GRAŽYS BRONIUS
Teatras – atgaiva
Nuo mažo iki seno.
Tai dvasios penas.
x x x
Artistas gali
Scenoj kurti stebuklus.
Jis – tarsi magas.
x x x
Gyvenimas – tai
Teatras gyvenime –
Abu prabėga.
x x x
Einu į sceną –
trečias skambutis ir man
jau kinkos dreba.
x x x
Premjeroje esi
Lyg nesvarumo būklėj, –
Kaip žemę pasiekt?..
x x x
Guodi aktorių
sakydamas: gaila, kad
tavęs nemačiau.
x x x
Peiki aktorių
sakydamas: kaip gražiai
tu ten atrodei.
x x x
Giri aktorių
sakydamas: ir žodžių
trūksta, ir gėlių.
x x x
Gera artistė
niekad neparsiduoda –
ji atsiduoda.
x x x
Vaidmenį sukurt –
tolygu šulinį iškast –
save reik atiduot.
x x x
Bažnyčioj – scenoj
kunigas ir artistas
save dalina.
x x x
Žvaigždžių liga kaip
vėjaraupiai – praeina,
tiktai daug triukšmo.
x x x
Ne gyvenime,
bet scenoje būk artistas –
džiuginsi visus.
x x x
Išsakyt save
tylint – ne daug kam sekas –
artistas gali.
x x x
Gyvenk scenoje,
nebūk dekoracija –
publika nušvilps.
x x x
Teatras – tai nervų
karas, vargo vakaras –
noris nusišaut.
x x x
Jei patenkintas
esi tu viskuo, savimi –
gero nebelauk.
x x x
Jei scenoj lengva
ir nieko nebebijai –
greičiau palik ją.
x x x
Geras spektaklis –
miegodamas teatre
bent pailsėjau…
x x x
Artisto sapnai:
kelnių nerandi, tekstą
pamiršai – siaubas!
x x x
Žiūrovas gerbia
artistą gėlėmis, tik
kartais švilpimu…
x x x
Nėra artistų –
režisieriui nėr ką veikt.
Tiktai malkas pjaut…
x x x
Nuimt spektaklį
dėl kaltės artisto – tai
savižudybė.
x x x
Su marškinėliais
gimęs – pasmerktas sėkmei
ir be pastangų.
x x x
Šaunu! Nuostabu!
Bet gali būt dar geriau…
Menas – beribis.
x x x
Jei vaidmenyje
maudaisi kaip jūroje –
Tu esi laimingas!
x x x
Satyros bijo,
kas nieko nebebijo –
kepurė dega.
x x x
Nesirk tu teatru –
nepagydoma liga,
narkomanija.
x x x
Pavydas scenoj
graužia pavyduolį ir
skandina meną.
x x x
Vaidmuo pavyko –
nesimiega, jeigu ne –
taip pat. Pripranti.
x x x
Į beprotnamį
teatras panašus, nes
visi ligoniai.
x x x
Kiek kartų scenoj
mums tekdavo numirti –
prisikeldavom…
x x x
Nenusiminki
pralaimėjęs – pastangas
laikas įvertins.
x x x
Tik metams bėgant
scenos skonį pažįsti –
duoną ir druską.
x x x
Artisto sparnai –
žiūrovo palankumas,
aplodismentai.
x x x
Jaunyste, ruoškis
šuoliui į meno gelmes
deimančiukų rinkt.
x x x
Artistai ilgai
negyvena – perdega
tartum šviestuvai.
x x x
Premjera – bendra
aktorių visų puota –
bučiuotis noris.
x x x
Artistui taurė
vyno – iškrovos dalis
antrosios pradžiai.
x x x
Kūryba savo
gal būt patenkintas tik
mūs Viešpats Dievas.
x x x
Džiaukis kolegos
sėkme scenoje ir pats
būsi laimingas.
x x x
Būti artistu –
svaigintis ir svaiginti
publiką melu.
x x x
Publika renka
savo artistus pirma,
po to – kritikai.
x x x
Artistas scenoj –
teatro namuose šventė,
jei žiūrovų yr…
x x x
Teatre sunku
tik dešimt-penkiolika
metų. Po to vėl…
Gražys B., Vitkutė J. Portretai, sonetai ir haiku. S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006