HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
DAŠKUS ARVYDAS
I
Gražumo kalba
Paukštis pasaulio aky
Save mato
II
Velku šešėlį
Žole nulekdamas jos
Kad neskaudėtų
III
Raštas eina ne
Žeme o kitais laukais
Bet vis tiek sėja
IV
Savo rūpestį
Lieju patraukdamas nuo
Akies aštrumą
V
Žalsvą spalvą tau
Ir man kūrė jugčiai ir
Ten mūsų širdys
VI
Kalvas kūno iš
Kelionės neišbrauksi
Bet tai tik laimei
VII
Tirk mane tyla
Atsiliepsiu ja joje
Rasi muziką
VIII
Ratas judesiui
Tiesė lauką kirs lygiai
Jo ir jos ratui
IX
Tamsos nėra
Kai tamsoje pro tave
Švelnumu teka
X
Kiek pamesi tiek
Graužatis ištirs jausmo
Vartybes tavo
XI
Vėjas gerumo
Atveria skersvėjui tai
Ką teks paleisti
XII
Ateis sakys ne
Bet tau svarbu perprast ir
Nesutikt pirmam
XIII
Kas tankia žole
Nubris akimis išgirs
Rasos skambesį
XIV
Nepuošk gražumo
Jis perka tylėjimu
Upe tekančiu
XV
Tam kas atvers ir
Lies meile iš gailesčio
Kris lietūs sodrūs
XVI
Rašykit laiškus
Net nemokantiems rašto
Jausmas pasieks juos
XVII
Tariantis sudie
Teužsimerkia atvers
Jo akis vidus
XVIII
Žuvys kalba tik
Ateitimi nes plaukti
Atgal nemoka
XIX
Audra nurims jei
Tik sužinos kad niekas jos
Žiniose neminės
XX
Kas kvaila ilgam
Juokiasi paskutinis
Akligatvyje
XXI
Tarytum švinta
Per lėtai o gęsta greit
Nes malda ne ta
XXII
Rate skylė ar
Tobulų ribų erdvė
Į ją vis tekam
XXIII
Ramybei džiaugsmo
Varpas urzgimui tildyt
Požemių kare
XXIV
Aš tau snigsiu tik
Pėdų atminčiai uždegt
Melsvai ant balto
XXV
Tau vėl nupiešiau
Tobulą medį lizdui
Šakų kelyje
XXVI
Kai taip raidėtos
Eilių lankos tiltas joms
Eit be turėklų
XXVII
Kam tau ta skuba
Vis tiek gyvenimą ištirs
Ir ves sapnai tavo
XXVIII
Rado mus saulė
Šilumą siuntė tol kol
Apsigyvenom
XXIX
Tekėjimą kurs
Daug lietučių bet vardas
Liks tik upėje
XXX
Mums reikia norų
Kaip mašinoms motorų
Lėkti į norą
XXXI
Tamsos šiluma
Pasroviui plaukiantiems į
Neaiškinamą
XXXII
Liečiantis smėlį
Galvoja byrėjimu
Nekąs net duonos
XXXIII
Pajusk paliekant
Užkalbėjimą sugrįžt
Vis tvins upe jis
XXXIV
Keistą akį tirk
Šviesia mėnulio puse
Ar pilnatis ten
XXXV
Teka liečia ir
Švelniai atmerkia akių
Šviesą ženklu Jo
XXXVI
Kas per daug barstyk
Paukščiams tai danguje išaugs
Ženklu gausybės
XXXVII
Ką akis glaudžia
Įeis tyliai be batų
Tik tekėjimu
XXXVIII
Tvyro lyg sapno
Šešėlis meilę patirt
Tereikia kilti
XXXIX
Žaislas ar gelmė
Neregėtą atskleisi
Neimdamas jo
XXXX
Sakęs ne kyla
Nežinioje matoma
Jausmo akimis
XXXXI
Lapai rašo sau
Kartojasi akyse
Raudą rinks vėliau
XXXXII
Kai apglėbsi ją
Nuostaba tirbdys širdį
Žemei ne per daug
XXXXIII
Aiškink tik tyla
Taip geriau matosi kai
Esmė sparnuose
Vėluma. Vilnius, UAB „BMK leidykla”, 2016
I
Tą kuris kalba
rasi tarsi migloje
apsiaus visus Jis
II
tik migla tirpdo
viską kelionėje į
tave beribį
III
eik ratu minties
atsidursi migloje už
kurios šventovė
IV
man palik save
kviečia miglos namai
teišeis tik rūbas
V
paslaptį saugo
ne miglos o kelią ten
tyliai klajojantys
VI
tarp miglos ir
to kas lyg žvelgia pro ją
tylos įžadas
VII
migloj žinia kad
taip Nueinantis valdo
senkančiu laiku
VIII
siūsk miglą akių
taku atspindžių ateis
daug paklydusių
IX
skambėjo akmuo
grodamas miglą po to
tyliai pravirko
Devyni kalbėjimai apie miglą. BMK leidykla, 2015
Gražumo kalba
Paukštis pasaulio aky
Save pamato
x x x
Velku šešėlį
Žole nelenkdamas jos
Kad neskaudėtų
x x x
Raštas eina ne
Žeme o kitais laukais
Bet vis tiek sėja
x x x
Savo rūpestį
Lieju patraukdamas nuo
Akies aštrumo
x x x
Žalią spalvą tau
Ir man kūrė jungčiai ir
Ten mūsų širdys
x x x
Kalvas iš kūno
Kelionės neišbrauksi
Bet tai tik laimei
x x x
Tirk mane tyla
Atsiliepsiu ja joje
Rasi muziką
x x x
Ratas judesiui
Tiesė lauką kirs lygiai
Jo ir jos ratui
x x x
Tamsos nėra
Kai tamsoje pro tave
Švelnumas teka
x x x
Kiek pamesi tiek
Graužatis ištirs jausmo
Vertybes tavo
x x x
Vėjas gerumo
Atveria skersvėjui tai
Ką teks paleisti
x x x
Ateis sakys ne
Bet tau svarbu perprast ir
Nesutikt pirmam
