kepurėlėmis –
             Žiemą sode.

x x x

PAVASARĮ GIRAITĖJE

        Ievynė.
  Baltais kvapais
Kikiliai svaiginas.

x x x 

VASAROS RYTĄ MIŠKELYJE

      Slapta stebiu,
Kaip prausiasi ievos
      Prie upokšnio.

x x x

SPALIO PAVAKARĘ MIŠKELY

  Diena jau juosta.
  Atsirėmiau į ievą
Įsiklausykit į rudenį.

x x x 

SAUSIS. SKAISČIĄ DIENĄ GIRAITĖJ SU IEVOMIS

        Grakštūs
  Žiemos potėpiai:
Šerkšnoti medeliai.

x x x 

Pajutau pavasarį
         Sode –
 Obelys žieduos.

x x x

SODE. VASARINIAI OBUOLIAI

                Saulėta diena.
        Tiek saulės dovanėlių
Vabzdžiui, paukščiui… žmogui.

x x x 

VAIKŠTANT SODE NIAURIĄ RUGSĖJO PAVAKARĘ

  Čeža obelų lapai
Po pilkšvu dangum.
 Rudeninis liūdesys.

x x x

VIDURŽIEMY SODE

Baltos obelys
 Baltą gegužę
    Sapnuoja.

x x x

 Kvapsniu mažai
Kas tau prilygsta,
Jazmine pavasarį.

x x x 

POETINIS KLAUSIMAS APIE LAKŠTINGALĄ

          Birželio aušra.
      Lakštuoja lakštuoja
Galbūt jazminų krūmuose?

x x x

 Lapkritis. Pažvelgęs
Į jazminą prisiminiau
      Baltus kvapus.

x x x

ŽIEMOS SAULĖLYDIS

  Ramuma. Pro balkšvas
         Šakeles jazmino 
Žvelgiu į rauzganą dangų.

x x x 

  Balti dūzgesiai 
   Vyšnių sodely.
Atokvėpio metas.

x x x

IŠ VYŠNYNO

  Rugpjūčio pradžia.
 Tamsus uogų raudis
Ir vyšninis saulėlydis.

x x x 

RUGSĖJIS. KAIMO SODE

 Saulėj geltonuoja
Pusnuogės vyšnios.
  Šviesus liūdesys.

x x x

SKAISTI SAUSIO DIENA. GROŽIUOSI VYŠNIOMIS

Šerkšnotos šakelės –
      Žiemos žiedai
             Sode.

x x x

ŽYDINČIOS SLYVOS

Kvapnūs sodo debesėliai 
                Tartum
      Iš žydro dangaus.

x x x 

VASARA SODE

Kamanės, lankydamos
               Slyvą
    Gegužę prisiminė.

x x x 

SODE SPALĮ

      Nukritę lapai.
Čiužesys prie slyvų –
Rudenio balsas tylus.

x x x 

SAUSIS. SAULĖTĄ DIENĄ SODE

   Slyvos šakelės
Mėlynėj – šviesus
Žiemos atvirukas.

x x x 

PAVASARĮ PRIE EŽERĖLIO

        Kovų pulkas
Ant šaltalankių krūmų
             Nutūpė.

x x x 

NEĮPRASTAS VAIZDAS VASARĄ

         Barsukas,
Šaltalankių giraitėj 
         Užklydęs.

x x x 

RUGSĖJĮ PRIE EŽERO

              Ir žuvys
               Grožisi
Oranžiniais šaltalankiais.

x x x 

TRIEILIS APIE ŽIEMĄ

Šaltalankiai šaltyje
      Ir baltume –
Šerkšnota giraitė.

x x x

PAVASARĮ PARKE

Bukučiai ant tuopos kamieno, –
                 Gamta mieste,
                 Bet jos ilgiuosi.

x x x

AKSTYVA VASARA. PARKE

          Skamba tuopa
    Nuo dagilio giesmės.
Prisiminiau kaimo birželį.

x x x

         Darganota diena.
Vieškelis ir ošiančios tuopos.
             Kaimo ruduo!

x x x

VIENKIEMIO TUOPOS IR SNIEGULĖS

Prigludau prie kamieno 
       Išgirsti snigimą.
 Balkšvą tylą išgirdau.

