VALIUKAS MINDAUGAS (1976)
miestely
išpirktos žvakės
tėvo diena
x x x
vasaros lietus
ant alaus padėkliuko
dvi sraigės
x x x
žydinti kriaušė
tokios noriu
vestuvių suknelės
x x x
šuo nelaka
dubenėlyje
žiedlapiai
x x x
į žydinčią vyšnią žiūriu
ir galvoju – kaip čia gavus
kokio darbo
x x x
rugsėjo vidudienis
prie kebabinės ilga-a-a
paauglių eilė
x x x
kūrybinės dirbtuvės
mokiniai rašo haiku
nugara į langą
x x x
rudens pavakarė
kambary
bet ne
x x x
žiema
pagal grafiką
sniegas
x x x
oazė!
pažliugusio sniego dykroje
gėlių turgelis
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
Atsargiai,
Žąsys –
Dangoraižis
x x x
Viduržiemio šalčiai.
Prekeivis turguj pasiūlo
Stiklinių vynuogių
x x x
Ievos pražydo!
Tik nėra kam grožėtis.
Visi bulvių laukuos
x x x
Sutemsta
Nespėjus įsiūti sagos.
Ankstyvas ruduo
x x x
Naktis šviesesnė
Nei vakarykštė diena.
Pirmasis sniegas
x x x
Dangus davė,
Dangus ir pasiėmė
Mūsų besmegenį
x x x
Juokas kapinėse
Persenusias liepas kerta
Jauni medkirčiai
x x x
Gervės
Ir šlapių lapų dūmai –
Jiems pakeliui
x x x
Aušta
Ligi kelių sniege
Karaselės arkliukas
x x x
Chrizantemų
Aromatas… apie ką
Aš kalbėjau?
x x x
Išvaikęs iškylautojus
Lietus pripildė
Nugertas taures
x x x
Ant žemiausios šakos
Atkąstas obuolys
Mažų dantukų žymės
x x x
Vakaras parke.
Aš ir uodai
Vieno kraujo
x x x
Penki klevo lapai
Už smėlio pyragą.
Vaikų turgus
x x x
Nebūna tylu.
Jei ne lakštingala –
Zeimeris kaimo gale
x x x
Visi skrydžiai
Atšaukiami:
Topolių pūkai
x x x
Vasaros karščiai,
Vaikai neša kaliausę.
Maudytis
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
pavasaris gi!
stebis varnėnas nuoga
vyšnios šaka
x x x
knyga rankose
suplasnoja nuskrenda
pavasaris
x x x
ilgam nutyla
gegutė. Mirtį kažkam
iškukavus
x x x
ČECHOVAS
kaimo keleliu
tarp žydinčių sodų
laidotuvininkai
x x x
TIKRASIS GEDIMINO SAPNAS
naktiniai baubliai
gegutės ir varlės –
čia bus mano sostinė!
x x x
tolokai būsiu nuėjęs:
nepažįstami paukščiai
nepažįstamuos medžiuos
x x x
vasaros karščiai
prie konteinerių šaldytuvas
atlapom durim
x x x
DU OBUOLIAI
greta, ant šakos
o tartum ne
broliai
x x x
UŽSIĖMIMAS – VAIKYSTĖ. KAIMIEČIAI
1
vaikėzai net siusiodami
stebi – na kurgi tas gavia
arctica išners?!
2
taip ir nesulaukę išneriant
gavia arctica vaikėzai
nukūrė mušti rana arvalis
x x x
TAVO NAMAI DEGA!
o ji nė krust
gal benamė
bevaikė…
x x x
APLEISTAS KAPAS
smilgos jau siekia
žaizdos aliumininiam
kristui
x x x
AKMUO
nebekvėpuoja
bet dar
šiltas
x x x
rudenio rytas
pučia miglą
mums akysna
x x x
koks aš gražus!
pagalvoja ir dar labiau parausta
klevas
x x x
TRINYČIŲ PARKO ANTYS
tai ir šį rudenį
neskrisit?
duoneliausit?
x x x
baugu liepaitei
rudenio ryto – išauš
o ji nuoga
x x x
KVAILYS
vėjo
rankovėje
lapai
x x x
tuoj žiema, o vėjui
tai ir nepavyko smilgų
pakloti po savim
x x x
klevo lapų krūva.
vis dar rūko.
