DAŠKUS ARVYDAS
I
Gražumo kalba
Paukštis pasaulio aky
Save mato
II
Velku šešėlį
Žole nulekdamas jos
Kad neskaudėtų
III
Raštas eina ne
Žeme o kitais laukais
Bet vis tiek sėja
IV
Savo rūpestį
Lieju patraukdamas nuo
Akies aštrumą
V
Žalsvą spalvą tau
Ir man kūrė jugčiai ir
Ten mūsų širdys
VI
Kalvas kūno iš
Kelionės neišbrauksi
Bet tai tik laimei
VII
Tirk mane tyla
Atsiliepsiu ja joje
Rasi muziką
VIII
Ratas judesiui
Tiesė lauką kirs lygiai
Jo ir jos ratui
IX
Tamsos nėra
Kai tamsoje pro tave
Švelnumu teka
X
Kiek pamesi tiek
Graužatis ištirs jausmo
Vartybes tavo
XI
Vėjas gerumo
Atveria skersvėjui tai
Ką teks paleisti
XII
Ateis sakys ne
Bet tau svarbu perprast ir
Nesutikt pirmam
XIII
Kas tankia žole
Nubris akimis išgirs
Rasos skambesį
XIV
Nepuošk gražumo
Jis perka tylėjimu
Upe tekančiu
XV
Tam kas atvers ir
Lies meile iš gailesčio
Kris lietūs sodrūs
XVI
Rašykit laiškus
Net nemokantiems rašto
Jausmas pasieks juos
XVII
Tariantis sudie
Teužsimerkia atvers
Jo akis vidus
XVIII
Žuvys kalba tik
Ateitimi nes plaukti
Atgal nemoka
XIX
Audra nurims jei
Tik sužinos kad niekas jos
Žiniose neminės
XX
Kas kvaila ilgam
Juokiasi paskutinis
Akligatvyje
XXI
Tarytum švinta
Per lėtai o gęsta greit
Nes malda ne ta
XXII
Rate skylė ar
Tobulų ribų erdvė
Į ją vis tekam
XXIII
Ramybei džiaugsmo
Varpas urzgimui tildyt
Požemių kare
XXIV
Aš tau snigsiu tik
Pėdų atminčiai uždegt
Melsvai ant balto
XXV
Tau vėl nupiešiau
Tobulą medį lizdui
Šakų kelyje
XXVI
Kai taip raidėtos
Eilių lankos tiltas joms
Eit be turėklų
XXVII
Kam tau ta skuba
Vis tiek gyvenimą ištirs
Ir ves sapnai tavo
XXVIII
Rado mus saulė
Šilumą siuntė tol kol
Apsigyvenom
XXIX
Tekėjimą kurs
Daug lietučių bet vardas
Liks tik upėje
XXX
Mums reikia norų
Kaip mašinoms motorų
Lėkti į norą
XXXI
Tamsos šiluma
Pasroviui plaukiantiems į
Neaiškinamą
XXXII
Liečiantis smėlį
Galvoja byrėjimu
Nekąs net duonos
XXXIII
Pajusk paliekant
Užkalbėjimą sugrįžt
Vis tvins upe jis
XXXIV
Keistą akį tirk
Šviesia mėnulio puse
Ar pilnatis ten
XXXV
Teka liečia ir
Švelniai atmerkia akių
Šviesą ženklu Jo
XXXVI
Kas per daug barstyk
Paukščiams tai danguje išaugs
Ženklu gausybės
XXXVII
Ką akis glaudžia
Įeis tyliai be batų
Tik tekėjimu
XXXVIII
Tvyro lyg sapno
Šešėlis meilę patirt
Tereikia kilti
XXXIX
Žaislas ar gelmė
Neregėtą atskleisi
Neimdamas jo
XXXX
Sakęs ne kyla
Nežinioje matoma
Jausmo akimis
XXXXI
Lapai rašo sau
Kartojasi akyse
Raudą rinks vėliau
XXXXII
Kai apglėbsi ją
Nuostaba tirbdys širdį
Žemei ne per daug
XXXXIII
Aiškink tik tyla
Taip geriau matosi kai