x x x 

GIRAITĖJE PRIE UPELIO PAVASARĮ

 Tarp garsų įvairių
     Svilikų balsai
Iš ožekšnių krūmų.

x x x 

KLAJOJANT PO GIMTĄJĮ KAIMĄ

Miškelio paūksmėje
       Po ožekšniu.
Vasariška ramuma.

x x x

RUGSĖJIS. KAIMO GIRAITĖJE

Ožekšnių raudonis
Ir lapai ant upokšnio.
Skaidrus liūdesys.

x x x

KAIMO PAMIŠKĖJE

Laukuose gruodas.
         Gruodis.
Ožekšniai sapnuos.

x x x 

Gegužė. Tarp miško žiedynų
       Ir sausmedžio žiedai.
         Kvapsnis skambus.

x x x

VĖJUOTĄ DIENĄ MIŠKE

Sausmetis. Sausmedžių
       Šakelės šiugžda
        Vasaros kalba.

x x x 

IŠVYDUS SAUSMEDŽIO KRŪMUS

Raudoni karoliukai –
  Giraitės puošmena
            Rudenė.

x x x 

MIŠKE

Sausis. Sausmedžiai
          Sapnuoja
 Žiedus baltuosius.

x x x 

PRIE MIŠKO

         Upelio čiurlenimas
           Ir startų balseliai
Šaltekšny. Pavasariniai garsai!

x x x 

PAMIŠKĖJE

    Vasaros lietūs.
        Teška lašai
Ant lapų šaltekšnio.

x x x

Rudeninė giraitė. Tylu.
Tekštelėjo į upokšnį 
Šaltekšnio karoliukai.

x x x

ŽVELGIU Į BALTAI PASIPUOŠUSIUS KRŪMUS

         Pagiraitė.
Šaltekšniai šaltyje, –
Sausio skaisti diena.

x x x 

VIEŠKELIU BALANDĮ

 Vėjeliai, vieversiai
 Ir žirginiai karklų.
Pavasariu padvelkė!

x x x 

ANKSTYVĄ VASAROS RYTĄ

       Miško pakraštys.
Karklažvirbiai karkluose
       Spindulius gaudo.

x x x

VĖJUOTĄ RUGSĖJO DIENĄ GIMTAJAME KAIME

   Karklynas mojuoja
Paukščiams klajūnams.
               Ilgesys.

x x x 

Pavydžiu jums, karklai –
      Jus aplanko zylės
  Kaimo žiemiškoj tyloj.

x x x 

ŽYDINTYS ŽALČIALUNKIAI

Pavasaris laukymę
         Papuošė
Raudonais žiedais.

x x x 

       Vidurvasaris. Žaltys
Prie žalčialunkio prigludo, –
          Lietus su žaibais.

x x x 

VAIKŠTINĖJANT PO MIŠKĄ RUGSĖJĮ

         Supratau,
Kad branda gamtoje –
   Žalčialunkio uogos.

x x x

   Apsnigti žalčialunkiai
Miško tylumoj medituoja
          Žiedų raudonį.

x x x 

POETUI BAŠIO

Nuo lakštingalos gluosnyje
                 Skamba
         Pavasario aušra.

x x x

VASARA. GIMTAJAME KAMBARĖLYJE GIEDRĄ DIENĄ

      Plaikstosi vėjy
   Žilvičio plaukai, –
Šiugždesys vienatvėj.

x x x

PER DARGANĄ PAMIŠKĖJE LAPKRITY

Permirkusiais gluosniais
                 Šnara
         Rudens baigmė.

x x x 

ŽIEMIŠKA SVAJONĖ

Ek, kad man kaip gluosniui
               Ant kalvos
   Žvaigždėtą naktį kaime.

x x x 

ŽYDINČIOS GUDOBELĖS

 Iki vasaros nepamiršiu
        Šios akimirkos:
Gegužės sniegas giraitėj.

x x x 

SKINANT GUDOBELIŲ UOGAS

   Pavakarys kaime.
  Priliečiu rugpjūčio
Raudonumą miškuos.

x x x

GIMTAJAME KAIME

Gudobelių lapai
 Čeža miškely, –
Rugsėjo pradžia.

x x x

Laukinės obels*
 Žiedai žiemą –
     Šerkšnas.

