Bendoraitienė

BENDORAITIENĖ V. GODA

skyla kaštonai
kalbame apie viską
nesigilindami

Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024

įviji laiptai
atodūsiais pakylu
Gedimino pilin

x x x

begalinis džiaugsmas
su dvimete anūke
atrandam skruzdėlę

x x x

pražystanti vyšnia
sūnus pristato savo
sužadėtinę

x x x

jūra atvira dangui
dangus atviras jūrai –
tiesiog kvėpuok

x x x

tykūs vandenys…
tikroji akių spalva
žvelgiant į dangų

x x x

neužmirštuolių laukas –
prisimenu viską, ką noriu
užmiršti

x x x

pavasario kregždės…
tas noras paskambinti,
kad viskas gerai

x x x

vasaros kaitra…
visos gyvenimo prasmės
tekančiam vandeny

x x x

rudens šerkšnas
neatitinka laikas
gėlių laikrodyje

x x x

tolimas kelias…
vis tik nepakanka
išsakyti viską

Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

nuo akmens ant akmens –
einu pasiklausyti
upės tekėjimo

Bendoraitienė V. Goda. Vėjo varpeliai. Literatūra ir menas, 2023, vasario 4 d.        

sniego tvirtovė
palengva virsta
angelo sparnais

x x x

žaibo blyksnis
per sekundę
atviri veidai

x x x

žydintis sodas…
sapne sutinku mama
vienmetę su manim

Iš lašo į kibirkštį. V.: Diemedžio leidykla, 2015

mažosios sielos…
klausomės
pulso

x x x

dangus pilnas sparnų –
visi skuba
ta pačia kryptimi

x x x

artėja ruduo
atkuriu melodiją
tolimo kiriljono

 Word Haiku. 2017. Nr. 13

prie slenksčio
kažkas stipriau už mane…
laukinės našlaitės

Worl Haiku. 2016. Nr. 12

dar viena svaja
praslinko pro mėnulį
svyrančiais gluosniais

x x x

ryto delčia
ir šviesūs, ir tamsūs debesys
artimi jai

x x x

rasotas gluosnis
apšviečia saulėtekis
tik vieną pusę

x x x

prie kalnų šaltinio
kalbam apie tą patį
tik kitais žodžiais

x x x

dangus pilnas sparnų –
visi skuba
ta pačia kryptimi

x x x

krintantis lapas…
skirtingais rudenimis
darkart pakeliui

x x x

tarp krintančių lapų
erdvė, kuri lieka
gyvenimui

x x x

dienos laimikis
įstrigęs tinkluose
trumpalaikis saulėlydis

x x x

rudens lietus
meškerioja ratilus
vienišas žvejys

x x x

laša nuo palangės
saulėlydžio spalva
serenčio žiedui

x x x

rudens gėlės –
ryškesnės spalvos
prieškrytį

x x x

džiovintos rožės…
sunku pasakyti
atsiprašau

x x x

ąžuolynas…
senas tėvas džiaugiasi
nukritusiais lapais

x x x

rudens tirštas rūkas
už lango
mintys be horizonto

x x x

plunksna iš balto debesies
žaizdai, kurią turiu
nustoti lieti

x x x

balta skaistažiedė
pirmajame sniege
paskutinis atsisveikinimas

x x x

medžio kamienas
praplyšęs iki šerdies
kupinas sniego

x x x

žiemos vienatvė…
sniego kamuoliai aplipę
rudens lapais

x x x

amžini klausimai
bent vienas atsakymas…
brėkštanti aušra

x x x

paukščiai pūgoje
be takų, be pėdsakų –
štai, išlaisvintas aš

x x x

sekant paukštį
įkrenta snaigė akin –
keista ašara

x x x