Esmė sparnuose
Vėluma. Vilnius, UAB „BMK leidykla”, 2016
I
Tą kuris kalba
rasi tarsi migloje
apsiaus visus Jis
II
tik migla tirpdo
viską kelionėje į
tave beribį
III
eik ratu minties
atsidursi migloje už
kurios šventovė
IV
man palik save
kviečia miglos namai
teišeis tik rūbas
V
paslaptį saugo
ne miglos o kelią ten
tyliai klajojantys
VI
tarp miglos ir
to kas lyg žvelgia pro ją
tylos įžadas
VII
migloj žinia kad
taip Nueinantis valdo
senkančiu laiku
VIII
siūsk miglą akių
taku atspindžių ateis
daug paklydusių
IX
skambėjo akmuo
grodamas miglą po to
tyliai pravirko
Devyni kalbėjimai apie miglą. BMK leidykla, 2015
Gražumo kalba
Paukštis pasaulio aky
Save pamato
x x x
Velku šešėlį
Žole nelenkdamas jos
Kad neskaudėtų
x x x
Raštas eina ne
Žeme o kitais laukais
Bet vis tiek sėja
x x x
Savo rūpestį
Lieju patraukdamas nuo
Akies aštrumo
x x x
Žalią spalvą tau
Ir man kūrė jungčiai ir
Ten mūsų širdys
x x x
Kalvas iš kūno
Kelionės neišbrauksi
Bet tai tik laimei
x x x
Tirk mane tyla
Atsiliepsiu ja joje
Rasi muziką
x x x
Ratas judesiui
Tiesė lauką kirs lygiai
Jo ir jos ratui
x x x
Tamsos nėra
Kai tamsoje pro tave
Švelnumas teka
x x x
Kiek pamesi tiek
Graužatis ištirs jausmo
Vertybes tavo
x x x
Vėjas gerumo
Atveria skersvėjui tai
Ką teks paleisti
x x x
Ateis sakys ne
Bet tau svarbu perprast ir
Nesutikt pirmam
x x x
Kas tankia žole
Nubris akimis išgirs
Rasos skambesį
x x x
Nepuošk gražumo
Jis perka tylėjimu
Upe tekančiu
x x x
Tam kas atvers ir
Lies meile iš gailesčio
Kris lietūs sodrūs
x x x
Rašykit laiškus
Net nemokantiems rašto
Jausmas pasieks juos
x x x
Tariantis sudie
Teužsimerkia atvers
Jo akis vidus
x x x
Žuvys kalba tik
Ateitimi nes plaukti
Atgal nemoka
x x x
Audra nurims jei
Tik sužinos kad niekas jos
Žiniose neminės
x x x
Kas kvaila ilgam
Juokiasi paskutinis
Akligatvyje
x x x
Tarytum švinta
Per lėtai o gęsta greit
Nes malda ne ta
x x x
Rate skylė ar
Tobulų ribų erdvė
Į ją vis tekam
x x x
Ramybei džiaugsmo
Varpas urzgimui tildyt
Požemių kare
x x x
Aš tau snigsiu tik
Pėdų atminčiai uždegt
Melsvai ant balto
x x x
Tau vėl nupiešiau
Tobulą medį lizdui
Šakų kelyje
x x x
Kai taip raidėtos
Eilių lankos tiltas joms
Eit be turėklų
x x x
Kam tau ta skuba
Vis tiek gyvenimą tirs
Ir ves sapnai tavo
x x x
Rado mus saulė
Šilumą siuntė tol kol
Apsigyvenom
x x x
Savo rūpestį
Lieju patraukdamas nuo
Akies aštrumą
x x x
Žalią spalvą tau
Ir man kūrė jungčiai ir
Ten mūsų širdys
x x x
Kalvas kūno iš
Kelionės neišbrauksi
Bet tai tik laimei
Daškus A. Sidabrinė avelė. Eglė, Vilnius – Kaunas, 2021