šįryt apsnigta
x x x
NAUJASIS ĖJIMO STILIUS
iš
ryto
pašalus
x x x
PĖSČIAS IKARAS
voras
kopiantis
žvake
x x x
didžiausias mūsų kiemo
katinų delikatesas –
balandžio krūtinėlė
x x x
PAVASARIO AVANGARDAS
vaikai
laižo apšerkšnijusį
stiklą
x x x
DAUSPRUNGO KATINAS
ką tik pašikęs
ant palangės grožisi
žydinčia vyšnia
x x x
DAUSPRUNGO ATRADIMAS Nr. 12
pirma bangelė
lyžtelėjo krantą
o laivo jau nėra
x x x
žaliuoja beržai –
būsimos
vantos
x x x
nuo tavo delno
saldainio popierėlis
kyla drugeliu
x x x
DAUSPRUNGAS AUTOBUSE VILNIUS – KLAIPĖDA PASIKLAUSO DVIEJŲ AKLŲJŲ
– A girdi, taip greitai temsta…
– Jo?
– O dar tik keturios…
x x x
AMŽINASIS SASPENSAS
dievas
stebi
žmogų
x x x
RASIZMAS
baltieji
pradeda ir
laimi
x x x
NEMIGA
nebe
kenčiu
avių
x x x
DAUSPRUNGO DILEMA Nr. 22 ANT GRINDINIO RADUS ALAUS KAMŠTELĮ
užminti
ar
neužminti
x x x
LOTERIJOS „TAIP“ ARBA „NE“
reklamoje spindi
neseniai nusižudžiusio
aktoriaus šypsena
Valiukas M. Mokytojas mirti ir kitos poemos. Vilnius, Apostrofa, 2018
apleistas sodas
krituolius užklojo
klevo lapai
Vėjo varpeliai. Literatūra ir menas. 2023, vasario 24 d., Nr. 4
Viską sujaukė!
Vasaros tvenkiny
Pirmas sudžiūvęs lapas
x x x
Karvių pėdose
Mato save paukščiai.
Vėlyvas ruduo
x x x
Saulėgrąža
Svarina sunkią galvą…
Oi, dar ir drugelis nutūpė!
x x x
Moteris vagone
Dainuoja vaikui lopšinę
Pamažu užsnūstų
x x x
Paukštis nutupia
Ir tuoj pat vėl purpteli nuo
Įkaitusio akmens
x x x
Vasaros pievos.
Po keliautojo kojomis trupa
Žioplų vabalų kaulai
x x x
Jūra į krantą išmetė
Batą. Kaip užvakar.
Kaip vakar.
x x x
Šuo prarijo muse.
Užspringo.
Lis.
x x x
Iš pradžių ramu,
Vėliau tampa liūdna –
Nieko per šūvio atstumą
x x x
Vėl ruduo.
Mūsų vienu
Mažiau.
x x x
Siaura asfalto juosta.
Iš abiejų pusių
Mėlynos lubinų vilnys
x x x
Taip dar nebuvo –
Lakštingalos erzina:
Tiek jų!
x x x
Žavis varnėnai,
Neatsigroži žvirbliai
Šios sodybos kaliausėm
x x x
O vis tokia pat –
Ir pavasarį, ir rudenį –
Nudžiūvus slyvaite!
x x x
Dangus tau!
Pravirkstančiai dėl
Nulaužtos šakelės
x x x
Gal jau liausitės,
Gervės? Leiskit
Akims pailsėt!
x x x
Vasaros lietus.
Niekas net skalbinių
Nenudžiausto dėl tokio
x x x
PELARGONIJA
Vijoklis ropščias
Viršun – trečiame aukšte
Jo mylimoji
x x x
Dvidešimt metų praėjo,
O volungė
Vis tą patį!
x x x
Moteris kelte
Su pirštinėm.
Šalta vasara
x x x
Kaimo keleliu
Tarp žydinčių sodų
Laidotuvininkai
x x x
Vėjas. Kvaili
Kirų balsai. Ne mano
Ši jūra
x x x
Rudenio lietūs.
Vienas giedras veidas mieste
Iš šlapio plakato
x x x
Šunelis pririštas sode.
Nė vienas obuolys be jo
Žinios nenukrinta
x x x
Kiek geismo! Kiek
Švelnių šnabždesių! –
Vėjas įkliuvo nendryne
x x x
Žiemos saulė:
Ant varveklio galiuko
Pasmeigtas lašas
x x x
Vėjas rita
Šaligatviu liepų lapus.
Kur dar iki rudens.
x x x
Pirmieji šalčiai.
Vaikų drabužėliai plonesni
Net už ledą
x x x
Lietus liovėsi.