atokvėpis pūgoje –
ateina ramybė
su balta

x x x

sauja sniego…
kvepiantis dangus
iš vaikystės

x x x

taip lengva dalinti!
šviečia dangus per naktį –
Kalėdų lietus

x x x 

pavienės snaigės…
mažas vaikas per miegus
kartoja ačiū

x x x

sniego tvirtovė
palengva virsta
angelo sparnais

x x x

paukščių pėdsakai
aplink atlydžio pėdą
saulės troškulys

x x x

gluosnio viršūnėj
varna spėja rytdieną –
šiltas dangus

x x x

Velykų rytas…
kaip skirtingai brėkšta
amžina aušra

x x x

tylus pokalbis
pro lapojančius beržiukus
saulėtos akys

x x x

šeimos iškyla…
stengiamės nesuminti
raktažolės pumpuruos

x x x

vaivorykštė rasos laše!
niekas negirdi
mano vidinio džiaugsmo

x x x

pavasario saulė
perskrenda kelią drugelis
lyg pirmą kartą

x x x

rasotos žibuoklės…
tyloje dalinamės
širdies paslaptimis

x x x

ievos žiedlapiai
tiek švelnumo
pakrantės akmeniui

x x x

pražystanti vyšnia…
sūnus pristato
sužadėtinę

x x x

visi aušros atspalviai
sulankstyti sūnaus gervelėje
skrydy į Tokiją

x x x

tu visad šalia
geroji diena,
kvepianti saule

x x x

ropščiasi mažylis
ant tėvo pečių
pasiekti aitvarą

x x x

kamuolinis debesis
visai kaip antis
ilsis ant ežero

x x x

staigi liūtis
atveja mus prie slenksčio
atdaros bažnyčios

x x x

pirmieji pumpurai…
vienintelis troškimas
pasilikti ilgiau

x x x

pasaulis mažame…
piešia vaikas vytele
saulę baloje

x x x

gluosnio rykštės
žalsvų lapelių lietuj
trupina šviesą

x x x

kur esu –
žolės stiebelis rodo
dangaus virpesį

x x x

dangaus gilumoje
vieversio giesmė ir dar
daugiau nei girdisi

x x x

nuklystu praeitin
nė žymės į seną taką –
baltos plukės visur

x x x

vingiuotas takas
kartu su kalnų upe
paskui skaidrią tekmę

x x x

vaikystės teatras…
herojai – samanotos šakelės
ant laukinės vyšnios

x x x

miegantys paukščiai…
lietaus debesis atdengia
aušrinę

x x x

tuščias horizontas…
keliautojas per žoles
pramina taką

x x x

žydintis sodas…
sapne sutinku mamą
vienmetę su manim

x x x

žiedlapiai vėjy…
paleidžiu viską ir aš
ko negaliu pakeisti

x x x

seniai lauktas svečias…
pririštas šuo uosto
pienės žiedą

x x x

asmenukei
mergaitė dedas vainiką
iš pienių pūkų

x x x

mažosios sielos…
klausomės
pulso

x x x

tuopų pūkuose
baltas drugelis
ieško kelio

x x x

kryžkelė –
kiekvienas kelias
praeitas kartą

x x x

vidurvasario rasa…
garsus juokas pakelia
paukščius į dangų

x x x

levandų kvapas
ir šlamesys
ant drugelių sparnų

x x x

kolibris
leidžia gėlei išgirsti jį
prieš pabučiuojant

x x x

artėja ruduo
atkuriu melodiją
tolimo kiriljono

x x x

trumpa vasara…
mokosi senolė
anūko kalbos

x x x

sename žodyne
žymeklis: klevo lapas…
mamos dovana

x x x

rudens saulėlydis…
mano nuotaika
mažylio akvarelėje

x x x

ramumas rudens
iškrenta iš konteksto
skraidžiojantis lapas

x x x

