Mori buvo haiku poetas. Gimė Nagasakyje 1919 m. Jis domėjosi ikimoderniųjų laikų haiku tradicija. Jo indėlis į haiku meną atspindi japonų poezijos gelmes, per savo kūrinius propaguodamas jo tradicijas ir stilius. 1977 m. laimėjo Yomiuri premiją už poeziją ir Dakotsu premiją 1987 m. Poetas mirė 2010 m.
x x x
Kepa papločius. Šmėsčioja prietemoj Motina, tėvas
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Gimė Tokijo Sarugakuchō rajone No teatro aktorių šeimoje. Nuo aštuonerių metų pradeda rodytis No teatro scenoje ir atsiduoda savo įgūdžių tobulinimui. Jis labai klasikine kinų literatūra, japonų kaligrafija ir anglų kalba. 1921 m. jis pateko į haiku žurnalą Hototogisu, vėliau prisijungė prie haiku būrelio, kuriame daugiausia reiškėsi No teatro aktoriai. Tuo metu pradėjo mokytis pas haiku poetą Takahama Kyoshi. Maždaug po 20 m. atsisakė tapti No aktoriumi dėl besitęsiančių sveikatos problemų ir ėmė profesionaliai kurti haiku tekstus. 1925 m. atsigaudamas po ligos Kamakuroje, jis įsigijo čia namus ir pragyveno iki 1945 m. 1946 m. įkūrė haiku žurnalą Fue („Fleita”). Parašė biografinį romaną apie XIX a. pabaigos No teatro aktorių Hosho Kuro. 1954 m. buvo apdovanotas 5-ąja Yomiuri literatūrine premija už haiku.
x x x
Vėjo gūsis Siūbteli netikėtai srove… Karklų kasos
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Nors vėjas nepučia – Alyvų žiedeliai Nuklojo žemę.
Gimė Osakoje. Baigusi vidurinę mokyklą pradėjo rašyti haiku. Kartu su poetu Kenkichi Kusumoto įkūrė haiku grupę „Marumeru”. 1945 m. amerikiečiams bomborduojant Osaką, Nobuko namas užsiliepsnojo ir poetė sugebėjo surinkti savo rankraščius. Vėliau jie buvo paskelbti pirmajame jos rinkinyje. 1954 m. ji pradėjo redaguoti Katō Chiyoko žurnalą „Josei haiku” („Moterų haiku”). 1970 m.įkūrė žurnalą „Sōen” („Žolių sodas”), kuris leidžiamas iki šiol. Bėgant metams rašymo stilius keitėsi – nuo šiek tiek erotiškų sąvokų ankstyvuosiuose iki ramesnių, tačiau kupinų emocijų ir jausmingumo vėliau sukurtų haiku.
x x x
Ortenzijų žiedai Nenorom glaudžias tamsoj… Tvenkiasi lietus
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Gimė Yamanashi vietovėje poeto Iida Dakotsu šeimoje. Vaikystėje buvo silpnos sveikatos ir jį užaugino močiutė. Jo broliai mirė vaikystėje. Mokėsi Sakaigawa pradinėje mokykloje ir labai mėgo skaityti. 1947 m. baigia universitetą baigiamuoju darbu apie Matsuo Basho. Po to dirbo ryžių augintoju ir žurnalistu. 1951 m. pradeda dirbti bibliotekininku Yamanashi prefektūros bibliotekoje Kofū mieste ir čia pradeda kūrybinio rašytojo karjerą. Po tėvo mirties 1962 m. jis perima redaktoriaus pareigas. Žurnalas 1992 m. uždaromas. Poetas mirė Kofū ligoninėje nuo plaučių uždegimo.
x x x
Skendi lietuj Ir Kai, ir Šinano provincijos. Kiek sraigių!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Gimė Ezu kaime, Kumamoto prefektūroje (dabart. Kumamoto miesto raj.). 1918 m. pradėjo teikti haiku tekstus literatūros žurnalui „Hototogisu”. 1947 m. įkuria haiku žurnalą „Kazabana”, o taip pat poečių grupę „4T”. Jos kūryba pasižymi lyriškumu ir dėmesiu motinystei. Poetė mirė nuo širdies nepakankamumo.
x x x
Aplink vien tūkstančiai Tvieskiančių žaibų nakty… Miegojimas
x x x
Gėlių laukuose Užgimė pavasario vėjas. Pienių pievos
x x x
Liūdnas vaikas Ant grindų patalą kloja. Nakties šalna
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007 Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Poezijos mokytis pradėjo kartu su kita poete Sugita Hisajo. Jos buvo gana aktyvios „Hototogisu” grupės poetės. Vėliau ji išėjo iš šios grupės ir kartu su poetu Yamaguchi Seishi pradėjo leisti žurnalą „Tenro”. Išleido keturis poezijos rinkinius.