HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
BRAZIŪNAS VLADAS (1952)
Kaip rašomas haiku ar kitas trumpas eilėraštis
vėjas drasko lapus
aš grėbstau, abiem
darbo ligi žiemos
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija.V.: „Vaga“, 2009
ANDRIUŠKEVIČIUS ALFONSAS (1940)
TRYS METŲ LAIKAI
(rašau, nerangiai sekdamas Busonu ir Geda)
I
Vasara lietinga. Į lizdus prilijo
Suvalkijoj, kur rasa vis laša nuo lelijų.
Vasara lietinga.
x x x
Vasara lietinga. Dieve, tavo šviesos
Nori būti rūškanos, nenori būti šviesios.
Vasara lietimga.
x x x
Vasara lietinga. Gal prie žemės juodo
Veido pinavijų rausvos galvos visgi tinka.
Vasara lietinga.
x x x
Vasara lietinga. Nykiai verkia gėlės.
Lyg nebūtų niekad neikur niekas prisikėlęs.
Vasara lietinga.
x x x
Vasara lietinga. Šlampa cementiniai
Atkapiai, įklimpę kapinių drėgnoj rutinoj.
Vasara lietinga.
x x x
Vasara lietinga. Stoviu užbrūkšniuotas
Liūties. Bet dabar mano forma suvisai nedingo.
Vasara lietinga.
x x x
Vasara lietinga. Nemirtinga siela,
Žiū, šiurpte pašiurpusi nelyg kokia mirtinga.
Vasara lietinga.
II
O ruduo dėmėtas. Nu, akis malonins
Rudeninės (ruddieninės) Viešpaties malonės!
O ruduo dėmėtas.
x x x
O ruduo dėmėtas. Jo takai moliniai
Neveda į niekur – šiaip tarp tuopų lapų mėtos.
O ruduo dėmėtas.
x x x
O ruduo dėmėtas. Stoviniuoja liepos,
Išmuštos geltonio Viešpačiui bespalviam liepus.
O ruduo dėmėtas.
x x x
O ruduo dėmėtas. Varge! Pasimetęs
Dievo suardytas klevas: lapai ir jų medis.
O ruduo dėmėtas.
x x x
O ruduo dėmėtas. Dominuoja rudos
Dėmės. Tik šen ten (Maironyje) žaliuoja rūtos.
O ruduo dėmėtas.
x x x
O ruduo dėmėtas. O dangaus lėmimas –
Kad galop įsigalėtų pilkas aliuminis.
O ruduo dėmėtas.
x x x
O ruduo dėmėtas. Metas būtų liautis
Tom dėmėm taip nesveikai (ir be prasmės) domėtis.
O ruduo dėmėtas…
III
Ir žiema besniegė. Kur jūs dingot, pusnys,
Kitados šią vietą be sunkumo jokio slėgę?
Ir žiema besniegė.
x x x
Ir žiema besniegė. Akmenys sapnuote,
Ak, sapnuoja: po sniegu jie guli pasislėpę.
Bet žiema besniegė.
x x x
Ir žiema besniegė. Ant kaip tirta vėjyj
Stagarai stati, į jokią pusnį nesusmigę.
Nes žiema besniegė.
x x x
Ir žiema besniegė. Angelų sparniukų
Baltis žuvo. Pilkuma, antai, nokte nunoko.
Ir žiema besniegė.
x x x
Ir žiema besniegė. Purvinos Kalėdos,
Purvini išminčiai, kupriai, erodai, karietos.
Ir žiema besniegė.
x x x
Ir žiema besniegė. Ak, ne dienos liūdnos
Man vaidenas vėl: aš Dievui vaidenuosi liūdnas.
Ir žiema besniegė.
Andriuškevičius A. Beveik visi eilėraščiai. Vilnius, Apostrofa, 2015
BUTNORIENĖ RIMA
antai boružė
įsikibus smilgos…
mano šešėly
x x x
gėlė vazone
ir akmenukas nuo jūros
palaistau abu
x x x
rudens sutemos
slenkas arčiau židinio
trispalvė katė
x x x
rausta vijoklis
prie vienuolyno vartų
bobų vasara
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
rausta vijoklis
prie vienuolyno vartų
bobų vasara
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024
maža šakelė
baltuoja jau žiedlapiais
nerimas vėjui
x x x
ant pirmos žolės
medžių šešėlių žaismas
pietų pertrauka
x x x
rytmečio sniegas!
karpytos snaigės lange
jau tik šešėliai
Iš lašo į kibirkštį. V.: Diemedžio leidykla, 2015
pietų pertrauka
medžių šešėlių žaismas
sumintoj žolėj
x x x
rudens dargana
vėl tipena iš paskos
priklydus katė
x x x
sniego mūšis
viena gniūžtė kliūna
ir sniego angelui
x x x
rytmečio sniegas
karpytos snaigės lange
jau tik šešėliai
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019