priešaušrio liūtis
garsiau ir garsiau
dangus duoda toną

x x x

debesys sunkūs ir tamsūs
laukia iki galo
kol išlis

x x x

raminanti tėkmė…
tik irklai drumsčia
žuvų gyvenimą

x x x

vystantys varpeliai
vos laikos mėlynumas
lietaus lašuose

x x x

debesų properša…
aiškėja, ką reiškia būti
kieno nors dalimi

x x x

zylė beldžia į langą
kažką pasakyti
rasa nuo gluosnio

x x x

rudens takas…
arčiau jūros greitesnis
širdies plakimas

x x x

pastebiu tave
kai žingsniai tampa sunkūs,
kopų erškėti

x x x

gaudžianti mūša
atvirame pokalbyje
polifonija

x x x

bangos glosto krantą
vis kitaip
čia ir dabar

x x x

pavieniai akmenys…
vėjų pagairėse ryškiau
įspaustos žymės

x x x

lūžtanti banga
baigias ar prasideda…
jūra ties krantu

x x x

pavasario potvynis slūgsta…
nesvarbu
ką galvoju

x x x

žaisminga jūra
pabandyk pabėkti
nuo saulės tako

x x x

šiltas jausmas
liečiant vakaro žarą
vandens paviršiuje

x x x

jūra atvira danguj
dangus atviras jūrai –
tiesiog kvėpuok

x x x

vaikas semia kibirėliu
saulėlydžio žiburiuką
nuo bangos keteros

x x x

Bobų vasara –
nuo aukščiausios kopos
žaidžiam su šešėliais

x x x

paskutinis keltas –
po signalo išplaukti
traškantis ižas

x x x

pirmoji kelionė jūra…
nenugalimas noras
žiūrėti atgal

x x x

antras kvėpavimas
žuvis skraiduolė išneša
vandenyną pelekuose

x x x

niekieno žaislas
vandenyno lopšinėj
mokausi gimti

x x x

braidžioju spinduliais…
grožis medūzos
tik vandenyje

x x x

plunksna smėlyje
priglunda jūros puta
nebaigtas raštas

x x x

jūros trauka…
sename bate
vieversio lizdas

x x x

ateinu nurimti
tylioje jūroje
akmenys po kojomis

x x x

skaičiuojam laivus…
žuvėdros mėgdžioja
išskleistas bures

x x x

migla virš jūros –
skubėjau atsisveikinti
žiūriu į nieką

x x x

Jūros šventė…
vėjas nešioja dainą
apie ilgesį

x x x

lyg mums dviems
virpa saulėlydžio purpuras
snieguotose kopose

x x x

veriančiam vėjy
tolstanti banga… dar viena
gintaro smiltelė

x x x 

saulės link
raizgus vienvytis
prigludęs prie bet ko

x x x

šventinė mugė
ateinu ir išeinu
tuščiomis rankomis

x x x 

žara per grindinį
miesto mimas uždaro
menamas duris

x x x

Mėlynoji pilnatis…
keliautojų laivas praplaukia
bliuzo versijas

x x x

džiazo šventė –
ašaros be priežasties
paklydę aiduos

x x x

debesys prieš vėtrą –
ištikimai laikomės
savo nuomonės

x x x

žaibo blyksnis
per sekundę
atviri veidai

x x x

skydis virš debesų –
viršuje
dar kitas dangus

x x x

kalno debesy
patikiu, kad gyvenimas
visai ne sapnas

x x x

tolimame kelyje
jauna vienuolė skaito
meilės romaną

x x x

kertant pusiaują
apsikeičiam žinutėm
iš rudens į pavasarį

x x x

gatvės ūžesy
nuveda iki dangaus
varnėno giesmė

x x x

veidu į giedrumą
priimu viską,
kaip yra

x x x

pumpurai po lietaus!
kodėl niekas neklausia
kaip gyvuoji?

