HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
PLATELIS KORNELIJUS (1957)
tulpių žiedai
angelai – tai tik tuštumos
mūsų sąmonių
x x x
lietus į žemę
varna šiukšlyną naršo
Velykų rytas
x x x
po vario skliautais
tvankia vasaros naktį…
praeina viskas
x x x
dar liepa,
o jau žiogai
svirpia pabaigą
x x x
žodžių potvynis
baigės – rudens pilnatis
tuščia kaip aidas
x x x
mėnuo danguje.
Vakarė spindi… kas čia
tai saulei daros?
x x x
dunda traukinys
sunkvežimio languos
tarsi rudens lietus
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
žiedlapiai tolsta
upe – tos nesąmonės
dar kartą baigės!
x x x
miškas skendi savy,
tik po ledu upokšnis
be garso alma
Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025
ŽODŽIAI IR DIENOS
aš tartum kalnas
suvokimo upėje
per ledonešį
x x x
NAMAI ANT TILTO
šerkšnas nakčia
perrašė savo stilium
visą gamtovaizdį
x x x
LUOTO KEVALAS
iš praeities
vėjas nešdamas žiedlapius
kloja srautą
x x x
PRIEKALBOS UPEI
Žiedlapiai tolsta
upe. Tos nesąmonės
dar kartą baigės
x x x
ATOSLŪGIO JUOSTA
baltas drugelis
aptvaro penklinėj
smuiko melodija
x x x
PALIMSESTAI
iki rytojaus –
sako ramunė bitei
krinta žiedlapiai
x x x
KARSTINIAI REIŠKINIAI
čirpiai svirpliai
aš su „Vieniša planeta“
kuprinėj
x x x
MAŽASIS NUSIMINIMO ŠEŠĖLIS
Kurį nuo manęs
meta pro storus debesis
neprasiskverbianti mėnesiena
x x x
ĮTRŪKUSIOS MĖNESIENOS
srove „dieną, naktį,
žiemą, vasarą!”
skundžias upės žuvis
Susitikimai prieblandoje. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020
Andai vešėjęs
pasaulis ir traukęsis
vėl ėmė plėstis.
x x x
Mažasis nusiminimo šešėlis
Kuris nuo manęs
meta pro storus debesis
neprasiskverbianti mėnesiena
x x x
Žvelk, kaip tuštėja
nuo mano geismų
tavo kevalas.
x x x
HAIKU IR SENRYU
Srove „dieną – naktį!”
“žiemą – vasarą!”
skundžias upės žuvis.
x x x
Ir iš praeities
vėjas nešdamas žiedlapius
kloja srautą.
x x x
Juodasis strazdas
mus pasitiko himnu
avių saloje.
x x x
Toli nuo žemės,
bet ne arčiau dangaus.
Slėniai skendi žieduos.
x x x
Nemigos tekstui
juodo strazdo giesmė
padėjo tašką.
x x x
Tulpių žiedai.
Angelai – tai tik tuštumos
mūsų sąmonių.
x x x
Balandžio vėjas
bando pakelti sunkų
tujos sijoną.
x x x
Į drėgną žemę
persodinu vyšnias.
Šelioja katė.
x x x
Medinė galva.
Malkinę renčia joje
pavasaris.
x x x
Alyvas kertu –
kanalizaciją ties
melsvais žiedeliais.
x x x
Saulutės pievelėj –
sagos žiemos marškinių
po grumtynių.
x x x
Žuvėdros, vanduo,
geltonieji narcizai,
ir taip kas kartas.
x x x
Žiedlapiai tolsta
upe. Tos nesąmonės
dar kartą baigės!
x x x
Po vario skliautais
tvankią vasaros naktį…
Praeina viskas.
x x x
Baltas drugys
aptvaro penklinėj –
smuiko melodija.
x x x
Ryžių laukeliai.
Viename jų sudygo
antkapių lysvės.
x x x
Šventyklų laiptai
dar statesni rugpjūtį.
