HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
RUBAVIČIUS VYTAUTAS (1952)
ŽODŽIŲ MAGIJA
Tuščioje gatvėje
tuščias vėjas
vaikosi savo šešėlį
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
VAKARAS NIDOJE
O ramybė pirmųjų žvaigždžių…
tik vieniša burė prie pat horizonto
beldžias į dangų
x x x
Nuojauta
Tylos voras
perbėgo kūnu
tavo lūpos tamsėja
Rubavičius V. Vertas. „Vario burnos“, Vilnius, 2006
viskas yra
iš nieko išverkta
pusė
x x x
akies
surainėjusi šukė –
veido šešėlis
x x x
Atsivertimas
1
nors pavasaris
dar pumpurų nesukrovė
bet rainelė jau atitirpus
2
jau
sraigės išsirengė
pašliuožinėti šaligatviais
Aušros lapeliai klajūnui
2
sukas akis
stojas pasaulis
atspindys – be šešėlio
4
sėsk ant debesies
ir palik man
pasaugoti savo šešėlį
5
vakaro peršviestas
palei Vilnelę ėjai
nelyg Gango aukštupiu
6
išvirkščias
aušros išdygintu
šešėliu per ledyną
14
bangos
vis eina ir eina
ir niekaip negali prieit
15
viena vienintelė
sukas mintis
tarsi sniegyno kepurė
16
laisvės vėjas
laisvės voratinkly
skersakiuoja
17
Budos šypsnys
ant peties nusileido –
įdagas suėmė širdį
Rubavičius V. Smilgos šešėlis: vidurnaktis. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020
RIMKEVIČIENĖ K. REDA
Sunkiausia ištverti
pirmąjį lietų
po mirties.
x x x
Kodėl sakai man „ne“,
kai net mirtis
ištaria „taip“.
x x x
Kokią knygą skaito
žmogus ant suolelio parke
lietui lyjant?
x x x
Pilnos gatvės žaidėjų.
O, kad nors viena kulka
būtų tikra.
x x x
Apakusiomis nevilties akimirkomis
Matau tamsoje
Tavo baltus teniso batelius.
x x x
Laikas tavo veide
mylėtųjų iškerta
bruožus.
x x x
Šulinio kraštais,
saulei leidžiantis, kyla
liūdnas šešėlis.
x x x
Kas siuva
tau sapnų rūbus,
kad nebūtum nuoga?
x x x
Išsiplėtęs mėnulio vyzdys
raibuliuoja ant lauko
baltais šviesos klanais.
x x x
Tu esi veidrodėlis
šaltame
mano šulinio dugne.
x x x
Gurkšnelis mirties –
ir naktis
nebemėgdžioja nieko.
x x x
Medžių tylos
sidabriniai šarvai
širdžiai.
x x x
Apšviesta mėnulio šviesos,
galvoji, kad nebėra jėgų
net išprotėti.
x x x
Užsimiršusi ir nuslydusi
nuo tylos žirgo
grimzti į prisiminimų dumblą.
x x x
Nukritęs slyvos žiedelis
gelžbetonio dieną
sugriovė.
x x x
Bičių piemenė
rainą kaimenę gano
dūzgiačiam slėny.
x x x
Dangoraižių tarpupirščiai
Pilni debesų
Ir kitokios nereikiamybės.
Rimkevičienė R. Dilgėlių puokštė. Klaipėda, Leidybos grupė „Druka“, 2009
REKIS DARIUS (1982)
Įkalintos lentynose dulkyja knygos,
Nupirktos ne skaitymui…
Padovanotos.
x x x
Susapnuota akmens kepurė, upės vi-
duryje Primena vaikystę…
Kodėl? Klausimas, likęs prabudusį rytą.
x x x
Ant strėlės nebūties
Pasikorusi lemtis –
Nekalbės. Netylės. Nužudys…
x x x
Kartą pats sau kalbėdamas
Ėmiau klausytis.
Kalbėti tapo sunkiau…
x x x
Klumpėmis iš praeities
Ataidi prisiminimai –
Juos užgožia TV serialo aidas…
x x x
Rytas kupinas vilties –
Liūdesys kankina džiaugsmą
Tėvo diržu.
x x x
Kiauras kaliošas
Plūduriuojantis baloje dyzelino –
Primena tau, jog pardavei automobilį.
x x x
Neišsižadėk liūdesio –
Jis neša tavo džiaugsmo akmenis,
Vilties namo pamatams…
x x x
Muzikos kuriamas pasaulis
Lengvai užgulė pečius –
Siela džiaugiasi našta.
x x x
Mus laikas skaičiuoja
Lyg mes minutes.
Kažin kaip dažnai tiksime mes?
x x x
Kai supranti,
Kad laikas greitai bėga,
Laikas greitai bėga…
x x x
Apsižergusi vėją
Skrieja mintis – Tu išprotėjai!
Vėjas buvo viltis…
x x x
Mano kelias –
Tarsi žvakės vaško lašelis,
Nuvingiavęs žemyn, sušalęs…
x x x
Kai sėdėdamas baloje
Neturi noro atsistoti –
Virsti bala…
x x x
Stebiu užmirštas sielas
Snaigėmis grįžtančias į žemę.
Kiek daug sniego!
x x x
Moteris
Nori būti graži,
Nes ji – moteris.
x x x
Traiškanotos akys,
Prausiamos ryto rūko
Tikisi praregėti…
Rekis Darius. Pražydusios klumpės. Klaipėda, Eglės leidykla, 2016
kaimo pievose
sumindytos žibutės
stirnos pėdsakai
x x x
po akmenimis
upėje neršia žuvys
žvejai namuose
x x x
leidžiasi saulė
girgžda dulkėtu keliu
senas vežimas
x x x
niekas išėjusiems
rožių neneš –
kam tie spygliai
x x x
palata tuščia
vazoje ant palangės
bijūnų puokštė
x x x
prisiminimas
ir granito skulptūra
kuris sunkesnis
x x x
margučio lukštas
ir rasos vaivorykštė|
voratinklyje
x x x
gėlės jau vysta
metalu apkaustytas
akmuo pražydo
x x x
žydi kaštonas
jo pavėsyje dunkso
namo pamatai
x x x
pilna jūržolių
armonika lūpinė
vėl kišenėje
x x x
vėjas nuo jūros
atneša kiro žinią
kerčiam praeiviui
x x x
Mirusios kopos
vėjui siaučiant
išspjovė žvejo gyvenimą
x x x
akmenų krūvos
apaugusios žolėmis
nearti laukai
x x x
nepučia vėjas
tinkluose tik jūržolės
sausos pernykštės
x x x
jūros pėdsakai
akmeniu virtusi šukė
smėlyje skęsta
x x x
tik lapas klevo
prilipęs prie lango
sodyba tuščia
x x x
saulė leidžiasi
ilgindama šešėlius
skuba praeivis
x x x
beržo šakose
vienas geltonas lapas
už lango ruduo
x x x
stūgauja vėjas
ten „Velnio pėda“
pavadino akmenį
x x x
vėjas virkauja
klevo lapas pridengė
antkapio datą
x x x
šerkšnas užgulė
vienišą lauko akmenį
nepastebimi
x x x
pėdos akmenyje
pravirksta sniegui tirpstant
mano Klaipėda
x x x
šis ledonešis
ne tik žiemą palieka
stoviu ant kranto
Rekis Darius. Sūrumas rėžio. Kaunas, VŠĮ „Kauko laiptai“, 2021