HAIKU POEZIJA

BALBIERIUS ALIS

lyg Mėbijaus juosta
vis eitum ir eitum –
kartojas metų laikai

x x x 

krenta bedugnėn
vienas lašas sidabro –
tavo širdis mėnesienoj…

x x x 

Meile – buvom
kadaise įbridę
į tą pačią upę…

x x x 

Vaikas ir jūra.
Abu jie iš niekur
šičia atėję.

x x x 

žuvėdros šešėlį
jau laidoja smėliuos
rudenė mūša

x x x 

lyg vilkolakio eita –
lapų pėdos raudonos
ant pirmojo sniego…

x x x 

lyg sparnas didžiulis
baltosios pelėdos –
naktį sniego laukai

x x x 

ugnis židiny –
nesibaigiantis gyvasties
medžio aukojimas

x x x 

atminties voras
meta tinklus
ne žuvims gaudyt

x x x 

kur pradžia? pabaiga?
du taškeliai maži
kely amžinybės…

Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026

Trieilis, rastas tarp popierių, nežinia kada užrašytas ant sienos pageltusios bibliotekos katalogo kortelės

Dienos… už borto.
Ir niekas neišmetė joms
gelbėjimosi rato.

x x x 

Rytas snieguotam viduržiemy

Lyg moteries lūpos –
alsuoja į veidą – vienišas
puodelis kavos…

x x x 

Buvau vėjas nuo jūros.
Tau nieko daugiau nereikėjo.
Tik vėjo nuo jūros.

x x x 

Tamsiausi rudens vakarai
vis dėlto šviesesni
už žmones tamsiuosius…

x x x 

kamikadzės…
kamikadzės – tos pirmosios
lapkričio snaigės

x x x 

Sninga sniegas – vilkolakis
verčias į žmogų –
už lango pavasarėja

x x x 

Smilkalai

Užmerk akis –
ir Palo Santo vėlei uždegs
laužus Varanasio…

x x x 

Žiūriu į save
kaip į šulinį gilų
praėjusio laiko…

x x x 

Bičiuli

apie Tavo kaulelių šviesą
Plungėj šįryt pagalvojau –
po juodąja žeme…

x x x 

Ežero ledo

Ežero ledo
lėliukė – pro ąžuolus
šviesioj mėnesienoj

x x x

Sapnavau:
didesnį už debesį
snaigės veidą

x x x 

Naujieji 2022

Tas pats
tirpstantis sniegas laukuos –
kaip ir vakar – prėjusiais…

x x x 

Prieš Rasas

Karavanai lietaus
birs žole – lyg į šermenis
ilgiausių dienų

x x x 

Po vasaros

Gelsvėjantis gamtovaizdis.
Iš niekur į niekur – pilkos
vienkiemių sraigės.

x x x 

Spalio pradžia

Ilgesio žeme!
Skabo klevo lapus
rūko žvėris…

x x x 

Prieš daug daug metų

niekaip negaliu surasti –
atminties kasyklose pamesta
geriausio eilėraščio eilutė

x x x

Graikija

Mitų debesys…
Vėjo pelės žolėj prie
šventyklos griuvėsių

x x x

Šventoji

Upe Šventoji:
visos krašto bažnyčios
nevertos tavęs…

x x x

Apie lazdynų žydėjimą vėjy

Aukso debesys
girių papėdėj…
Vis vietoj ir vietoj.

x x x 

Juodkrantė: birželio haiku

Vaikas ir jūra.
Abu jie iš niekur
šičia atėję.

x x x 

Debesų potėpiai
vakaro drobėje – klasika
abstrakčiojo ekspresionizmo…

x x x

laikas:
nieko iš niekur
niekad nelaukti

x x x

Juodkrantė: lyg iš dinozaurų eros

Juodyn vis juodyn 
vienišas kormoranas
saulėlydžio medyje

x x x

Ąžuolo lapas

Apie pradžią
ir pabaigą – žino tą patį
ką žinai tu

x x x 

Apie kosmosą

Tie patys žvaigždynai
temstant žliūgės žiedeliuos –
balto vieškelio dulkės!

