PELECKIS MINDAUGAS

PELECKIS MINDAUGAS                 (1975-2023)

Bobas Dylanas ant piliakalnio

I

– paklusnūs ruoniai zoosoduose vydo nurodymus –
– kometų audros, asteroidai turi savo kelią –
– kūrėjai pyksta, kai neišsimiega –

II

– ant suledėjusios žemės rasta nekonvertuojama valiuta –
– atneša neregėtus turtus: ramybę, sveikatą ir tikėjimą žmonija –
– bet lietus išplauna vandens ženklus, ir viskas dingsta pavėjui –

III

– ant šeštojo, nematomo Kernovo piliakalnio –
– stovi Bobas Dylanas –
– ir tyliai klausia vėjo, kada baigsis vidinė neramybė –

IV

– sukilėliai neramiai miega savo kalneliuose –
– šalti upeliai dar nelaukia grįžtančių paukščių –
– raudonas uogas nulesa išalkęs gamtininkas, ieškantis nematomo bunkerio –

(…)

– į pelkę išmetamas prasmės netekęs diplomas (ir jį lydintys
dokumentai) –
– audrapaukštis nugvelbia senąjį pasisveikinimą ddyth da –
– ir nejudindamas sparnų rodo taką ten link –

Pragaras

I

– batsiuvy, siūk toliau, batų mums dar prireiks –
– neisim gi pusbasiai į pragarą –
– išnirę iš savęs kaip cikliškai nusidirianti gyvatės oda –

II

– kaip gera vaikystėj buvo nieko nežinoti, tik jausti –
– skonį, kvapą, alkį, nuovargį ir dar kažką –
– ko dar nevadinome sapnais –

III

– o jei mūsų pragaras – kitos planetos rojus? –
– ir nėra jokio išsigelbėjimo nuo bėgimo į niekur –
– pro žvaigždžių dulkes, juodąsias skyles, tamsiąją materiją –

IV

– o jei kelias į rojų neprasideda pragare? –
– ir mes – tik idėja meistriškoje iliuzijoje –
– išdrožtoje riestoje pypkėje greta velnio ausies? –

V

– perskaitykime visus savo neparašytus laiškus iš naujo –
– perleiskime pragarą ultrakrepidarams, influenceriams, bebrų užtvankoms –
– dangoraižių laipiotojams, vandenyno šiukšlintojams, svajonžudžiams –

Man patinka apgaulė

Sekmadienis – diena, kai Dievas ilsisi, kelia siaubą; Dievas ilsisi, o tai tas pats, kaip išjungtas greitosios pagalbos telefonas.
Gintaras Beresnevičius

I

– man patinka, kai žiemą žada šaltą –
– pasimatymas vėluoja kelerius metus –
– (kalti horoskopai, pilnatys ir televizija) –

II

– man patinka apgaulė, kai gėris nugali blogį –
– viltis suteikia antrą gyvenimą –
– (katinai šypso į ūsą) –

III

– man patinka, kai kaubojus pasikinko kengūrą –
– bokso ringe kaunasi ežiai –
– (o kosminis laivas nuskrenda ne į tą planetą) –

IV

– man patinka, kai deginamos knygos, kurios luošino mūsų vaikystę –
– ir iki absoliutaus nulio sušaldoma begalybė svajonių –
– (kurios tapo košmarais) –

(…)

– man patinka muzika be stiliaus, kinas be žanro –
– poezija be natų, proza be poezijos –
– (datos be dienoraščių, grafičiai bažnyčiose, vilkai, nevirstantys šunimis) –

Tiesos šventykloje

I

– Čia nereikalauja paso, CV, motyvacijos –
– ir neklausia, kiek laiko –
– turi –

II

– Čia tik kaukolės mena gyvenimą –
– mina mįsles –
– ir eina tolyn –

III

– Čia nebijoma sūdyto žodžio –
– su jalapeno, chili –
– ar be –

IV

– Čia, jei meluoji, nepagiria –
– nemotyvuoja –
– ir tiek –

L

– Tiesos šventykloje tylima –
– nes nebėra ką kalbėt –
– (visi sapnai suskaičiuoti) –

Po potvynio

Ad Noe

I

– po potvynio –
– ir vėl teks troškinti saulėtas morkas –
– ir valgyti žemės spalvos duoną –

II

– tebebus telefonai –
– bet nebebus kam paskambinti –
– net jaukiausios iliuzijos nekels ragelio –

III

– nebereiks aplodismentų narcizui skaitovui –
– nebeveiks spynos, nes nebus ką rakinti –
– nevažiuos ekologinis transportas, – vėl visur eisim pėsčiom –

IV

– apokalipsė ateis kur kas keistesnė nei tiek fantazuota –
– tiesiog nieko nevyks –
– banalus blogis taps banaliomis sekundėmis –

V

– mes slapčia lauksim naujo povynio –
– nors mūsų sąmonė visada žinojo –
– niekas niekada nesikeis –

Testamentas

I

– kai mirsiu, nelaidokit jokiu būdu su kostiumu ar džinsais –
– tik su nutrintais treningais –
– ir skylėta maike –

II

– o dar geriau – sudeginkit –
– bet pelenus pameskit –
– ir jokio antkapio ar epitafijos –

III

– testamentu jums nepaliksiu nieko –
– lai sielą griaužia voverės –
– o kūną rimdo angelai –

IV

– kad neliūdėsite, žinau –
– bet ir neverkit, neraudokit –
– didelio čia daikto, – vėl kažkas išėjo –

C

– o jei netyčia rasite dienoraštį jaunų dienų –
– skaitykit tik apie dienas laimingas –
– jų buvo, – netgi trys –

Vasaros liūdesys (Juodoji saulė)

I

– sunki vasaros paklodė –
– užklojo akis ir sapnus –
– atėmė svajones ir apsvaigino –

II

– lyg didysis sprogimas –
– vasara ištaškė viltis į mažiausias daleles –
– iš kurių galvosūkį dėlios ruduo –

III

– aš ne aklas, aš tik mirštu –
– sakė tyliai rugpjūtis –
– rugsėjui prisėlinus pavojingai arti –

IV

– barzdotas šventikas pasmerkė melancholiją –
– depresiją, liūdesį ir neviltį –
– ir liepė visiems šokti neskambant jokiai muzikai –

V

– o kopose tyliai miegojo vabalas –
– bėgantis nuo pasaulio skausmo –
– į šviesų rudenį, į viltį –

Nėra nieko geriau už taiką ir pergalę

I

– besišypsanti moteris –
– ant suoliuko glosto žaliaakį, juodbruvą katiną –
– nebijok, viskas gerai, sako jam –

II

– tėvas perka sūneliui šokoladą –
– bet tik vieną, sutaria –
– ir abu taikiai eina namo pusryčiauti –

III

– moterys su vežimėliais –
– ramiai keliauja palei Didįjį Medį –
– ir aptaria nenaujas naujienas –

IV

– senolis parduoda trijų rūšių obuolius –
– saldžius, rūgščius ir ananasinius –
– ir dar avietes –

V

– o netolies –
– savo celėje meldžiasi atsiskyrėlis –
– kad tai, ką jis mato, niekada nesibaigtų –

Pilietis

I

– pilietis Kaktusas tave įskųs –
– paskambins kam reiks –
– pačiam velniui įsiteiks –

II

– pilietis Ambrozijus tave pagirs –
– giesmę tau sukurs –
– like’ais apdalins –

III

– pilietis Keturpėdis tavęs ilgėsis –
– laiškus visom kalbom rašys –
– o paskui išnyks –

IV