KATINAITĖ-LUMPICKIENĖ REGINA
dar apsikabinę,
bet tokie vieniši
kvepia alyvos
x x x
užuolaidų rūke
moteris ir katinas
dvi vienatvės
x x x
skleidžiasi lelijos –
ežero jaunamartės
laumžirgio šokis
x x x
birželio naktis
vanduo atspindi ir tai
kas galėjo būti
x x x
tykiai meldžiasi uosis:
jei būsiu grindys ar durys –
prašyčiau, tėvynėj
x x x
naktis –
kalė be pastogės –
žaizdų nebespėja laižytis
x x x
sniegas,
toks baltas, toks šaltas,
ant tėvo ir motinos kapo
x x x
šąla
tavyje tiek vienatvės,
kiek jai atvėrei duris
x x x
gyvenimas trumpas
naktis ilga
svilina speigas
x x x
dar nesusitikę…
zylės pėdos sniege
neveda niekur
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026