HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
HOSHINO TATSUKO 星野立子 (1903-1984)
Didžiuoju Buda
Už kalnų žiemos saulė
Nuslysta
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
WATANABE SUIHA 渡辺水巴 (1882-1946)
Gimė Tokijuje garsaus dailininko Watanabe Seitei sūnus. Jis priklausė grupei poetų į kurią įėjo Murakami Kijo, Iida Dakotsu ir kt. Eilėraščiuose aprašo gamtą ir išreiškia amžinosios ir paslaptingos egzistencijos garbinimą tradiciniu stiliumi. Jų temos – peizažai arba žmogaus gyvenimas gamtos didybėje.
x x x
Vaiski diena.
Ir siela mano taip pat…
Krinta lapai
x x x
Kartu su žvirbliais
Lapus nukritusius mindau…
Liepsnojantis saulėlydis
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Pavasaris šaltas.
Kosti ir kosti senas
Lėlininkas
x x x
Pavasaris skuba.
Ir laiko beveik nebėra
Atsakyti į laišką
x x x
Pavasario vėjas
Valdas apžvelgt išviliojo.
Ir sosto lyg nėr
x x x
Prabanga įkyrėjo…
Vaiski pavasario diena
Žaidžia mano širdy
x x x
Aplinkui pilį
Gegužės potvynio vandeny
Valčių knibždynas
x x x
Pavasario potvynis.
Pasiruošė keletą valčių
Mii šventyklos vienuoliai
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
TANEDA SANTOKA 種田山頭火 (1882-1940)
Poetas gimė Yamaguchi prefektūros Hofu miestelyje žemę turinčioje šeimoje. Kai jam buvo vienuolika metų, nusižudė mama, ir jį užaugino senelė. 1902 m. įstojo į Waseda universitetą Tokijuje kaip literatūros studentas. Besimokydamas pradėjo gerti ir 1904 m. meta mokslus. 1906 m. tėvas parduoda žemę ir atidaro alaus sake daryklą. 1909 m. poetas veda mergaitę iš gretimo kaimo Sato Sakino, kuri 1910 m. kuri pagimdė sūnų. 1911 m. pradėjo spausdinti Ivano Turgenevo ir Guy de Mopasano verimus žurnale „Seinen” (青年, Jaunimas). Tais pat metais prisijungė prie haiku grupės. 1913 m. Santoka buvo priimtas žymaus haiku reformatoriaus Ogiwara Seisensui, kuris laikomas laisvos formos haiku judėjimo pradininku. 1916 m. jis tampa redaktoriumi Seisensui haiku žurnale „Soun” (層雲, Sluoksniuoti debesys). 1919 m. mirė močiutė ir Santoka palieka šeimą, ieško darbo Tokijuje. 1920 m. išsiskiria su žmona ir netrukus miršta tėvas. 1924 m. jis bandė nusižudyti po traukinio bėgiais. Laikraščio reporteris jį atvežė į Soto zen šventyklą Hoonji. Kitais metais jis įšventinamas į Soto sektą. 1926 m. jis išvyksta į pirmąją pėsčiųjų kelionę. Kelionės tęsiasi trejus metus. 1934 m. išvykęs į žygį sunkiai susirgo ir grįžęs namo bandė nusižudyti. 1936 m. vėl pradėjo vaikščioti ir ketino sekti poeto Basho takais, bet po aštuonių mėnesių grįžo namo. 1940 m. spalio 11 d. mirė miegodamas. Jis išleido septynis eilėraščių rinkinius.
x x x
Jūron veidą
Atgręžęs per dieną tyliu…
Potvynis plūsta
x x x
Nagus karpaus
Per amžių amžius
Esu kelyje
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Tolsta figūra.
Drengia šlapiai šalta
Žiemos šlapdriba
x x x
Drugio virpantis skrydis!
Štai ten, virš blizgančio
Čerpių stogo
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
danguj – nė debesėlio
žvelgiu pro taurę stipraus gėrimo
kokia sodri spalva!
x x x
ryžių baltis
marinuotų slyvų raudonis
štai lobiai!
x x x
peršlapęs ligi kaulų
šis akmuo
rodo kelią
x x x
šitasai kūnas
vis dar gyvas
pakasiau jį
x x x
girtutėlis
išmiegojau
su svirpliais!
x x x
brendu per
išdžiūvusią
upę
x x x
būta rankų
kurios
pakasydavo
x x x
vyrai ir moterys pirtyje
susišūkčioja
per pertvarą
x x x
bangų mūša
tai toli tai arti
kiek liko gyventi?
x x x
nebėr namų
kur tikėčiausi išmaldos
virš kalno – debesys
x x x
žemės šaltis žemės šaltis
patikiu jam
savo karščiuojantį kūną
x x x
vienas verduosi
vienas valgau –
naujametinė sriuba
x x x
užkuriu
laužą
vienam
x x x
kaip turėčiau atrodyti
iš nugaros
nueidamas dulksnoje?
x x x
net į geležinį
mano išmaldos dubenėlį –
kruša
x x x
einu
per tarmes
kurių nesuprantu
x x x
kelyje
išklibo
dantis
x x x
medžių atspindžiai
debesų atspindžiai
plaukia negyva katė
x x x
sėdžiu
savo tarmės
vidury
x x x
visą dieną
kalnuose
skruzdės irgi kopia
x x x
ryžiai
klusnūs iš prigimties
ima virti
x x x
puikūs rytai!
nukritę lapai
nukrisiantys lapai
x x x
tyluma
sniegas
krinta ant sniego
x x x
sninga
tarp krintančių snaigių
vienas laužą kuriu
x x x
jokio noro numirti
jokio noro gyventi
esu pučiamas vėjo
x x x
toli viršūnėse
spindi sniegai
eisiu
x x x
niekas
aplankyt neateina
rausta pipirai
x x x
sėdžiu
vystančių žolių
gražume
x x x
pelėdai – pelėdos
man – mano
nemiga
x x x
brisdamas per upę
niekam konkrečiai
sudie!
x x x
saulėtekio raudonis
saulėlydžio raudonis
nėr ką valgyti
x x x
skaisti šios nakties mėnesiena
štai luotas
kuriame nakvosiu
x x x
dangus
manęs nežudo
jis verčia eiliuoti
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius.
6 japonų poetai. Vilnius, Apostrofa, 2022