DENPUKU 田福 (? – 1793)
Peles išbaidžiau…
Kamelijų puokšte gėriuosi
Už priegalvio
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
KATSURA NOBUKO 桂信子 (1914-2004)
Gimė Osakoje. Baigusi vidurinę mokyklą pradėjo rašyti haiku. Kartu su poetu Kenkichi Kusumoto įkūrė haiku grupę „Marumeru”. 1945 m. amerikiečiams bomborduojant Osaką, Nobuko namas užsiliepsnojo ir poetė sugebėjo surinkti savo rankraščius. Vėliau jie buvo paskelbti pirmajame jos rinkinyje. 1954 m. ji pradėjo redaguoti Katō Chiyoko žurnalą „Josei haiku” („Moterų haiku”). 1970 m.įkūrė žurnalą „Sōen” („Žolių sodas”), kuris leidžiamas iki šiol. Bėgant metams rašymo stilius keitėsi – nuo šiek tiek erotiškų sąvokų ankstyvuosiuose iki ramesnių, tačiau kupinų emocijų ir jausmingumo vėliau sukurtų haiku.
x x x
Ortenzijų žiedai
Nenorom glaudžias tamsoj…
Tvenkiasi lietus
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
IIDA RYUTA 飯田竜太 (1920-2007)
Gimė Yamanashi vietovėje poeto Iida Dakotsu šeimoje. Vaikystėje buvo silpnos sveikatos ir jį užaugino močiutė. Jo broliai mirė vaikystėje. Mokėsi Sakaigawa pradinėje mokykloje ir labai mėgo skaityti. 1947 m. baigia universitetą baigiamuoju darbu apie Matsuo Basho. Po to dirbo ryžių augintoju ir žurnalistu. 1951 m. pradeda dirbti bibliotekininku Yamanashi prefektūros bibliotekoje Kofū mieste ir čia pradeda kūrybinio rašytojo karjerą. Po tėvo mirties 1962 m. jis perima redaktoriaus pareigas. Žurnalas 1992 m. uždaromas. Poetas mirė Kofū ligoninėje nuo plaučių uždegimo.
x x x
Skendi lietuj
Ir Kai, ir Šinano provincijos.
Kiek sraigių!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
TAKAHAMA TOSHIO 高浜年尾 (1900-1979)
Gimė Tokijuje. Iki 1934 m. dirbo tarnautoju privačioje kompanijoje, bet iš darbo išėjo ir pradėjo administruoti žurnalo „Hototogisu” leidybą.
x x x
Visa, kas nudžiūvę,
Sukilo sodria žaluma.
Kiek pumpurų!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
NAKAMURA TEIJO (TOSHIO) 中村汀女 (1900-1988)
Gimė Ezu kaime, Kumamoto prefektūroje (dabart. Kumamoto miesto raj.). 1918 m. pradėjo teikti haiku tekstus literatūros žurnalui „Hototogisu”. 1947 m. įkuria haiku žurnalą „Kazabana”, o taip pat poečių grupę „4T”. Jos kūryba pasižymi lyriškumu ir dėmesiu motinystei. Poetė mirė nuo širdies nepakankamumo.
x x x
Aplink vien tūkstančiai
Tvieskiančių žaibų nakty…
Miegojimas
x x x
Gėlių laukuose
Užgimė pavasario vėjas.
Pienių pievos
x x x
Liūdnas vaikas
Ant grindų patalą kloja.
Nakties šalna
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
HASHIMOTO TAKAKO 橋本多佳子 (1899-1963)
Poezijos mokytis pradėjo kartu su kita poete Sugita Hisajo. Jos buvo gana aktyvios „Hototogisu” grupės poetės. Vėliau ji išėjo iš šios grupės ir kartu su poetu Yamaguchi Seishi pradėjo leisti žurnalą „Tenro”. Išleido keturis poezijos rinkinius.
x x x
Tanabatos šventė.
Palaidais šlapiais plaukais
Žmogų sutinku
x x x
Jovabalių narvelis
Užslinkus sutemoms
Virpėdamas žiba
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
TAKANO SUJŪ 高野素十 (1893-1976)
Gimė Ibaraki prefektūroje. Mokėsi Tokijo universiteto medicinos fakultete ir jį baigęs dirbo gydytoju. Poezijos mokėsi pas Takahamą Kyoshi. Dalyvavo poetinio žurnalo „Hototogisu” veikloje.
x x x
Staugiantį vėją
Viksvos kapoja
Be gailesčio
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
SUGITA HISAJO 杉田久女 (1890-1946)
Gimė Kagoshima mieste. Jos tėvas buvo finansų ministras. 1909 m. ištekėjo už dailininko ir mokytojo Sugitos Udai. 1917 m. ji susitinka su poetu Takahama Kyoshi ir pradeda rašyti žurnalui „Hototogisu”. 1920 m. ji suserga inkstų liga ir nustoja rašyti. 1936 m. ji dėl nežinomų priežasčių pašalinama iš žurnalo „Hototogisu” ir patenka į ilgą depresiją. 1945 m. patenka į Fukuokos ligoninę dėl mitybos trūkumo, o praėjus ketriems mėnesiams ji miršta. Jokios poezijos knygos gyva būdama ji nesulaukė, o 1952 m. jos dukra Ishi Masako išleido jos rinkinį.
x x x
Šventinį rūbą
Nusimetu – vejasi spalvoti
Raišteliai
x x x
Suvirpa cikados…
Už juostos sukišus rankas
Į staktą remiuos
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
MATSUSE SEISEI 松瀬青々 (1869-1937)
Gimė Osakoje. Studijavo klasikinę kinų poeziją ir japonų literatūrą. Apie 1899 m. poetas persikelia į Tokiją, kur pradeda dalyvauti žurnalo „Hototogisu” veikloje. Laikraštyje „Asahi shimbun” vedė puslapį, skirtą haiku poezijai.
x x x
Tarnaitės nėra.
Pats nušluostau stalelį.
Išsiskyrėm…
x x x
Pavasarėjančias pelkes
Supurtė žemės drebėjimas…
Vandenis išliejo
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
KOROKU SATO 紅録佐藤 (1874-1949)
Gimė Aomori prefektūroje, Hirosaki mieste. Dirbo laikraštyje Nihon Shinbun Tokijuje. Čia susitinka poetą Masaoka Shiki ir tampa jo mokiniu. 1895 m. grįžta į Hirosakį dėl ligos ir dirba laikraštyje. 1905 m. įkuria haiku grupę. 1922 m. vedė aktorę Mikasa Mariko, o 1923 m. keliavo po Europą. Tuo metu jau buvo atsidėjęs novelės rašymui ir išgarsėjo kaip geras jos meistras.
x x x
Brendąs per upę
Vaikelį neša ant pečių…
Gegužio liūtis
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.