x x x

Vyšnios senolės
pražyla trumpam…
Vėjas gegužės!

x x x 

Uoga

Juodasis strazdas
vagia vyšnią? Ne vien tau
skleidės tas žiedas.

x x x 

Lyg mamutai
balti – Šiaurėj išmiršta
amžinieji ledynai…

x x x 

Juodkrantė: pajūrio amuletas

Beveik tobulas
juodas akmenėlio ovalas,
o baltoji kriauklele!

x x x 

Juodkrantė: radinys vėjuotam paplūdimyje

Tylią aukojimo giesmę
gieda paukščio sparneliui
smėlio kristalai

x x x 

Girios upokšnis

Atsiklaupęs –
gyvybės vandenį
geria rudenio briedis

x x x 

Rytas: Scotland Highlands

Debesų žvėrys
drėgnais liežuviais laižo
kalno viršūnę

x x x 

Scotland: žvelgiant į kalnų liūties upę

Matau srauto akmenis –
ir savaime many užgroja
rolingstonų muzika

x x x 

Prisimenu praėjusį viduvasarį

Aukšta virš rūko…
Balto vieškelio dulkėm
naktis eina namo

x x x 

Agrarinis gamtovaizdis ryto rūke

Laikas
atrajoja atsiminimus
praeities ganyklose

x x x

Sausra rudenėjant

It ražienos
šiugžda vėjy šalikelėj
seno žalčio išnara…

x x x 

Antika

Sustingęs pasaulis:
marmuro debesys
plaukia nenuplaukdami

x x x 

Pranašystės šukelė. 2026

Pasaulio šalikelėje –
perpjauta žalvario gerkle – senas
pažaliavęs trimitas

x x x 

Žiemos nakties
pakelėj – bliuzo vyną
geriu ir geriu

x x x 

Tai

Kas
Užrašyta ant vėjo –
Vėjui ir lieka

Alis Balbierius. Lietaus hegzametras. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2026

IŠ INDIJOS TRIEILIŲ

PLAUKIAN PER GANGĄ VARANASYJE Į KITĄ KRANTĄ

Stiksas tebuvo
Gango reinkarnacija
į Antikos žemę…

x x x 

DHARAMŠALA I

Bronziniai būgnai
sukas ilgai…
Budos keleivis praėjo.

x x x 

DHARAMŠALA II

Kažkur yra pėdos
įspaustos bičiulių:
ir Pauliaus, ir Jurgos išėjusios…

x x x 

DŽAIPURAS

Vidurdienio saulė.
Krenta po kojomis
vargšo šešėlis.

x x x 

TAMILĖ 

Gėlės dega plaukuos,
visa kita tamsu
lyg vidudieny vakaras…

x x x 

DEDIKACIJA INDIJON RAIMONDUI JONUČIUI

Bičiuli,
sausros žolė
ir čia a p s i m e t a  m i r u s i…

x x x 

INDIJA

Dieviškas sapnas
atmerktomis akimis
prie karvės krūvelės…

x x x

DŽODPURAS, PRIE ŠIVOS ŠVENTYKLOS FORTE VIRŠ MĖLYNOJO MIESTO

Varpo šerdy
tobulas – žydras
garsas į dangų

x x x 

RADŽASTANAS

Lyg būgno oda
sieloj vibravo
žydras dangus Radžastano…

x x x

Žalesnės už vasarą
žalios papūgos…
Viduržiemis Indijoj.

