haikus.lt

CIEŠKAITĖ

CIEŠKAITĖ GRAŽINA

 

judėki mintie
metafiziniais kalbos labirintais
į šviesą

x x x

judėki dvasia
metafiziniais minčių labirintais
į tiesą

x x x

judėki būtie
metafiziniais šviesos labirintais
į gėrį

x x x

judėki širdie
metafiziniais kančios labirintais
į meilę

x x x

stigmų rožės
nuo tavo šviesos
o antgamtėje saule dievybės

x x x

antidvasią meni
o pasauli
įdaiktinęs šviesą

x x x

dykumos širdyje
tavo meilė
skaisti lyg ugnis

x x x

lakštingala
tylėjime nakties
girdžiu aš tavo sidabrinę širdį

x x x

judėki mintie
aprėpdama
dvasios vienovę

x x x

judėki širdie
kai metafizinis
laikrodis stovi

x x x

judėki viltie
metafiziniais vilties labirintais
į būtį

x x x

jauski Dievą mintie
tarsi gelmę
atspindinčią šviesą visatos vienutėj

x x x

sutvėrei Dievo atspindį širdie
banguodama lyg Absoliuto
veidrodis skaistus

x x x

skleiskis
tamsoj ir šviesoj
siela dievybės pilnoji

x x x

skleiskis
po mano širdim
mistine rože visatos

x x x

mūzos kapą regėjai
po baltu Orfėjo medžiu
mano ašarų gelmę bekūnę

x x x

artėja amžinybė
absoliuto dugnas
žydras nebylus

x x x

saulės auksas
mėnulio sidabras
tau nematoma dulke širdie

x x x

išspinduliavęs gamtą
nustebai o Absoliute
kuriantis visatą

x x x

o psichokosminis gyvybės
branduolys o siela medituojanti
po žydinčiu medžiu

x x x

 ten kur dvasioje
tyliai žvelgi
į antgamtėje žydinčią liepsną

x x x

teofanija meilės mirties
mūzos ašarų kraujas
ugninis

x x x

meditacijų muziką maldą
žodžio tylą beribę girdėsi
anapus kalbos

x x x

kova už būtį
dvasioje antgamtiškas
judėjimas minties

x x x

o metafizika garsų
o muzika pilnatvės
išminties

x x x

kaip Kristus
aklą gydantis
Alyvų žydrame sode

x x x

anapus blogio gėris
o anapus gėrio
Kristaus purpurinė dykuma

x x x

nirvanoje sustingusi
o auksalapė
Budos sodo tuštuma

x x x

kartoji mantrą
amžinus žodžius
visatos formoje įdvasintą ramybę

x x x

ten dvasioje
dvasioje tyliai skrendi
į antgamtę kaip liepsną

x x x

o naktie
tavo įsčiose lemta svajoti
apie kosminę formą minties

x x x

o Absoliuto atspindys
kaip savo gelmę
išgyvenanti dvasia

x x x

pavirtai į bekūnį
šviesos srautą o dvasia
medituojanti amžinybę

x x x

pamilai ugniažiedę visatą
o dvasia atspindinti
begalybę

x x x

Budos sapnas
anapus tamsos
kaip šviesa iš anapus

x x x

skleidžiasi dvasios gamta
Dievo soduose
angelas žaidžia

 

Cieškaitė G. Žodžiai kaip stigmos. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013