                                                                                            *Tai yra gudobelės.

x x x 

RUGSĖJIS. EGLYNE

  Grybas prie grybo –
Grybų miestas rasotas
         Ankstų rytą

x x x 

KELMUČIAI

Rudeniniam miške.
   Grybų miestelis 
       Ant kelmo.

x x x 

RUDENĮ MIŠKE

           Rugsėjo pabaiga.
Šalena. Laikykitės, musmirės
        Ant samanų kilimų.

x x x

PLAČIOSIOS PLATUŽĖS*

  Vasara. Šie gyviai
   Miškelyje miške –
Vabzdžiai ant kerpių.

                                                                                             *Kerpių rūšis.

x x x 

VASARĄ PRIE EŽERĖLIO

Rami kaimo popietė.
   Nesistenk, varna,
  Neįveiksi geldučių.

x x x 

Galudienis. Karkvabaliai skuba
         Į namus savuosius –
             Karklų krūmus.

x x x

Sustingęs ežeras – vasaris.
           Nakčia ešeriai
       Sapnuoja pavasarį.

x x x 

PAVASARIS. PRIE UPĖS

 Užlieta lanka.
Karosų pulkelis
Mėgaujas saule.

x x x 

POETNĖ MĮSLĖ

Giedra vasaros pavakarė.
        Margis baloje –
        Tritonų porelė.

x x x

Vasaros popietė.
Pabalio nendrynas –
Giria vėžliams.

x x x 

       Pavydžiu driežui
Saulėkaitoj ant kupsto, –
          Sapnas žiemą.

x x x

       Tolumoj, virš raisto
                Jaunatis –
Aštrus kaip angies danteliai.

x x x

KLAJOJANT PO MIŠKĄ

Negarsus baubimas
Nuo pelkės, –
Baublio kalba.

x x x

PRIE PELKĖS

Rugpjūčio rytas.
Tekštelėjo vištelė*
Miško tyloj.

                                                                                            *Vandens paukštis.

x x x 

BALANDIS. GĖRIUOSI KAIMO GAMTA

        Sėjos metas. 
Padirvyje prisiminiau
 Pernykščius sėjikus*

                                                                                                 *Tokius paukščius.

x x x

PAMIŠKĖJE

  Reta akimirka
 Šį vasaros rytą:
Uldukas ulduoja.

x x x

GEGUŽĖS VIDURYS. MIŠKE

          Ankstyvą rytą
Į paukščių chorą įsiterpia
      Ūbavimas apuoko.

x x x 

BIRŽELIS. KLAUSAUSI ČIURLIŲ

Švelniai šaižūs balsai
Iš giedrumos. Jaukus
  Vakaras kambarėly.

x x x

SODYBOJ PRIE MIŠKO

Nuotykis vasaros dieną:
         Meleta į sodą
             Užklydo.

x x x 

BIRŽELIO VIDURY GIRIOJE

Įžengus iš laukų…,
 Žaluma prašneko 
     Genio garsais.

x x x 

VASARIŠKAS ZOOLOGINIS TRIEILIS

Miško erčios žolynuos
 Kielių šeimos nariai –
           Kalviukai.

x x x

KAIMO SODYBOJ VASARĄ

   Jaukus pasaulėlis:
Užklydę erškėtžvirbliai
   Erškėčių krūmuos.

x x x 

PRIE EŽERO

     Gegužės rytas.
Skamba nendrynas –
 Namai nendrinukių.

x x x 

Neskriskit, bitės,
Į pamiškės krūmus –
Musinukės* juose.