x x x

pavasaris
vis labiau atpažįstama
dieviška siela

x x x

liūtis ir vėjas
saujoje pakalnučių
tylūs varpeliai

x x x

lašantis debesis
laukinė vyšnia skleidžia
žiedų skėtį

x x x

strazdas vijoklyje
varžosi su skaitovais –
Poezijos pavasaris

x x x

prie slenksčio
kažkas stipriau už mane…
laukinės našlaitės

x x x

paryčio mėlis…
paukščio giesmė girdisi
tarp skausmų

x x x

pavasario kregždės…
tas noras paskambinti,
kad viskas gerai

x x x

vaiskus ežeras –
juoda gulbė rąžosi
tarp baltų gulbių

x x x

pavasario šlamesys –
pernykščiai meldai
šluoja vėją

x x x

džiovintas čiobrelis
išskleidžia žiedus arbatoj…
sena draugės istorija

x x x

nupučiu žiedlapius –
vaikų puodelių šukės
akmenėlių mozaikoje

x x x

priešais žoliapjovę
pienių veržlumas
žiūrėti į saulę

x x x

kalno pavėsy
žydi aguonos ir dilgėlės
jokių piktžolių

x x x

tyla akmenėliuose
viduje žėrinčio upelio
siela

x x x

tykūs vandenys…
tikroji akių spalva
žiūrint į dangų

x x x

pienės laimė
nei sėta, nei pjauta –
paskutinis skirstukas

x x x

nukirstas senas gluosnis –
rasojanti šerdis
atvira danguj

x x x

žemės vandenys
perduoda debesims
ir mano ašaras

x x x

skaidrus lietaus lašas
pliumpt į drumzlų vandenį
ir susipurvina

x x x

vieškelio dulkės
kamuoliais vejas žmogų…
gėriuosi iš tolo

x x x

klausiam viens kito –
koks pasaulis boružei
nuo mano piršto

x x x

skruzdėlytė
tempia savo nešulį
dideliam pasauliui

x x x

vasaros vidurys…
jauna mama moko dukrą,
kaip žaisti „klases“

x x x

svajonių piešiniai
vis dar verčia spėlioti
kopėčios į debesį

x x x

vasaros vakaras
gėrisi senutės
išaugtais šešėliais

x x x

baigiasi vasara…
sudėlioti debesys
didžiule akim

x x x

nėra kur slėptis –
tamsus debesis vejas
baltus debesis

x x x

vėl daugiau voratinklių…
nei pradžios, nei pabaigos
gyvenimo prasmei

x x x

saylėlydžio spindulys
dar tęsiasi
moliūgo ūsas

x x x

rudens puokštė;
pritvirtinta lipnia juosta
sužeista gėlė

x x x

klevų alėja
susirenku šypsenas –
Bobų vasara

x x x

spalvotas ruduo –
šypsosi paauglė
smaragdiniais plaukais

x x x

vėlyvas ruduo…
vėl jis rašo žodžius dainai
apie mane

x x x

lyja šviesa
nuo auksinių lapų – – –
naujas vardas Močiutė

x x x

baltos burės
iš tolo glosto spalvas
rudeninio miško

x x x

virpsi namų gėlė
dėkoja
palaistytos šaknys

x x x

žiemos kamelija,
kiek daug pumpurų
perbėga per širdį

x x x

mamos dovanos Kalėdoms…
likus antroji kojinė
nebaigta megzti

x x x

tirpsta snaigės ore
atlėgsta nuo prarasto
laiko našta

x x x

vis kažko trūksta…
palydime senuosius
lietuje, dulksnoje, rūke

x x x

Naujųjų išvakarės –
per mažai laiko galvoti
apie būtį

x x x

po vakar šerkšno
vaizdas už lango
be pasakos

x x x

nelauktas speigas
alsavimu ant stiklo
piešiu ramunes

x x x

vaikystės kalnas…
vis trūksta laiko
perkopti jį

x x x

saulė pumpuruos
šildo sniego properšas –
šnabšdesys… vandens

x x x

išpažinimai…
visa, ką noriu girdėti –
snaigės virš vandens

x x x

plaukioja saulė
atlydžio upelyje
žingsnis per dangų

x x x

ilgesys pavasario…
aplink suvytusią nendrę
įšalęs raibulys

x x x

vienas paskui kitą
snieguoti laipteliai
tampa taku

x x x

užgęsta žibintai
ir praranda kibirkštis
krintančios snaigės

x x x

išsikalbėti
vaikystės pianinu…
tik pirmas etiudas

x x x

pelenai ant dėklo
kažkur giliai širdyje
likus poezija

x x x

nuolankumas… kas tai?
užsimerkiu
kad rasčiau atsakymą

x x x

krinta snaigės
ant mano veido
toks tyras dangus

x x x

kita tyla
snieguolės laiko sniegą
amžinų kalnų

x x x

raminanti muzika…
atiduodu savo svajonę
medžių šlamesiui

x x x

tolimas kelias…
vis tik nepakanka
išsakyti viską

x x x

atsiskyrėlis
pakelia akis į dangų
vieversio giesmė

x x x

neužmirštuolių laukas –
prisimenu viską, ką noriu
užmiršti

x x x

žydinti vyšnia –
draudžiu sau galvoti
apie laiką

Rasa nuo gluosnio. Klaipėda, S. Jokužio leidykla – spaustuvė, 2018

sauja sniego…
kvepiantis dangus
iš vaikystės

Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia”, 2o19