 

ten dvasioje
tyliai širdžiai artėjant
į nematomą laiką

x x x

tirpsta sniegas
tarp kūdikio pirštų
ir jis atsimerkia

x x x

šoka angelas dulkėse
rauda jis vienas
tyloj

x x x

amžinoji šviesa
atsimerkusiai sielai
aštri                         

x x x

nebijoki ugnies
senas pranašas
eina žarijom

x x x

krenta sniegas
ant tavo sparnų
o nuvytusi rože

x x x

tu dangaus paliestasis
vargonams alsuojant
gimei nuolankus

x x x

kiek nukrito žvaigždžių
į rugius
vieną mylinčių naktį

x x x

kas iš dvasios teliks
nežinai tavo žodis
erdvus

x x x

pasimelsk su manim
pasibelskim į dievišką
tylą

x x x

atsispindi dangus
tavo veidrodžio dugno
šviesa

x x x

kas regėjo sapne
tarp griuvėsių sustingusią
rožę

x x x

ateini iš tamsos
ir lakštingalos plunksna
delne

x x x

Dievo širdį girdi
amžinybėje
protui sudužus

x x x

tarp erškėčių nuoga
tu giedojai
vienatvėj širdie

x x x

aklas angelas šoka
jo siela beribė
tamsi

x x x

neužgauk mano kūno
nuogesnio
už lauko leliją

x x x

tarp tamsos ir šviesos
tu tylėjai
o kvietė dangus

x x x

pražydėjus alyvoms
lakštingalos balsas
padvelks dangumi

x x x

mėnesienos lietus
tavo širdį
padengs sidabru

x x x

tu ne daiktas mintie
tai bylok kad yra
paslaptis

x x x

aklas protas žiaurus
o gyvybe
liūdnoji lelijų

x x x

ir ateis iš tylos
auksaveidis mėnulis
pažadins

x x x

ten dvasioje
sidabro tyloje
pasaulių ritmas

x x x

štai paskui debesis
nubėga angelai
ir glunda prie šaltinio

x x x

graži esi minties
pradžia tavoji
dvasios dausose

x x x

ką radai tamsoje
šviesoje tau atrodys
bekūnis

x x x

ką žinai apie mintį
vien tai kad ji kuria
save

x x x

tu iš pragaro bėgsi
per juodąją skylę
visatos

x x x

iš pasaulio pradžios
mums teliko
tvėrimo šviesa

x x x

pražydo žvaigždės
po delnais skaudėjo
tarsi žaizdos

x x x

visatos angele
prieš begalybės veidrodį
kančia šypsojos

x x x

štai metafizinis
minties šešėlis
nieko nežinai

x x x

žydėki išminties fone
mintie lyg būtumei
sparnuotas daiktas

x x x

žydėjo kryžkelėj erškėtis
spinduliais
ramybėj dvasios

x x x

o žvaigždės žvaigždės
sidabriniai
angelų lizdai

x x x

kur artėji mintie
tavo grožis
yra paslaptis

x x x

tai antgamtinis greitis
minties o šviesioji
pasaulio širdie

x x x

laiko žingsniai visatoje
lyg metafizinio
sąmonės ritmo

x x x

kalbančioji tyla
Dievo veidas po kauke
rūstus

x x x

ką radai tyloje
pirmapradę tikėjimo
kalbą

x x x

ką lemia protas
tai dvasia atras
daiktams sudužus

x x x

ekstazės bangos
perkeitė tave
ir dvasioje sustingo

x x x

koks amžinas dangus
koks vienišas tu pasakei
ir pragaras išnyko

x x x

šėtonas rodė
į suskilusį
visatos dangų

x x x

iš metafizinių daiktų
gražiausias veidrodis
dugne

x x x

apgaubs tave
anapusiniai
mėnesienos spinduliai

x x x

praplauks tau pro akis
sparnuotas
amžinybės vaizdas

x x x

iš begalybės atbanguos
dievybės dvasios
judesys

x x x

aprėps tave
kitų pasaulių protų
spindesiai

x x x

galvosi apie tai