                                                                                               *Miškų paukštis bitlesis.

x x x

LIEPSNELĖS POETINIS APIBRĖŽIMAS

     Krūmynų miškuos
Giesmininkas paukštelis,
Prilygstantis lakštingalai.

x x x 

     Po lietaus –
     Žalia giraitė
Su žaliukių balsais.

x x x

LAUKUOSE

       Kovo vidurys.
Tarp sniego trupinėlių
         Sniegstartės.

x x x 

PRIE GIRIOS EŽERO VAISKIĄ DIENĄ

 Vasariška idilė:
   Šildosi saulėj
Ondatrų šeimyna.

x x x 

VASARIS. MIŠKUOSE

        Įsiklausau:
Girios balsas žiemą –
    Vilkų staugimas.

x x x

ANKSTYVĄ VASAROS RYTMETĮ

Nors nedarnus, bet vis vien
         Mielas šis garsas –
          Lapės amsėjimas.

x x x 

PAVAKARĘ PRIE UPĖS

Mėgaujuos, kaip ir
  Audinių grupelė
   Vasaros giedriu.

x x x

Lietuvos sengirių
     Dvaselė esi,
 Miškine kiaune.

x x x 

STEBIU ŪDRŲ PORELĘ PRIE UPĖS

Lapkričio pavakarys.
Visą dieną ūkanojo.
Paniurusios ūdros.

x x x 

GIRIOJE ŽIEMĄ

Lūšies pėdsakai
Baltoj tyloj. Supratau,
Kad pasaulis toli.

x x x 

BEVARTANT KNYGĄ APIE STUMBRĄ

 Tolima praeitis –
         Senovės
Lietuviškos girios!

x x x

     Kur nuklydai,
     Askete sūnau?
Klausia motina gamta.

x x x

NAKTIES PAMĄSTYMAI

     Žvaigždėta gelmė.
  Ir ateistas, ir tikintysis
Bejėgiai prieš šią Paslaptį.

x x x

RUGPJŪČIO NAKTĮ

Giedra be mėnulio.
   Tiek akių akelių
       Amžinybės.

x x x

Kažkodėl miela klausytis
    Beždžionėlių balsų –
   Garsų mūsų protėvių.

x x x

RYTINĖS PAGIRIOS

Blaivus mąstymas –
Kaip pavasario šviesa!
Supratau vieną rytą.

x x x 

     Nesu budistas,
         Bet sakau:
Didelis žodis dharma.

x x x 

             Kas pirmasis įžvelgė
        Godžią žmogaus prigimtį?
Gal didis išminčius – Nušvitusysis?

x x x 

BUDOS MOKYMAS

   Kaip iš šaltinio pasisėmiau
Jo išminties! Ir toliau keliausiu 
            Manos būties taku.

x x x 

Budistinis kelias.
  Galbūt jis veda
         Į laimę?

x x x

TRIEILIS FILOSOFIŠKAI

Rugpjūčio žvaigždynai.
      Tuomet suprantu,
   Kad būtis egzistuoja.

x x x 

FILOSOFIŠKAS TRIEILIS APIE PASAULIO SĄRANGĄ

Iš esmės žmogus
Pavaldus būtinumui.
O prigimties jėga!

x x x 

CHAOSAS POETO AKIMIS

Su kuo palygint šią blogybę?
         Su balos vandeniu,
         Akmenį į ją įmetus.

x x x 

IŠ POETINIO ORATORIAUS KALBOS

Iš chameleono mokykimės
        Gyventi, žmonės!
          Iš chameleono!

x x x 

        Gyvenu Vakaruos,
Bet į Rytus dvasia krypsta –
        Į Dao amžiną būtį.

x x x

LAO DZĖ

     Didis išminčiau,
    Jei vėl gyventum,
Tavo mokiniu tapčiau.

x x x

    Išminties šviesa
Mano kelias nušvito.
       Bet ar ilgam?

x x x 

     Rugpjūtis. Giedra.
   Žvaigždėtas dangus –
Galbūt Dievo atspindys.

x x x 

VIENĄ PAVASARĮ SUSIMĄSČIAU APIE DOGMATIKĄ

  O žodi dogmatika,
         Esi bejėgis
Prieš pavasario vėją!

x x x 

           Nuo aukštos kalvos
     Žvelgiu į saulėlydį rausvą.
Ek, kruvinoji žmonijos istorija.

x x x 

SUSIMĄSČIUS APIE ERDVES IR LAIKO KILMĘ

          Ar fizikas, ar ne
Žvelgtų į dangų žvaigždėtą,
    Erdvėlaikis – Paslaptis.