x x x
Kas tankia žole
Nubris akimis išgirs
Rasos skambesį
x x x
Nepuošk gražumo
Jis perka tylėjimu
Upe tekančiu
x x x
Tam kas atvers ir
Lies meile iš gailesčio
Kris lietūs sodrūs
x x x
Rašykit laiškus
Net nemokantiems rašto
Jausmas pasieks juos
x x x
Tariantis sudie
Teužsimerkia atvers
Jo akis vidus
x x x
Žuvys kalba tik
Ateitimi nes plaukti
Atgal nemoka
x x x
Audra nurims jei
Tik sužinos kad niekas jos
Žiniose neminės
x x x
Kas kvaila ilgam
Juokiasi paskutinis
Akligatvyje
x x x
Tarytum švinta
Per lėtai o gęsta greit
Nes malda ne ta
x x x
Rate skylė ar
Tobulų ribų erdvė
Į ją vis tekam
x x x
Ramybei džiaugsmo
Varpas urzgimui tildyt
Požemių kare
x x x
Aš tau snigsiu tik
Pėdų atminčiai uždegt
Melsvai ant balto
x x x
Tau vėl nupiešiau
Tobulą medį lizdui
Šakų kelyje
x x x
Kai taip raidėtos
Eilių lankos tiltas joms
Eit be turėklų
x x x
Kam tau ta skuba
Vis tiek gyvenimą tirs
Ir ves sapnai tavo
x x x
Rado mus saulė
Šilumą siuntė tol kol
Apsigyvenom
x x x
Savo rūpestį
Lieju patraukdamas nuo
Akies aštrumą
x x x
Žalią spalvą tau
Ir man kūrė jungčiai ir
Ten mūsų širdys
x x x
Kalvas kūno iš
Kelionės neišbrauksi
Bet tai tik laimei
Daškus A. Sidabrinė avelė. Eglė, Vilnius – Kaunas, 2021
DANIULAITIENĖ NERINGA
vaizdas pro langą
kitas
jau kitas
x x x
pilnatis
tai štai iš kur tos
keistos mintys
x x x
tabula rasa
neprisimenu nė vieno
savo eilėraščio
x x x
ruduo
pradėti vartoti
minimaliomis dozėmis
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
vėjas raganėje
laikykis už rankos,
nepasiduok
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKSTYS, 2024
nuskusta galva
kalinys ar vienuolis
duris pravėrė
x x x
vaizdas pro langą
kitas
jau kitas
x x x
beržo liemuo
dar leidžiasi apkabinamas
jaunėlis
x x x
arčiau
vienas kito
rudens rytas
x x x
pilnatis
tai štai iškur tos
keistos mintys
x x x
mažas miestelis
pro šalį praeivio žvilgsnis
ir aš nesisveikinu
x x x
tabula rasa
neprisimenu nė vieno
savo eilėraščio
x x x
žodis po žodžio
užmigo dviese
atsukę nugaras
x x x
ruduo
pradėti vartoti
minimaliomis dozėmis
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
jau nebeveju lauk
priklydusio voro
rudens rytas
Vėjo varpeliai. Literatūra ir menas. 2023, vasario 4 d. Nr. 4
putino uogos
nepaklausiau ir vėlei
kuždesio širdies
x x x
žilas žmonos plaukas
kolekcionuoju vien tik
gražius dalykus
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019
DAMBRAUSKIENĖ DALIA
lietus ir lietus
nebežinau kas aš, o kas tu
mano Camino
x x x
kely su dukra
daug pavasarių šalia
pirmąkart kartu
x x x
dengiu stalą dviems
pietų servizas dvylikai
neišpakuotas
x x x
pusryčiai drauge
po liepom dvaro sode…
užsisvajoju
x x x
kavos puodeliuose
tik tirščiai ir apkalbos
pertrauka baigės
x x x
rūkas sklaidosi
vėl nuolaidos kuprinėms
reklamos stende
x x x
žingsnis po žingsnio
jausmą išvaikščioju
tik brydė pievoj…
x x x
akmuo kišenėj –
dovana iš pajūrio
ar ją priimsi?
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
bijūnai žydi
kiekvienas įkvėpimas –
vaikystės namai
x x x
po sodą vaikštau,
nuo žemės obuolius renku…
koks nuodėmės skonis?
Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025
kartu su dukra
tylomis molį lipdom
kas uždegs šviesą?
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024
netgi varnos tingi
tarpusavy plapėti
popiečio tyla
x x x
persikraustymas
dėžių dugne tūno
prisiminimai
x x x
kelio ilgesį
debesys vėjas kvapas
sapnai man primins
x x x
kėkštas nutūpė
sena katė terasoj
kilsteli galvą
x x x
išlieta kava
kasrytinis lėkimas
net sodams žydint
x x x
šarkos vėl peri
tušti vaikų kambariai
dulkėmis dengias
x x x
„labas rytas“
nuotaikos barometras
nesusitiksim…
x x x
nakties nerimas
tavo mano dėlionė
nebesusideda
x x x
nerimo naktį
velniop tas ambicijas
pirma skambinu
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
nemiegok dar
naktis iš tavo akių
atima laiką
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023