kas turi pradžią
šioj baigtinėje visatoj

x x x

Dievybe tverk mane
prašysi tu griuvėsiuose
tylos

x x x

žodingas prote
ką radai
be filosofinio minties akmens

x x x

tvėrimo šviesą tu regi
atplūstančią
iš perkeistos vietos

x x x

o metafiziniai
žvaigždynų spindesiai
neliko vietos daiktui

x x x

įkvėpk pasaulio pradžią
ir iškvėpk antgamtėje
save

x x x

kas keičiasi būtie
ar tai nėra pasaulio
sutvėrimo ritmas

x x x

nesusižeisk į pragarą
nešioki dangų
savyje

x x x

ieškojau aš visatoje tavęs
ir niekur neradau kelių
iš nebūties

x x x

akimirka minties
akimirka būties
ir švento dvasios riksmo

x x x

ir tuomet tu pamatysi
tikrovę
kreivo veidrodžio karalystėje

x x x

prisiglausk prie širdies
o sidabrinis debesėli
aš myliu savo bedugnę

x x x

tylos metafizika rožėje
tylos metafizika kambariuos
kur nėra tavo kapo

x x x

naktis prasiskleidžia
kaip rožė juoda
užsimerkus

x x x

sudievintas žmogus
šėtonas rodo
apverstą pasaulį

x x x

žiūriu į Dievą
aš pro ašaras
skeveldrose visatos

x x x

tu dangų pametei
atsispindėjusį
rožyno gelmėje

x x x

ten dvasinėj migloj
bridai į sidabrinę
amžinybės liepsną

x x x

aš angelą matau
jos įsčiose
vien gėryje pradėtą

x x x

iš dykumos į dykumą
ėjai apie pasaulio pradžią
pasvajoti

x x x

dangaus ekstazėje
pilnatvėje žydėjo
siela vieniša

x x x

pašauk mane mintie
į puotą
kursime tikrovę

x x x

pašauk mane tarei
nudegino šviesa
ir praregėjo saulė tavyje

x x x

praskrido paukščiai
po vidurnakčio
tarytum verksmas jų balsai

x x x

kas tarp žolių baltų
žydras žaibas
įrėmins dausas

x x x

nebijoki dangaus
jis tarp veidrodžių
spindi gražiai

x x x

kai tu kuri širdie
kai prie rožyno
žvakę užsidegusi meldies

x x x

tavo kūnas
prieš veidrodį baltas
ir toks nemarus

x x x

nežinai kas yra
man tikrovė
ji skleidžia tave

x x x

susapnuoji žodžius
ir taip sukuri kalbą
visatai

x x x

absurdo magija
vienatvės spindulinga
patirtis

x x x

bežodis jausmas
o būtis
ji buvo nutylėta

x x x

gražiai spindėjo
jūra
pro pušų šakas

x x x

ir leidosi žemyn
kadaise švietusi giliai
šventoji saulė

x x x

tu pakilai
iš meilės guolio
sužeista širdim

x x x

švytėjo angelas
iš įsčių žvelgė
kurianti šviesa

x x x

dangus pradėjo pradžią
ir nušvito sodai
mėnesienoj

x x x

visatos ritmas
tampantis žodžiu
nuauksino mintis

x x x

tu gyveni sapne
lyg būtum prisikėlus
ir sudužus

x x x

giliai alsuoja sąmonė
visatos dulkėse
atgimdanti save

x x x

pražydo feniksas liepsnoj
ir užgiedojo
dangūs

x x x

tave stebės Dievybė
pro visatos
purpurinį vaizdą

x x x

regėsi krintančiais žvaigždes
į veidrodį
įrėmintą visatos

x x x

trapumas Dievo tu sakai
Jis kaip uola
ir nieks jo nepalies

x x x

ten kur žemė
į dangų žiūrėjo
ir matė save

x x x

paslaptingoj tyloj išgirdai
aklo pranašo
balsą

x x x

Dievas slėpėsi įsčiose
švietė šventoji
pasaulio širdis

x x x

atėjai iš tylos
tu nuoga po sparnais
ne drabužiais

x x x

juodas angelas