x x x 

AUŠRA. SUSIMĄSČIUS APIE GROŽĮ

        Žvelgiu nuo kalvos:
Rausvas ir gelsvas saulėtekis.
          O estetika – kur?

x x x 

FATALIZMAS

O didelis šis žodis.
   Ir kaip be būtų,
    Ja tikiu. Tikiu.

x x x

APIE FILOSOFIJĄ

  Žinau, kad tušti šie žodžiai,
              Bet vis dėlto…
Kuo daugiau meilės išminčiai!

x x x 

  Žuvis, paukštis…žmogus, –
Susimąsčiau apie mūsų vietą
          Gamtos pasauly.

x x x 

  Žmogaus būtis –
           Lašelis
Gamtos vandenyne.

x x x

APMĄSTANT GAMTOS IR ŽMOGAUS SĄRYŠĮ

       Lapė su jaunikliais,
Kaip ir moteris su vaikais –
         Pasaulio vienovė.

x x x 

Pavasaris! Žydinčios
    Jaunos moterys –
Kaip vyšnios žieduos.

x x x 

APIE LAIKINUMO DĖSNĮ

  Gyvenimo tėkme
Kiek lapelių plaukia
         Į jo baigtį.

x x x 

IDEOLOGIJOS POETINIS APIBRĖŽIMAS

           Ji – niekis
 Prieš pavasario vėjus
Ir paukščius laisvūnus.

x x x 

GIEDRĄ NAKTĮ BE MĖNULIO

    Rugsėjo akys.
Alsuoja Paslaptim
         Dangus.

x x x 

VARTANT KNYGĄ SU VILKŲ NUOTRAUKOMIS IR APMĄSTANT PASAULIO DĖSNIUS

            Kad žmogui
Tokią ištvermę – kaip vilko
          Kovoje už būvį.

x x x 

KOKS PAUKŠTIS NEATSIEJAMAS NUO ERDVUMOS?
(PAMĄSTYMAS APIE LAISVAMANYBĘ)

    Nuo aukštos kalvos žvelgiu,
    Kiek aplink erdvumos, vaje!
Kiek erdvės ereliams laisvūnams!

x x x 

SUSIMĄSČIUS APIE GAMTOS IR KULTŪROS SANTYKĮ

Laukas su medžiu –
           Visuma 
Gamtos ir kultūros.

x x x

    Pasaulėžiūrų daug,
O žvaigždėtas dangus –
                Vienas.

x x x

FILOSOFINĖS PAŽINIMO TEORIJOS

   Kas šios teorijos
Prieš akmenį, medį,
   Paukštį ir dangų?

x x x

Šventyklos varpų garsai –
    Nesuprantama kalba
         Pavasario vėjui.

x x x 

Saikingumas!
Deimantu žvilga
Šis žodis.

x x x 

POETINIS ATSAKYMAS SKEPTIKUI

Juodas dangus su žvaigždynais
       Gilią rugpjūčio naktį, –
           Būtis yra ir aš esu.

x x x 

Su medžio kamienu
       Tave, stoike,
        Palyginčiau.

x x x 

 Žvaigždėtą naktį
Suprantu, kad yra
      Viena Tiesa.

x x x

   Rugpjūčio nakty
  Atsiveria peizažas
Paslaptingos visatos!

x x x

PAMĄSTYMAS APIE ŽMOGŲ

         Atspindys
   Gamtos vyksmo
Nuo laikų tolimųjų.

x x x

ŽMONIJA – GYVYBĖS FORMA (ŠIĄ TEZĘ PAMĖGINAU IŠREIKŠTI TRIEILIU)

Mes, kaip paukščių
     Didelis pulkas
Pasaulio platybėse.

Giliausias metų laikas. Vilnius, Petro ofsetas, 2014

žvaigždėtas dangus
koks didelis langas
į Visatą!

x x x

tai bent rojus
vabzdžiams pavasarį –
obelų žydėjimas

x x x

nakties tyla
šunys aploja
rudens mėnulį

x x x

vėsus
kaimiškas rytas
ir šviesus liūdesys

x x x

vynuogių likučiai
tarp pageltusių lapų
zylių pulkelis

x x x

suvytusios žolės
vėjyje šnara –
kalba rudens

Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS. 2023