x x x 

Grok, kerėtojau –
raitos ant gelžkelio saulėj
geležinė ratuota gyvatė…

x x x 

PRO TRAUKINIO LANGĄ, KAŽKUR TAMILNADE

Senas peslys
veltui medžioja
savo šešėlį

x x x 

BENAMIS PRIE ŠIUKŠLIŲ LAUŽO GATVĖJE

Vien tik ugnelės
mažytė širdis
ryto tamsoj…

x x x 

IŠMALDA

Duoti gera,
bet būsiu didesnis vargšas,
jei visiems padalinsiu…

x x x 

IKONA

Skurdo ašara – be
ašaros – per purviną
Azijos skruostą…

x x x 

DŽODPURAS

Baltojo garnio
šviesus atspindys
užterštam tvenkinį…

x x x 

PRSIMINIMAS APIE LUMBINĮ

Ką galiu pasakyt?
Nieko: Budos vėliavos
vėjy ir saulėj…

x x x 

SEZANIŠKAS VAKARAS KERALOJE

O, raudono
kalno giesmė
žaliame peizaže

x x x 

šitiek orumo
eisenoj karvės –
džipai sustojo ant kelio

x x x 

kelio dulkės –
vienintelis auksas
seno Sadhu

x x x 

RUDRAKSHA

Šyvos ašara
rieda į delną –
turgus Gokarnoj

x x x

NEPRIRIŠK

Lyg Budos būgnai
dunksi traukinių ratai.
Kelias yra namai.

x x x 

BEŽDŽIONIŲ DIEVO PALIKUONIŲ VESTERNIZACIJA

Hanumano vaikai
oriai valgo
ledus šokoladinius…

x x x 

Snaigės krito
iš sapno dėžutės
po kokoso palmėm…

x x x 

AUKSINĖJE SIKHŲ ŠVENTYKLOJE AMRITSARE, BESKLAUSANT MALDŲ IR ŽVELGIANT Į MINIĄ, EINANČIĄ RATU APLINT TVENKINĮ

Didis pasaulis –
ir vienas – toks
beviltiškai Vienas

RUDENIO LAPĖ

x x x 

Dar peri sniegą
saulė pernykščiam lizde,
o paukščiai jau grįžta

x x x 

kiek sapnų jau išgėrė
vampyrė – balta
mėnesiena 

x x x 

NUSILENKIMAS HERMANUI HESEI

stepių vilkai
nebemedžioja automobilių –
nejau visi prijaukinti?

x x x 

buvai:
vėjo šilkas
ant mano lūpų

x x x 

kartu su manim
nuo pilnaties vyno
svirduliavo alyvų žiedai

x x x 

kokiame lombarde,
mieloji – slapta užstačiau
mūsų džiaugsmą?

x x x 

SENAMIESČIO ETIUDAS. 2010

pernelyg kinematografiškai –
prieš vidurnaktį – spalio
lapai ir spalio lietus

x x x 

VAKARAS PRIEŠ ILGES

kiek keleivių many
susitinka šią naktį kelionėj –
neaprėpiamas protėvių kelias…

x x x 

EPITAFIJA

sudegė tas
kurs žarijomis eiti
mokėjo…

x x x 

trakšt trakt – pirštais sidabro
irusių kaulus
skaičiuojantis mėnuo

x x x 

VASAROS VAKARAS TYLOJ

Šešėlių rašmenys
slenka į Rytus…
Busoną menu.

x x x 

AKIRATIS

ta pati lyguma
ten kur galvojai
jau žvelgiąs nuo kalvos

x x x 

LIETUS PRIEŠ JONINES

per ilgai dangaus Vazarelis
lieja susiliejančius ratilus
balų drobėse

x x x 

Jau keliausiu…
Vasara žiro
lyg Hermano Hesės karoliai.

x x x 

žuvėdros šešėlį
jau laidoja smėliuos
rudenė mūša

x x x 

PRIEŠ LIETŲ VIRŠ UPĖS

Debesies upėtakis
mėlynas – mėlynesnis
už vakaro dangų

x x x 

VARŠUVOS PRISIJAUKINIMAS. 2011

Ir štai:
miestas it paukštis
lesa sekundes iš rankos…

x x x 

MARMURO MANO ŽEMĖJ NĖRA

Marmurinis mėnulis.
Vietoj marmuro žemėj
protėvių kaulų pūga.