rojaus sode
po ugniniais erškėčiais

x x x

ateini iš tamsos
sužeista
juodalapių lelijų

x x x

aklas Dievas
bijos prisiliesti
prie tavo širdies

x x x

krenta angelo ašaros
dūžta vakarėj
tyloj

x x x

pažiūrėk pro žvaigždes
į nematomus sodus
nakčia

x x x

miega Dievo dugne
aklas angelas
regi žvaigždes

x x x

tai metafiziniai
visatos kambariai
o mano Dieve

x x x

gražus pasaulis
dvasios erdvėje
jei sklidinas būties

x x x

galvodavai apie pasaulį
be žvaigždžių
likai bekūnis

x x x

tai Dievo veidas
rožių šviesoje
sparnuotas vaizdas

x x x

atsispindėjęs dvasinis
minties šešėlis
danguje

x x x

Dievo tragika
slepiasi rožėje
vysta tyloje

x x x

judančioji mintis
tavo protą
tarytum pažadins

x x x

susilieja būtis su buitim
tavo dvasios paveikslų
dugne

x x x

mikrokosminės sąmonės
vaizdas padvelks
prarastuoju dangum

x x x

sarkofago šviesoj
miega angelas
verkia dangus

x x x

metafizinis medis erdvus
ten sustojai mintie
kad  giedotum

x x x

po žvaigždynais žydrais
baltos rožės
ir Dievo širdis

x x x

o angele
bekūnis tvariny
tikrovės dausose

x x x

užkloja sniegas
amžinus takus
kad tu sapnuotum

x x x

nematomus pasaulius
reginti mintis
pavirs į laiką

x x x

iš nebūties į būtį
kelias
erškėtynais į tave

x x x

jie regi angelus
pro ašaras
taip miršta angelai

x x x

aš iš dangaus
žiūrėjau žemėn
ir mačiau tave

x x x

artėki Dieve
į širdies namus
neliko vietos daiktui

x x x

daiktai
tarytumei skeveldros
nesančios būties

x x x

miega rožė
ji kraujo dugne
o viena kaip širdis

x x x

graži esi mintie
kai į akis žiūri
pro ašaras Dievybės

x x x

metafizinis žaislas mintis
tarp liūdnųjų žvaigždžių
sušvytėjo

x x x

tu į ateitį eisi
žaizdotais
išminčių takais

x x x

nusileiski į rojų
giedoti žalioj
mėnesienoj

x x x

ką žinai apie Dievą
kad jis tau kaip siela
bekūnis

x x x

ne žinoti tikėti
esi pašauktasis
tylos

x x x

rožės pumpuras
kraujo spalva
angelų akimis

x x x

nebijok susižeisti
į žvaigždę
kuri nekalta

x x x

ką užbaigia mintis
josios medyje
slepiasi Dievas

x x x

kalbos beribėje
dvasia
atrandanti save

x x x

judėk iš nebūties į būtį
pranaše
gyvybėj dvasios

x x x

štai pragaras dangau
o štai dangus
kuris savęs nemato

x x x

kas iš pasaulio liko
Dieve tveriantis
beribėje save

x x x

aš noriu žaisti angelu žodžiu
tačiau yra jisai tiktai beribės
amžinatvės vaizdas

x x x

ten dvasinėj tyloj
gražiai kalbėjai
apie saulę vieniša

x x x

o plaukė spinduliai
iš tavo kūno
žaismas neregėtas

x x x

bekūnis angelas
nuskriejo šviesti
į dausas

x x x

prasiskleidė juoda
baltų griuvėsių
rožė

x x x

žydėjo veidrodžiai
ir kvietė purpuriniai
rožių viduriai

x x x

šviečia dvasia
ieškodama
pradžios ir baigties

x x x

medis žydi erdvėj
toks bekūnis
žalioj mėnesienoj

x x x

tu ieškai tikrovės
tai pasibelski
į sužeistą tylą

x x x

metafizinė rožė
širdis po širdim
mylimosios

x x x

kaip nupiešti
pasaulio ribas
tyliai geidantis paukšti

x x x

