TAMOŠAUSKAITĖ

TAMOŠAUSKAITĖ DALIA

tiek to atleidžiu
pro skylę užuolaidoj
skverbiasi šviesa

x x x

dar nepražydo
pienės – nežinau
ar bus medaus

x x x

virš slėnio migla
vasaros vakaras
rūko žolę

x x x

tik vienas žiedlapis
burtis pradedu
nuo „myli“

x x x

kai susitikom
tavęs nebepažinau
pirmasis sniegas

x x x

ar liksi nakčiai
radijas žada
atodrėkį

x x x

vakaro gaisai
nenoromis užverčiu
vaikystės albumą

Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

palieku tave
apniukusį rytmetį
aušta vėlai

Vėjo varpeliai. Literatūra ir menas. 2023, vasario 24 d., Nr. 4

pražydo rapsai
saulė žeme
ritinėjasi

x x x

eikli dvikinkė
oboulmušio karčiuose
spurda laumžirgis

x x x

kam gandrui batai
kulnų kaukšėjimu
varlių nepriviliosi

x x x

na ir mados
ant kaliausės galvos
paukščio lizdas

x x x

kopūstų derlių
padalino amarai
man tik trečdalis

x x x

geltonam skvere
kriaušė ir trys varnos
laimi kantriausia

x x x 

šiemet grybų nedaug
kur ta mano
rudoji skrybėlė

x x x 

dienos trumpyn
špagatas po špagato
laikrodžio rodyklių

x x x 

saulės vis mažyn
geltonąjį paltą
suvarpė kandys

x x x

nekviesti svečiai
prie vartų būriuojasi
čežantys lapai

x x x

tai įžūlumas
šaltis pažadino
dar neišaušus

x x x

žiema neateis
šalna nepakanda
žiedų ant pirštų

x x x

vienišam sunku
tuščioje palėpėje
drėgmė ir šaltis

x x x

neištikimybė
po mano antklode
palindo voras

x x x

šiąnakt bus šalna
supratau kad manęs
jau nebemyli

x x x

štai aš ir viena
šlapias langas
pamažu džiūsta

x x x

tuščia nebūna
tavo nuotraukos vietoj
lipnus voratinklis

x x x 

jeigu jūs viena
sėskitės arčiau lango
sako barmenas

x x x 

žiemos rytas
kiek lango pratirpdau
tiek ir pasaulio

x x x 

baltas balandis
ant traukinio bėgių
kokios spalvos siela

x x x 

nieko nevyksta
palyginus su vakar
tai jau daug

x x x

nukąsta koja
kregždžiukas bando skristi
visai kaip aš

x x x 

svogūno laiškams
adresatas nė motais
svarbiausia drėgmė

x x x

vudu pratybos
veliūrinį katiną
apgraužė pelės

x x x 

nėra teisybės
vabalą su ratais mačiau
jonvabalio ne

x x x

skelbimų lenta
vaikinas ieško darbo
bet kokio nesiūlyti

x x x 

mėnulis lengvas
verandoje kibiras
sklidinas pilnaties

x x x

šarkos lizde
veidrodžio šukė
jau tos moterys

x x x 

ir taip vos stoviu
o dar ta musytė
ant puanto

x x x

klausa apgauna
pelynas nėra pelių
nakvynės namai

x x x 

paukščiai sulesė
visus trupinius 
žvaigždžių nedaug

x x x 

nuo vakar dienos
niekas nepasikeitė
išskyrus dieną

Durys. Gintaro lašai. 2020, gruodis, Nr. 12 (84)