x x x 

VASAROS RYTO RŪKUI PRASISKLEIDŽIANT

Žvelk – žilas
kelio žaltys
per upę plaukia

x x x 

Vasaros sodas.
Širšės kaip samurajai
slyvų take.

x x x 

APIE VIENĄ MOKYMĄ

Budos ratai
aplipę moliu ir mėšlu –
aukščiau nei gervės girgžda…

x x x 

kur eini
per amžiną tirpstantį sniegą,
siela liūdnoji?

x x x 

VĖLEI SUJAUDINO

Rūkas, kyląs
iš nužydėjusių
aguonų galvų

x x x 

AKIMIRKA VIENATVĖJE

Teišgers ši tyla
visą juodumą juodą
iš mano sielos

x x x 

KADAISE KUKURŪZŲ LAUKUOS, TOLI BESARABIJOJ

veltui šnabžda maldas
nurudusios lūpos – rudenio lapę
jau medžioja žiema

RUNOS NUO MEDŽIŲ

x x x

nesijaudink dėl oro:
vėjai staibilūs čia
tiktai praradimų…

x x x 

apie vienatvę
rėkia kėkšto
raudonas ruduo

x x x 

TEN KUR

kelio žaltys
pasismaugia
prie balto žilvičio

x x x 

TOLIMIAUSIŲ LAIKŲ PRISIMINIMAS, DINGUS ELEKTRAI GRUODŽIO NAKTĮ

Spingsulė ir vaikas…
Mėnulio akis
didėja virš stalo.

x x x 

IŠ NESURASTO HERODOTO RANKRAŠČIO

salamandrų vaikai
maudės lavos pirtyse
kadaise Pompėjoj

x x x 

vėjo mostas –
ir rudenio runomis
lyg nuo medžių

x x x 

DVI TEZĖS IR PRIELAIDA

Katė nėra sodas.
Sodas nėra katė.
Sodas kartais aš…

x x x 

MOTERIS

Sujaudins staiga
vystantis grožis
labiau nei jaunystė

x x x

LENGVO VĖJO LOPŠINĖ

Marmurinė mėnulio katė
murkia linguodama
eglės viršūnėj

x x x 

baltas baltas laivelis
ant nebūties jūros –
tai tu arba aš…

x x x 

KAMUOLINIŲ DEBESŲ DIENA

Šešėlių dievai per
žydintį lauką. Trumpam
apsiniaukia gėlių žiedai.

x x x 

APIE PIRMĄ VASAROS UODĄ 

Devynbalsė alksnynuos…
Ir uodo zyzimas
pervertas vakaro spindulio.

x x x

TRUMPA VIENO PAVASARIO ISTORIJA

Senolė mirė.
Išdraskytoj sodyboj vienišas
tulpės raudonis.

x x x 

akmenėly kalkėtam
spengs neregėto senumo
kriauklelės spiralė…

x x x 

nuovargio, broli,
nuovargio ženklas
iškrito ant runos

x x x

O, tuštybe! –
koks klastingas iš pasalų
tavo smūgis į veidą…

x x x 

ECTOPISTES MIGRATORIUS

Kas esu? –
išmirusių karvelių keleivių
genties?..

x x x 

Ežerų ciferblatuos
bronzinės strėlės rudens…
Siela kaip suopis danguj.