Karpiai paviršiuj.
x x x
Iki rytojaus, –
sako ramunė bitei,
krinta žiedlapiai.
x x x
Saulės zuikutis
nuliuoksi kėdžių atkaltėm
į rudenį.
x x x
Žodžių potvynis
baigės. Rudens pilnatis
tuščia kaip aidas.
x x x
Lapų nagais
kabinuosi į medį
už lango.
x x x
Kas taip tirštai
prirūkė pušyną
ir atmintį?
x x x
Nuliais ir vienetais
rudenį išskrenda
ir mano eilės.
x x x
Pilkas lietus
į švininę jūrą.
Grįžtu pas tave.
x x x
It klevas rausvu
tavo skruostu rituos
pykčio ašara.
x x x
Pasaulis tuščias.
Aš nurausvinu tavo
kekes, šermukšni.
x x x
Mudviejų veidus
nešas Neris po tiltu.
Dar vienas spalis.
x x x
Čirpia svirpliai.
Telefonas neveikia.
Edo.
x x x
Vėjo srautas,
Vilnelės srovė,
geltonio potvynis.
x x x
Kapą darže kasu
nevykėliams (?),
kertantiems kampą.
x x x
Lietuvės žuvys
skiemenis lanksto pirštais
rudens ežeruos.
x x x
Lapeliai: vikst, vikst,
skardiniai: dzinkt, dzinkt…
Ar tai ne mes, mieloji?
x x x
Ant Tauro kalno
čežina lapai sausi
mūsų atmintis.
x x x
Dar taip norėčiau
Pabūt teisus bent sau.
Trumpėja dienos.
x x x
Atskrenda kėkštas
lesti vijoklio sėklų.
Šilta namuos.
x x x
Pernykščiai lapai.
Žemė tarsi meduolis
su cukraus pudra.
x x x
Pudruota pluta,
ryto peilis prapjauna,
išsprūsta saulė.
x x x
Šiltas sausis.
Žemė gliti.
Nesinori mirti.
x x x
Ežerai po ledu,
laikas eketes kirsti –
pasaulis – viena.
x x x
Valant kaminą
suodžiai byra žemyn.
Atmintis bedugnė.
x x x
Žiemos palatoje
baigia ja persirgti
sniegena.
x x x
Į šiukšlių dėžę
metu kalendorių,
kupiną praeities.
x x x
Šviečiančios furijų
akys mudu surado
kalnų tamsoje.
x x x
Tavo knygoj daug
įvykių, o skirtukas
vientisas tavimi.
x x x
Vanduo savaitę
su dulkėm nuo skuduro
nešasi kriauklėn.
x x x
Kambarinis šuo
skaito miško kvapus
instinktų knygoj.
x x x
Žvirbliai pabyra
it karoliukai
Rosarijuj.
x x x
O už dvidešimt
jenų gali pabuvoti
Budos pilve.
x x x
Iš sapno putos
regimybėn išnirę
šypsomės droviai.
Karstiniai reiškiniai. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020
Krinta lapai…
Bet pirmiausia širdį
numiršta pasaulis.
x x x
Šlapios čerpės. Ruduo.
Vijokliai
rangos atgal į žemę.
x x x
Žiedlapiai tolsta
upe. Tos nesąmonės
dar kartą baigės!
x x x
Čirpia svirpliai.
Telefonas neveikia.
Edo.
x x x
Pilkas lietus
į švininę jūrą.
Grįžtu pas tave.
x x x
Sakau: tu graži.
Juk lakštingala suokia
ne pagal natas.
x x x
Toli nuo žemės,
bet ne arčiau dangaus.
Slėniai skendi žieduos
x x x
Ryžių laukeliai.
Viename jų sudygo
antkapių lysvės.
x x x
Šventyklų laiptai
dar statesni rugpjūtį.
Karpiai paviršiuj.
x x x
Šerkšnas per naktį
savo stiliumi perrašė
visą gamtovaizdį.