amžinybė yra sklidina
žydro ūko
žvaigždynų slapties

x x x

atspindėti daiktai
spinduliuoja
nežemišką šviesą

x x x

rožė skleidžiasi
meilėje tavo
bučinys virš akmens

x x x

suka lizdą migloj
savo padermę mylintis
paukštis

x x x

metafizinis angelas
lekia virš rojaus
miškų

x x x

begalybės šviesa
tau ateina
iš seno paveikslo

x x x

išmąstyta bedugnė
kaip tavo sparnuota
dvasia

x x x

išsakyk ką sapnavo žmogus
kai sudaužė
fatališkus daiktus

x x x

abejojai savim
iš visatos
nebuvo kelių

x x x

davė pradžią daiktams
tavo įsčiose tylintis
Dievas

x x x

tyliai plaka gelmėj
suliepsnojusi
rožės širdis

x x x

minties bedugnėj
slepiasi nematoma
būtis

x x x

tyla atsispindėjusi tavy
sudaužė rožės
širdį

x x x

koks vienišas pasaulis
be Dievybės
tveriantis save

x x x

štai moteris
paims už rankos vyrą
prasidės pasaulis

x x x

kur veda šis kelias
šventovėn
kuri sugriauta

x x x

bežodis paveikslas būties
praregėjusio grožio
vieta

x x x

bemintė širdis
tyliai plaka
ji Dievo delne

x x x

šalta mėnesiena
nuauksina
miegančius daiktus

x x x

sugrįžta pasaulis
į pradžią
gėlė vieniša

x x x

kur slepiasi Dievas
Jis tavo širdies
spindesy

x x x

į dykumą išeik
ir nugalėsi žvėrį
savyje

x x x

štai moteris
akla tarytumei žvaigždė
viršūnėj

x x x

būties papėdėj angelas
iš Dievo dulkių
tveriantis save

x x x

nupuolę angelai
sapnuoja balsą
gundytojo žalčio

x x x

šventoji magija būties
ji labirinto įsčiose
nuoga

x x x

mylėk mane sakai
o aš tenai kur visata
prasideda bedaiktė

x x x

jis žaidžia dulkėmis
jo protas
suteršta knyga

x x x

kaip stigmos
žodžiai skauda
pėdsakus palieka

x x x

sapnuodavai pasaulį
be daiktų
kaip užversta knyga

x x x

iš angelo akių
išsiveržė ugnis
ir šoko Dievas

x x x

tylėjimas angele
skrendantis žodis
migloj

x x x

nematomas grožis
tarytum nuvytusios
rožės

x x x

paklydus bedugnėj
visatos juodi
spinduliai

x x x

pražydusi žvakė
ugnis nekaltoji
kaip šaltis

x x x

nematoma mintis
pasaulis tampantis
sapnuojančiu medžiu

x x x

apie Tave galvosiu
kai reikės man
nusirengti kūną

x x x

krentanti kraujo strėlė
krenta į rožinę
liepsną

x x x

kas iš pasaulio paliks
meilė žvaigždyno
gamta

x x x

tai rojaus daiktai
mėnesienoje švyti
sapne

x x x

išnyksta pasaulis
ir Dievas
nesutveria kito

x x x

dainuok apie mirtį
galvok apie mintį
gražiai

x x x

nėra nebūties
amžinybė
suvienija daiktus

x x x

švelniai tave pamilau
tyliai bučiuoju
mintis

x x x

Dievas ateis iš gamtos
ir atsivers
kaip žaizda

x x x

tyliai bučiuoju tave
tirpsta širdis
vakarėjant

x x x

dvasioje dvasioje
ten kur šviesa begalinė
tave aprėps ir paliks

x x x

kokia liūdna širdis
prieš begalybę
skaudžiai vieniša

x x x

kaip dieviškai tyloj
pragydo aklas
paukštis

x x x

atgimdoma širdis
ji rožinis
visatos vidurys

x x x

paklydusi žvaigždė
nukrito į aguonų
lauką

 

 Cieškaitė G. Eilėraščiai. Kaunas, Naujasis lankas, Kauno meno kūrėjų asociacija, 2009