HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
JAŽAUSKAS VIDMANTAS
SKAITYMAI
Nugelbę iškrito musės.
Nebetūps man ant blakstienų.
Šaltame kambary, žvelgiant į knygas.
x x x
PIEVA
Senas akmuo
Gulėdamas tyli.
Bet ne žiogai.
x x x
RUGPJŪTIS
Kur bepadėsi ranką –
Vien juodos skruzdžių galvos
Nuvytusioje žolėje
x x x
KOVAS
Mėlyni šešėliai sniege.
O viršuje dangus – didelis ir nežmoniškai gilus.
Tarsi būtume įmesti į šulinį.
x x x
RUGSĖJIS
Laukuose bulviakasio saulė ir keletas karvių
Raudonos ochros spalvos. Tarp nurimusių laukų
Du kelelio kaspinai, nesuarti vingiuoja.
x x x
BIRŽELIS
Po vyturio dangum
Nuogi daržai, o juose
Tai pasilenkia, tai išsitiesia moteris.
x x x
BALANDIS
Saulėlydžių nebėr –
Tarsi vogčia pakeičia dieną naktis.
Kaukia ir kaukia vėjas eglyne.
x x x
SPALIS
Saulėtas vėjas barsto
Auksinius lapus.
Bastosi vienišas elgetėlė.
x x x
SPALIS
Parudavę laukai.
Lyg priekaištas aidi
Ilgas mykimas.
x x x
PASISVEIKINIMAS
Nebus atsako.
Bet obelis prie kelio laukia.
Ištiesus į dangų gumbuotas šakas.
x x x
VASARIS
Sustojusiam laike
Dvelkia vėjas
Atlydžio rogėmis ir kailiniais.
x x x
GRUODIS
Snaigėms krintant
Kapinių varteliuose
Plazdena žvakė tarp baltų pūkų.
x x x
ŠALTA VASARA
Baltas katinas slepias
Agrastų krūme.
Tuoj ims lyti.
x x x
LAPKRITIS
Kiškis išnėrė iš tankmės žolių.
Prie Marės, mirusios aštuonišimtaisiais kapo.
Raudoni uogų karoliukai kybo.
Asmeninė svetainė
ŽIBAITIENĖ DALIA
Kai moiros pradalges
klojo, aš pakraštėly
užsilikau
x x x
Kas bus rytoj, –
to dar nežinom,
kas buvo – niekas neatims…
x x x
Ant balto kilimo
tų dienų pėdsakai
įminti guli…
x x x
Jau bokštai iškilę
virš rūko, o mes dar
klajojam rūke.
x x x
„Šoksiu – perplėšiu!”
„Ko tau plėšytis?” – sako
Mano tinginys.
x x x
Vis ieškome atsakymų,
o randame
tik klausimus.
x x x
Nematoma ranka
mane globojai
ir taip pasilikai…
x x x
Iš juodumos tu
dulke atėjai, –
į juodumą sugrįši…
x x x
Sugrįžo paukščiai
prie lesyklų –
jų atminty įsirašei
x x x
Kam trokšti, kad tave
suprastų, jei pats
savęs nesupranti.
x x x
Nedėkingi žmonės! –
sakai.
O tu Kūrėjui padėkojai?
x x x
Mažai turime
laiko: saugau jį,
kad neišsibarstytų
x x x
Kai gimė mano
Broliukas, pasaulis
Visas praturtėjo.
x x x
Kur tie nuversti
kalnai, perbristos upės? –
tyli, nežinai
x x x
Kas stipriausias žemėje?
– Aš! – atsiliepė
Meilės daigelis.
x x x
Trumpėja valandos,
minutės, tik ilgėja
amžinybė
x x x
Teka, teka rami vaga.
Staiga – užtvanka!
Kur man dėtis?
x x x
Sulėtinkim žingsnius, –
Sugrįš diena,
Pasitrauks pikti kerai
x x x
Dangaus ženklai
ir tavo mintys susipina,-
žemė spindi…
x x x
nepaleisiu tavo rankos
susvyruotų
mano pasaulis.
x x x
Gyvenimo balius.