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
Šviežiame sniege
tiktai juoda katė
balta krūtinėle.
x x x
Nemigos tekstui
juodojo strazdo giesmė
padėjo tašką
x x x
Šviečiančios furijų
akys mudu surado
kalnų tamsoje.
x x x
Tavo knygoj daug
įvykių, o skirtukas
vientisas tavimi.
x x x
Sakau: tu graži.
Juk lakštingala suokia
ne pagal natas.
x x x
It klevas rausvu
tavo skruostu rituos
pykčio ašara.
x x x
Iš sapno putos
regimybėn išnirę
šypsomės droviai.
x x x
Andai vešėjęs
pasaulis ir traukęsis
vėl ėmė plėstis.
x x x
Kambarinis šuo
skaito miško kvapus
instinktų knygoj.
x x x
Šiltas sausis.
Žemė gliti.
Nesinori mirti.
x x x
Degtinės buteli,
aš irgi jau tuščias,
tik dar ne skaidrus.
x x x
Vėtra dar toli,
tik sąmonę siaubia
begarsis viesulas.
x x x
Ežerai po ledu,
laikas eketes kirsti –
pasaulis – viena.
x x x
Tulpių žiedai.
Angelai – tai tik tuštumos
mūsų sąmonių
x x x
Nuliais ir vienetais
rudenį išskrenda
it mano eilės.
x x x
Toli nuo žemės,
bet ne arčiau dangaus.
Slėniai skendi žieduos.
x x x
Pasaulis tuščias.
Tai aš pripildau prasmės
tave, šermukšni.
x x x
Ryžių laukeliai.
Viename jų sudygo
antkapių lysvės.
x x x
O už dvidešimt
jenų gali pabuvoti
Budos pilvę.
Šviežiame sniege. Ginyu, No. 51
Laiptnės viršuj
jauna, trumpu sijonu.
Mama išėjo
x x x
Užmušiau muse
“Haiku naujienom”
nesuprantama kalba
x x x
Vasaros lietus.
Mudu namie su kate,
namie ir sraigė
World Haiku. 2013. Nr. 9
Baltas drugys
aptvaro penklinėj –
smuiko melodija
x x x
Žvelk, kaip tuštėja
nuo mano geismų
tavo kevalas
x x x
vėjo srautas
Vilnelės srovė
geltonio potvynis
World Haiku. 2011. Nr. 7
Žodžių potvynis
baigės. Rudens pinatis
tuščia kaip aidas
x x x
Žvirbliai pabyra
it karoliukai
Rosarijuj
x x x
Pasaulis tuščias.
Tai aš pripildau prasmės
tave, šermukšni
World Haiku. 2010. Nr. 6
Šerkšnas per naktį
savo stiliumi perrašė
visą gamtovaizdį.
x x x
„Aš“ – tartum kalnas
suvokimo upėje
per ledonešį.
x x x
Žaliame laive
sutrikusi įgula – baltas
kirminas kursto maištą.
World Haiku. 2007. Nr. 3
Tulpių žiedai.
Angelai – tai tik tuštumos
mūsų sąmonių.
x x x
Pilkas lietus
į švininę jūrą.
Grįžtu pas tave.
x x x
Mudviejų veidus
upė nešas po tiltu.
Dar vienas spalis.
Wolrd Haiku. 2009. Nr. 5
raitas orkestras –
ant grindinio šlepsi
garsai su mėšlu
x x x
žodžių potvynis
baigės… rudens pilnatis
tuščia kaip aidas
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019
Spengia svirpliai.
Aš su „Vieniša planeta“
Kuprinėj.
x x x
Žvelg, kaip tuštėja
nuo mano geismų
tavo kevalas
x x x
Žiemos palatoj
baigia ja persirgti
sniegena
x x x
Ežerai po ledu,
laikas eketes kirsti –
pasaulis – viena.
x x x
Saulės zuikutis
nuliuoksi kėdžių atkaltėm
į rudenį.
x x x
Laiką vanduo
su dulkėm nuo skudurėlio
nešasi kriauklėn.
x x x
Kambarinis šuo
skaito miško kvapus
instinktų knygoj.
x x x
Žodžių potvynis
baigės. Rudens pilnatis
tuščia kaip aidas.
Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius, „Vaga“, 2009
pasaulis tuščias
tai aš pripildau prasmės
tave, šermukšni
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024
PILVELIS ALGIRDAS
Tik amžinybė nesustos
į skruostus bučiuos
žvaigždėm
x x x
Suplyšo lūpos,
o žodžiai nešviečia
šešėlių žaismui.
x x x
Įkurk gyvenimą
prie vieškelio,
iš dulkių suausto.
x x x
Pro mirštantį lapą
kelią skinasi
šąlantis laikas.
x x x
Klastingos naktys
seniai apsupo
iš visų pusių.
x x x
Ką vasaros lietui
Pasakys
Šalnų šerkšnas?
x x x
Tu nežinai,
kiek vėjų
į Tave sminga.
x x x
Tu tik vienas
gali
saulei plaukus sušukuoti.
x x x
Patrankos perlietos,
bet arklas trenkia
kruvinu prakaitu.
x x x
Seklumas trypia
žalios nendrių
kojytės.
x x x
Upėmis prateka
nuogas
žvilgsnio šešėlis.
x x x
Ilgo laukimo nebijo
horizontui
smeigiantys bėgiai.
x x x
Belaidė tamsa
slepia
sirpstantį žaibą
x x x
Nuo pat pirmo žingsnio
duobėn
amžinybė kviečia
x x x
Iš žydrų dangaus akių
pasičiupau
tavo kūno spalvas.
x x x
Vėjas skaičiuoja
žvaigždes,
kol jos ima kristi.
x x x
Kaip dažnai
pavagia vėjas
tavo lūpas?
x x x
Sapnų balsas –
vėjas
amžinasis.
x x x
Tu išsaugojai Dievą,
kol jis žiede
buvo.
x x x
Mėnulio veidrody –
klastinga
Baltijos gėlė.
Bevėjis greitis. Ginyu. 2011.10.20. Nr. 52
PIVORĖ AUDREOLĖ
kovų lizdai
guli pakelėj –
mieste pavasaris
x x x
dvi šakos
komposto krūvoje –
vėl gražus rytas
x x x
kažkas praėjo
ne, nepraėjo
vėjas prieš lietų
x x x
sena puodynė…
saulė pro plyšelį
pripildo tuštumą
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
ligonio naktis…
rožių žiedlapiais žaidžia
mėnulio šviesa
x x x
kelio akmenėlis
parieda ir sustoja –
ilsimės kartu
Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025
senasis Vilnius…
džiovina skalbinius kieme
žiedlapių pūga
x x x
tolstantis krantas…
jūros žolėse pasilieka
mėnulio šviesa
x x x
rudens saulė
skruzdėlyną užkloja
šermukšnio šešėlis
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
klausausi upelio
nebesvarbu šiandien
kas svarbu buvo vakar
x x x
žiemos giedruma
žiūriu į alksnio šakas
nežinau kodėl
x x x
vakaro lietus
nuo kaštono žiedo
varva šviesa
x x x
ženklas stop
guli pievoje
vasara
x x x
skelbimų lenta
šalia rudens mugės
poezijos pavasaris
x x x
sena veranda
vijoklis lange
šiapus ir anapus
x x x
begalinis pienių laukas…
ir lentelė
parduodama
x x x
ilgai sėdžiu
kryžkelės skersvėjy
laukai kaitroj
x x x
saugoma teritorija
varlės kurkia
kaip tik nori
x x x
aptverta kūdra
pilna lelijų žiedų –
o aptvertas groži!
x x x
rūkas ir gelmė
privatu
užrašas prie ežero
x x x
šėlstantis vėjas
supančioja kojas
rožių kvapus
x x x
miške ruduo
ir dviračio skambutis
šiugždantiems lapams
x x x
tykus padūmavęs
spalio peizažas
su greituoju traukiniu
x x x
vakaras kalnuose
leidžiamės į slėnį dviese
su tirštu rūku
x x x
kelionė traukiniu
kitas sustojimas
mėlynas vakaras
x x x
prieblandos lietus
grindinio akmenyse
dienos spalvos
x x x
kalėdos Indijoj
rūko lašai
ant palmės lapo
x x x
šnara cukranendrės
moterų figūros
sodina ryžius
x x x
kaimas prie vandenyno
kvepia žuvimi
ryto apeigos
x x x
du varnėnai
pavasario baloj
taškosi saule
Literatūra ir menas. 2016 m. gegužės 27 d.
