Japoniški haiku
KOBAYASHI ISSA
MORI SUMIO
MORI SUMIO 森澄雄 (1919-2010)
Mori buvo haiku poetas. Gimė Nagasakyje 1919 m. Jis domėjosi ikimoderniųjų laikų haiku tradicija. Jo indėlis į haiku meną atspindi japonų poezijos gelmes, per savo kūrinius propaguodamas jo tradicijas ir stilius. 1977 m. laimėjo Yomiuri premiją už poeziją ir Dakotsu premiją 1987 m. Poetas mirė 2010 m.
x x x
Kepa papločius.
Šmėsčioja prietemoj
Motina, tėvas
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
MATSUMOTO TAKASHI
MATSUMOTO TAKASHI (KYOSHI) 松本崇志 (1906-1956)
Gimė Tokijo Sarugakuchō rajone No teatro aktorių šeimoje. Nuo aštuonerių metų pradeda rodytis No teatro scenoje ir atsiduoda savo įgūdžių tobulinimui. Jis labai klasikine kinų literatūra, japonų kaligrafija ir anglų kalba. 1921 m. jis pateko į haiku žurnalą Hototogisu, vėliau prisijungė prie haiku būrelio, kuriame daugiausia reiškėsi No teatro aktoriai. Tuo metu pradėjo mokytis pas haiku poetą Takahama Kyoshi. Maždaug po 20 m. atsisakė tapti No aktoriumi dėl besitęsiančių sveikatos problemų ir ėmė profesionaliai kurti haiku tekstus. 1925 m. atsigaudamas po ligos Kamakuroje, jis įsigijo čia namus ir pragyveno iki 1945 m. 1946 m. įkūrė haiku žurnalą Fue („Fleita”). Parašė biografinį romaną apie XIX a. pabaigos No teatro aktorių Hosho Kuro. 1954 m. buvo apdovanotas 5-ąja Yomiuri literatūrine premija už haiku.
x x x
Vėjo gūsis
Siūbteli netikėtai srove…
Karklų kasos
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Nors vėjas nepučia –
Alyvų žiedeliai
Nuklojo žemę.
x x x
Šviečia pilnatis.
Rasotą, nukritusį lapą
Paliečiau pirštais.
x x x
Skinu paskutinį
Chrizantemos žiedą.
Kaip ilgai lyja.
x x x
Tik vieną laišką
Iš čia išsiunčiau –
Ir metų nebėr.
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
japoniški haiku
MORI SUMIO 森澄雄 (1919-2010)
Mori buvo haiku poetas. Gimė Nagasakyje 1919 m. Jis domėjosi ikimoderniųjų laikų haiku tradicija. Jo indėlis į haiku meną atspindi japonų poezijos gelmes, per savo kūrinius propaguodamas jo tradicijas ir stilius. 1977 m. laimėjo Yomiuri premiją už poeziją ir Dakotsu premiją 1987 m. Poetas mirė 2010 m.
x x x
Kepa papločius.
Šmėsčioja prietemoj
Motina, tėvas
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
MATSUMOTO TAKASHI (KYOSHI) 松本崇志 (1906-1956)
Gimė Tokijo Sarugakuchō rajone No teatro aktorių šeimoje. Nuo aštuonerių metų pradeda rodytis No teatro scenoje ir atsiduoda savo įgūdžių tobulinimui. Jis labai klasikine kinų literatūra, japonų kaligrafija ir anglų kalba. 1921 m. jis pateko į haiku žurnalą Hototogisu, vėliau prisijungė prie haiku būrelio, kuriame daugiausia reiškėsi No teatro aktoriai. Tuo metu pradėjo mokytis pas haiku poetą Takahama Kyoshi. Maždaug po 20 m. atsisakė tapti No aktoriumi dėl besitęsiančių sveikatos problemų ir ėmė profesionaliai kurti haiku tekstus. 1925 m. atsigaudamas po ligos Kamakuroje, jis įsigijo čia namus ir pragyveno iki 1945 m. 1946 m. įkūrė haiku žurnalą Fue („Fleita”). Parašė biografinį romaną apie XIX a. pabaigos No teatro aktorių Hosho Kuro. 1954 m. buvo apdovanotas 5-ąja Yomiuri literatūrine premija už haiku.
x x x
Vėjo gūsis
Siūbteli netikėtai srove…
Karklų kasos
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Nors vėjas nepučia –
Alyvų žiedeliai
Nuklojo žemę.
x x x
Šviečia pilnatis.
Rasotą, nukritusį lapą
Paliečiau pirštais.
x x x
Skinu paskutinį
Chrizantemos žiedą.
Kaip ilgai lyja.
x x x
Tik vieną laišką
Iš čia išsiunčiau –
Ir metų nebėr.
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999