Kapsi iš permerkto
Kaliausės drabužio
x x x
Lauke prie
Rūkstančių bulvienojų
Radau paliktą knygą
x x x
Pirmasis varnėnas,
Patyręs žvalgas,
Sujuodavo sniege
x x x
Pasikeitė vėjas.
Gliuosnio lapas
Kito kranto link
x x x
Alijošius ir pelargonija
Ant palangės antrame aukšte.
Pelargonija ir alijošius
x x x
Vėjo genami
Šaligatviu du lapai –
Katras pirmesnis
x x x
Ak jonvabaliai!..
Gyvenime savo
Jūsų regėjęs nesu
x x x
Koks mažas irkluotojas!
Kairysis irklas tai per
Giliai, tai paviršium
x x x
Pauostė leliją.
Žiedadulkių liko
Ant nosies galiuko
x x x
Lyja ir lyja.
Bijūno žiedų
Apipuvusios mėsos
x x x
Vaikas vytele
Čaižo orą.
Parskrenda gulbės
x x x
Sausra.
Gluosnis siekia šakomis
Vandens
x x x
Per naktį prilijo.
Saulė sunkiasi
Iš po kojų
x x x
Giedras žiemos rytas.
Trobos iš dangaus nuleistos
Ant plonų dūmų virvių
x x x
Net vėjas neturi
Prie ko prikibti –
Švariai suvalyti laukai
x x x
Pavasario sutemos.
Senutės iš miesto gėlyno vagia
Žemę alijošiui
x x x
Kažkas ten danguj
Tikrai dailiai
Iškarpo snaiges
x x x
Nusileidžia rūkas,
Ir visa išnyksta.
Štai jums tikrasis pasaulis!
x x x
Visi sumigo,
Vienas likau
Prieš butelį vyno
x x x
Lyja lietus,
Tai ir tu palaistai
Gėles ant palangės
x x x
Pilnas vėjo
Išdidžiai sklendžia
Plastikinis maišelis
x x x
Senukas vedasi
Dviratį išmuštu keliuku.
Vėlyvas ruduo
x x x
Pavasaris.
Gražuolė rąžos lange.
Stop! Nufilmuota!
x x x
Žiema pasitraukė į miškus.
Tamsiuos pašaliuos dar slapstosi
Purvinas sužeistas sniegas
x x x
Nudžiūvus slyvaite,
Tu žiemą pražysi
Šerkšnu!
x x x
Ne pasaulio pabaiga,
Bet šlavėjai didelis rūpestis
Tie vyšnių žiedlapiai
x x x
O kaipgi mes?!
Dreba nuo šalčio svogūnai,
Likę lauke
x x x
Raistas
Nuošia ovacijom –
Lakštingalos
x x x
Nuleistom galvom
Perdegę saulėgrąžų
Žibintai
x x x
Šiąnakt mano širdis
Plaka kartu su tavim, 0
Vargše poliakale!
x x x
Ilsėkis, mėnuli!
Nuo žydinčių vyšnių
Šviesu
x x x
Šiandien pats vėjas
Padeda kiemsargiui
Sušluoti lapus
x x x
Iš miško
Tuščiu krepšeliu.
Paukščių migracija
x x x
Dvarelis užkaltais langais.
Vagis pabaidė šikšnosparnį.
Šikšnosparnis vagį
x x x
Medžiai
Mojuoja nuogom šakom.
Rodo į vėją
Valiukas A. Dambrelis. V.: Apostrofa, 2006
pražydo
ir po šia obelim kažkaip
nebesirūko
x x x
juokas kapinėse
persenusias liepas kerta
jauni medkirčiai
x x x
apleistas kapas
smilgos jau siekia žaizdas
aliumininiam kristui
x x x
ak, jonvabaliai!
gyvenime savo
jūsų regėjęs nesu
x x x
pasaulį skelbiu
dingusį be žinios
rūkas
x x x
chrizantemų
aromatas… apie ką
aš kalbėjau?
x x x
sutemsta
nespėjus įsiūti sagos
anstyvas ruduo
x x x
ruduo
kurortą susigrąžina
varnos
x x x
naktis šviesesnė
nei vakarykštė diena
pirmasis sniegas
x x x
aušta
ligi kelių sniege
karuselės arkliukas
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019
Pauostė leliją.
Žiedadulkių liko ant
Nosies galiuko
x x x
JAU RUDUO
Jau kojinės
Per naktį
Neišdžiūsta
x x x
Ruduo. Vėjui taip
Ir nepavyko žolės
Palenkt savo pusėn
Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius, „Vaga“, 2009
žydintys jazminai
gaila, kad neįmanoma
nufotografuoti kvapo
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024