KAGA-no CHIYO (17o3-1775)
Šulinį nakčia
Apvijo vijoklis.
Semsiu kaimyno!
x x x
Rankoj meškerė.
Vos palytėjo valą
Vasaros mėnuo.
x x x
Virš upės vilnies
Gaudo, gaudo laumžirgis
Savo šešėlį.
x x x
Pilnaties naktis!
Durų neužsidarė
Net paukščiai lizduos.
x x x
Rasa ant žiedo!
Paprastu vandeniu virs
Nukritus žemėn…
x x x
Šviesus mėnuli!
Tavin ėjau ir ėjau,
O tu vis toliuos.
x x x
Šauksmai vien girdis…
Gervių baltų nematai
Pasnigus rytą.
x x x
Miega plaštakė!
Kas jai prisisapnavo?
Sumojo sparnais.
x x x
Aš ir užmiršau,
Kad nusidažius lūpas…
Tyrą šaltinį!
x x x
Duos slyvos žiedas
Pavasario kvapą tam,
Kas jį nulaužė.
Iš anglų kalbos vertė Jonas Juškaitis.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
Žydinti slyvos
Šaka kvapsniu apmoka
Tą, kurs nulaužė.
x x x
Didelis mėnuo.
Ėjau į jį, bet dangus
Nepriartėjo.
x x x
Baltosios gervės!
Jei negalėtų klykti,
Paklystų sningant.
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Poezija iš svetur. Vilnius, Baltos lankos, 2010
drugelis
iš priekio ir iš paskos:
moters takas
x x x
laužiančiam šaką –
slyvos žiedų
aromatas
x x x
gyventi pasaulyje –
valgyti baltus ryžius
kvepiant slyvoms
x x x
išsiskirti auštant
lėlės
šito nežino
x x x
moters aistrų
šaknys gilios –
laukinės žibuoklės
x x x
drugelis
stovi ant pirštų galiukų:
atoslūgis
x x x
ir šuoliais lekia žirgai
uodžia savo kojas –
laukinės žibuoklės
x x x
net drugelis
be amo:
budistų pamaldos
x x x
drugeli
juk kartais ir tu
išprotėji
x x x
su savo jėgom
tepajėgčiau įveikti drugelį
šį pavasario rytą
x x x
sutaršyti
ar suglostyti gluosnį –
priklauso nuo vėjo
x x x
vėsus vėjelis
įsmukęs kimono rankovėsna
galiaus užmiega
x x x
persivelka kimono:
žiedų kvapai
temato jos nugarą
x x x
pamiršta
kad lūpos dažytos –
tyras šaltinio vanduo
x x x
ir vėl moterys
išeina laukuosna
nešukuotais plaukais
x x x
tyras vanduo:
nei gerosios
nei išvirkščiosios pusės
x x x
mėnesėta naktis
svirplys svirpia
tupėdamas ant akmens
x x x
išeiginė:
prostitute nubunda viena –
nakties žvarba
x x x
ak siaubingi
raudoniu išteplioti josios pirštai
prie baltų chrizatemų
x x x
purpurinis sukutis –
tiesa ta
kad gėlė nekenčia žmonių
x x x
viršum srūvančio vandenio
vejas savo šešėlį –
laumžirgis
x x x
šimtas moliūgų
iš vienintelės virkščios
šerdies
x x x
rudenio laukas –
tos žolės žydi
o tos – ne
x x x
net gėrėdamosi mėnuliu
moterys
geidžia šešėlių
x x x
sapno pėdsakas:
drugelis
virš žydinčio lauko
x x x
nutrūkęs sapnas –
chrizantemų žiedai
tatamio kambaryje
x x x
mačiau ir mėnulį
tad sakau sudie
šiam pasauliui
x x x
narcizų kvapas
pasklidęs
ant sniego
x x x
arbatos žiedai
jie tolina
prieblandą
x x x
tenka nusilenkti
šiam permainingam pasauly –
apsnigti bambukai
x x x
palikim jas
vėjui
nudžiūvusias kortaderijas
x x x
pirmasis sniegas
man berašant
jis tirpsta tirpsta
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Adriuškevičius.
6 japonų poetai. Vilnius, Apostrofa, 2022