x x x 

visos fiestos
dėvėjo tą pačią
liūdesio kaukę

x x x 

PASKUTINIS

rožės haiku –
šerkšnas ant neprasiskleidusio
pumpuro formos

x x x 

MIRŠTANTIS ŠAMANAS

Su pirštais šokusią
būgno odą
graužia tylos kirmėlė

x x x 

tirpstančio sniego
laukuos – liūdnos
pėdos kiškelio

x x x 

senas žmogus
grėbia lapų mirtį –
saulė Vėlinių rytą…

x x x

nepašovus tylos
krenta už girių
garso strėlė

x x x 

JAU

barbarų ordos
jau ne už vartų
jau tavyje

CODA

x x x 

DAR NEGIMĘS

cunamis
sapnuoja
saugiausią pasaulio uostą

x x x 

APIE TIRPSTANTĮ SNIEGĄ

vėl žalios
žolių žarijos
pradegina sniegą

x x x 

Iš rūko į rūką
sulinkę senučių klaustukai –
turgaus diena provincijoj…

x x x 

AMERIKA, PRERIJŲ PEIZAŽAS

Tylos totemai vėjy.
Šamano gerklėj naikintuvo
staugsmas kaip peilis.

x x x 

Dievų kaukolės
Byra iš smėlio laikrodžio.
Pantha rhei.

x x x 

Tampu nuolankiu mokiniu.
Tik mokytoją – Mokytoją
susikuriu pats…

x x x 

VASARIO RYTAS UŽ LANGO

Ant supuvusio obuolio
pernykštės planetos –
karalius svirbelis!

x x x 

apšerkšnijusį langą
grasina išdaužti
Hokusajaus banga

x x x 

VIS VIENA IŠTIRPS

Sniegas ant sniego
lyg tavo pasaulio sekundės
gyventos kadaise

x x x 

ten kur žydi
tavo plaukų vėjas
mūsų nėra ir nebus

x x x

KARTAIS ESU

narvas geležies
ir paukštis tame narve
be išėjimo

x x x 

PASAULIS

Daiktas, įdėtas
tavin – už tave
daug didesnis

x x x 

žiaurūs virš mūsų –
žiūri beveidžiai be žvilgsnių
sekundžių dievai

x x x 

apsimesk 
kad viskas gerai,
džiaugsmo fontane numiręs…

x x x 

GEGUŽĖS PIRMOSIOS RYTAS RASŲ KAPINĖSE

Fantastiškoj šviesoj
ganosi girioj asiūklių
antkapių dinozaurai

x x x

Kas aukso garbanas
plauna ežerų veidrodžiuos?
Ruduo, numirsiantis narcizas.

x x x 

PELĖKAUTAI

sūris
ieško pelės –
ruduo jau sodyboj

x x x 

iš anapus
iš anapus kažkas
kiaurai žemę vis žiūri…

x x x

BUVO KADAISE

pempės kiaušinis
sudužęs – geltonesnis
už saulę arimų

x x x 

SAPNAS APIE AGRARINĘ PAŽANGĄ

Į mano sapno rugius
šią naktį suskrido
mirusių putpelių sielos

x x x 

KAS BUVO TIKRA

… kaip skustuvai
žali viksvos dantračiai.
Kraujo suknelė ant piršto.

x x x 

BŪSIU:

kalkėtas akmuo
protėvių veidu
prie kelio

x x x 

APIE VIENO VAIZDO POVEIKĮ

kiek sapnas užmato:
degančios bėga žirafos
visuos horizontuos…

x x x 

žodžiai iš tuštumos –
lyg viduržiemį grįžę
paukščiai klajūnai

x x x 

lieka šviesa
ir žalumas žolės
taip liūdnai rudenėjant

A. Balbierius. Kitas ruduo. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021

Iš „Indijos trieilių”

Majos šydas
ant Gango – ar
rytmečio rūkas?

x x x

Šventykla

Gėlių girliandos
galbūt yra angos
į šalį nirvanos…

x x x

Kobros atvaizdas
tokio pat šventumo
kaip Buda ar Kristus…

x x x 

Radžastanas

lyg būgno oda
sieloj vibravo
žydras dangus Radžastano…

x x x 

Turtas

Purvinas apklotas
ant benamio pečių –
aušta Džaipure…

x x x 

Varanasis I

Štai ir paskutinės
aukštos kibirkštys į dangų
iš nakties laužo…

x x x 

Varanasis II

Ugnies ranka
apibrėžia ratą –
gyvybę ir mirtį.

x x x

Varanasis III

Dūmai ir dulkės
iš mirusiųjų ugnies.
Įkvėpiu ir susivieniju.

x x x 

Dharamsala II

Kažkur yra pėdos
įspaustos bičiulių:
ir Pauliaus, ir Jurgos išėjusios

x x x 

Iš numirusių
kėlėsi dulkė –
lotoso žiedas!

