RUBAVIČIUS VYTAUTAS (1952)
ŽODŽIŲ MAGIJA
Tuščioje gatvėje
tuščias vėjas
vaikosi savo šešėlį
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
VAKARAS NIDOJE
O ramybė pirmųjų žvaigždžių…
tik vieniša burė prie pat horizonto
beldžias į dangų
x x x
Nuojauta
Tylos voras
perbėgo kūnu
tavo lūpos tamsėja
Rubavičius V. Vertas. „Vario burnos“, Vilnius, 2006
viskas yra
iš nieko išverkta
pusė
x x x
akies
surainėjusi šukė –
veido šešėlis
x x x
Atsivertimas
1
nors pavasaris
dar pumpurų nesukrovė
bet rainelė jau atitirpus
2
jau
sraigės išsirengė
pašliuožinėti šaligatviais
Aušros lapeliai klajūnui
2
sukas akis
stojas pasaulis
atspindys – be šešėlio
4
sėsk ant debesies
ir palik man
pasaugoti savo šešėlį
5
vakaro peršviestas
palei Vilnelę ėjai
nelyg Gango aukštupiu
6
išvirkščias
aušros išdygintu
šešėliu per ledyną
14
bangos
vis eina ir eina
ir niekaip negali prieit
15
viena vienintelė
sukas mintis
tarsi sniegyno kepurė
16
laisvės vėjas
laisvės voratinkly
skersakiuoja
17
Budos šypsnys
ant peties nusileido –
įdagas suėmė širdį
Rubavičius V. Smilgos šešėlis: vidurnaktis. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020