Kančia ir džiaugsmas
Šoka savo tango.
x x x
Kur sudėti tai,
ką norėtum palikti
kitiems po savęs?
x x x
Draugai, artimieji
išeina. Prie kelio
rauda atmintis…
x x x
Pagaliau saulė
sugrįžo į langą.
Gal sugrįš viltis.
x x x
Bėga spindulys
per atminimų pievas,-
šviesą atneša.
x x x
Nejutau, kas
mano dienas pavogė.
Laukiu sekmadienio.
x x x
Pasaulis žiūri
nustėręs: menas leidžiasi
gilyn į duobę.
x x x
Sėdžiu ramiai,
o laikas nesustabdomas
eina pro šalį…
x x x
Ant kovo sniego
ieškom meilės pėdų, –
per vėlu, ištirpo…
x x x
– Kaip gyveni? –
manęs klausi.
– Laikausi ant yrančio plausto…
x x x
Jeigu dabar išeičiau,
padėkočiau už tai,
ką turėjau.
x x x
Imk mano sielą
lyg skrendantį paukštį
ir amžiams priglauski.
x x x
Per beribes miglas
savo dalį nešu
į amžinybę…
x x x
sužydėjęs alyvų
krūmas atvėrė
vasarai duris.
x x x
Senatvė ateina
staiga, lyg vystantis
žiedas nulinksta…
x x x
Užmigau ant tėtuko
Peties. Ant kitų
Taip neužmigčiau
x x x
Dar pirštai mena
dukros plaukus ir kasas,
laukia grįžtančios
x x x
Žiemos – pavasario kova.
Lygiosios. Kovas!
Lygiadienis!
x x x
Pavasaris. Tirpsta sniegas
po kojų…
Už viską dėkoju.
x x x
Suka suka
minčių spiečius, bet neišlekia –
karantinas.
www. silaineskrastas.lt/kuryba
2021 04 26
MARČIAUSKAS ARŪNAS
Nieko naujo
Atvėsusios arbatos lašas
Pažadino musę
x x x
Nukritęs paskutinis obuolys
Pabaidė sodo žvirblį.
Metas užvert langines.
x x x
Įklimpo vabalas
Baloje.
Ten mano atspindžiai.
x x x
Elgeta sugriebė
Sušalusius obuolius.
Man jų nereikia.
x x x
Sutraiškyta sraigė.
Šį rytą žiūrėjau
Į dangų.
x x x
Katinas tyko
Medžio šešėlyje.
Aštrūs lapai rudens
x x x
Rudens baloje
Skęsta lapas.
Sėdžiu nuleidęs rankas
x x x
Ryte prasidėjo karas.
Mano šešėlis
Krito pirmas.
x x x
Šlapimo dėmės
Sniege po reklama.
Prasideda rinkimai
x x x
Picų kurjeris
Mina dviratį per sniegą.
Spindi vitrinos
x x x
Turgaus pardavėjas
Trumpu paltuku.
Kas jį prisimins
x x x
Vakaro praeiviai
Susisupę į kailius.
Neužčiuopsi širdies
x x x
Naktinėse užuolaidose
Stringantys šešėliai.
Jie turi namus
x x x
Vakaro languose
Kvadratinės spalvos.
Akys žaidžia klases.
x x x
Suiręs manekenas
Be skrybėlės ir palto.
Niaukiasi dangus
x x x
Saulėtas rytas.
Praeivių šešėliai
Liečia svetimus veidus
x x x
Prie šuns
Pririštas praeivis
Nuleidžia akis
x x x
Ant vinies
Užmečiau seną paltą
Pavasario musėms
x x x
Saulėje tirpsta praeiviai
Ant mano šešėlio
Pritūpė šuo
x x x
Nuo stogo iki stogo
Įrėmintas dangus
Kiemo šuniui
x x x
Per lango stiklą
Varnas brūkšteli snapu.
Oda pašiurpsta
x x x
Mergaitė baloje
Prausia lėlę.
Stiklinės akys dugne
x x x
Ryto užuolaidose
Pinasi moters rankos.
Nuleidžiu akis
x x x
Nutilkit,
Tuopos pūkas
Krinta į dangų
x x x
Suspindo rasa
Ant pamesto rakto.
Tiek žolės išgulėta
„Baltija”, 2023