Literatūra ir menas. 2014 01 10

Iš „Azijos trieilių”

Banga

kaip kriauklė
lūžta pusiau – perlas
krenta ant smėlio

x x x 

Kerala: net nežinau, senas ar jaunas mėnulis čia

Aukštielninkas guli
kokosų pjovėjas –
mėlynėj mėnulis…

x x x 

Puris

Koralų raudonis
kaip lūpos moters –
lūžta pakrantėj banga…

x x x

kelio dulkės –
vienintelis auksas
seno Sadhu

x x x 

Bubhanešvaras. Geležinkelio stotis, 2014 m. gruodžio 30 d.

apie išmintį
kalba medžiai daugiau
nei šventieji

x x x 

Prisiminimas apie Lumbinį

Ką galiu pasakyt?
Nieko: Budos vėliavos
vėjy ir saulėj…

x x x 

Banjano medis

Saulės galia
meta šešėlių
judantį labirintą

x x x 

Išmalda

Duoti gera,
bet būsiu didesnis vargšas,
jei visiems padalinsiu…

x x x 

Neprisirišk

Lyg Budos būgnai
dunksi traukinių ratai.
Kelias yra namai.

x x x

Tamilė

Gėlės dega plaukuos,
visa kita tamsu
lyg vidudieny vakaras…

x x x 

Išsekintas kaitros prie Bengalijos įlankos

Saulė prikala
mano bejėgį
šešėlį prie smėlio…

x x x 

Lotosai Pudučeryje

kiek akys užmato,
šventyklų šventyklos –
žiedai užterštam tvenkiny

x x x 

Rudraksha

Šyvos ašaros
rieda į delną –
turgus Gokarnoj…

x x x

Sezaniškas vakaras Keraloje

O, raudono
kalno giesmė
žaliame peizaže

x x x 

Žalesnės už vasarą
žalios papūgos…
Viduržiemis Indijoj.

x x x

Grok, kerėtojau –
raitos ant gelžkelio saulėj
geležinė ratuota gyvatė…

x x x 

Apie ugnį, esančią visur

Žydintį medį
padega rytmečio saulė –
lyg artė ritualas…

x x x 

Dedikacija Indijoj Raimundui Jonučiui

Bičiuli išėjęs,
sausros žolė
ir čia a p s i m e t a m i r u s i…

x x x

šitiek orumo
eisenoj karvės –
džipai sustojo ant kelio

x x x

smiltys tarp pirštų
iš jūros be dugno –
visas turtas bastūno…

x x x 

Pro traukinio langą, kažkur Tamilnade

Senas peslys
veltui medžioja
savo šešėlį

x x x 

Beždžionių dievo palikuonių vesternizacija

Hanumano vaikai
oriai valgo
ledus šokoladinius…

x x x 

Atmintis

peslio plunksna
kris nenukrisdama
virš ryžių laukų žalumos

x x x 

Mumbajus, kadaise – Bombėjus: prie mečetės virš jūros

Meta tinklą
suvargęs žvejys –
Arabijos jūra…

x x x 

Sentimentalus

sugrįžimo daina
vis garsyn ir garsyn
geležinkelio bėgiais

x x x 

Ikona

Skurdo ašara – be
ašaros – per purviną
Azijos skruostą…

x x x

Snaigės krito 
iš sapno dėžutės
po kokoso palmėm…

Literatūra ir menas. 2015 05 29AssE