ZDANYS JONAS (1950)
Už lango
Tyla ramiam, šaltam ore
Sena it blunkantys dažai.
x x x
Tuščios gatvės
Kiek tik užmato akis,
Diena slenka pro šalį.
x x x
Prieš pusę gyvenimo:
Mano sielvarto šešėlis
Prarastam kely namo.
x x x
Tai buvo pirmas mano žodis,
Meilės lūkesčiai –
Liepsna šaltuos pelenuos.
x x x
Girdžiu paukščius:
vandens purslai juda
Per pilkas uolas.
x x x
Einu baltu taku:
Mano siela yra beveik mano,
Vėjas į nugarą.
x x x
Maro liekanos.
Ochros spalvos akys
Slenkančiame ore
x x x
Niekas negali atsakyti.
Taip yra visur
Dulkėms kylant.
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009