kelionė traukiniu…
kitas sustojimas
mėlynas vakaras
x x x
pavasario rytas…
sraigė lipa per žolę
greičiau už manę
x x x
kelias per kaimą
visuose veidrodėliuose
žydinčios obelys
Iš lašo į kibirkštį. V.: Diemedžio leidykla, 2015
sena puodynė…
saulė pro plyšelį
pripildo tuštumą
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019
kažkas praėjo
ne, nepraėjo
vėjas prieš lietų
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024
atviras langas
nematoma riba
į dabartį
x x x
rūta žalioji…
močiutės daina
čia pat, už lango
x x x
taku link šaltinio
abiejose pusėse
pavasaris
x x x
žydi slyva!
sniegas tuoj pat
virsta lietumi
x x x
vakaro lietus…
nuo kaštono žiedo
varva šviesa
x x x
Velykos
skamba visur
dideli lietaus lašai
x x x
obels pilnatvė –
pumpuras… varnėnas…
pumpuras… varnėnas…
x x x
kelias per kaimą
visuose veidrodėliuose
žydinčios obelys
x x x
išsiritę ančiukai
lesinėja ežere
saulės žiburius
x x x
balčiau už svajonę
skleidžiasi saulėje
ežero lelija
x x x
ryto tykuma…
tik krusteli žvejys –
užkibo… pirmasis debesis
x x x
žiedlapiai upėje…
kur išplaukia žydėjimas
ieškau žemėlapyje
x x x
ženklas stop
guli pievoje
vasara
x x x
lietus
kitoks nei vakar –
žydi liepos
x x x
vasaros lietūs…
žemčiūgo žiedas pievoje
nulūžęs žydi
x x x
gėlių turgelis –
vaikšto žmonės
gėlėtomis akimis
x x x
tolstantis krantas
jūros žolėse pasilieka
mėnulio šviesa
x x x
saulėleidyje
vaikas stato iš smėlio
gintaro pilį
x x x
jūros kopūstai
ir vasaros vakaras
vienodo skonio
x x x
sena veranda –
vijoklis lange
šiapus ir anapus
x x x
šermukšnio uoga
pliumpteli į tykų ežerą –
baigiasi vasara
x x x
rudenėja…
iš šviesos į šešėlį
sklendžia klevo lapas
x x x
žibinto šviesa
upės tėkmėje
ir plaukia, ir pasilieka
x x x
nesiliauja lyti…
grožiuos žiedais
žeminės bulvės
x x x
ruduo tėviškėje…
paukščio lizdely
rojaus obuoliukas
x x x
aplinkkelis
kloja taką prie upės
lapai rudens
x x x
bobų vasara…
karvė vakaro tyloj
rupšnoja rūką
x x x
rudens saulė…
užkloja skruzdėlyną
šermukšnio šešėlis
x x x
verda uogienę –
kvapni
rudens dargana
x x x
medį sausuolį
užlieja savu raudoniu
vijoklis. ruduo
x x x
rudenio vėtra
priebutyje glaudžiasi
lapų būrelis
x x x
ruduo pajūry –
ant suolelio lapai, žvirbliai,
vakaro saulė
x x x
arbata kopose…
žvirbli, ar ir tau
bobų vasara?
x x x
dailus ruduo
akvarelės dėžutėje
ropinėja boružė
x x x
tapytoj skarelėj
išbluko žalia –
saulėtas spalis
x x x
rudens takas
kiekvieno lapo
skirtingas šešėlis
x x x
rudens lietus
tyška ant vasaros suolo
piešinys su saule
x x x
tylus rytas…
ridena dviese
pirmąjį sniegą
x x x
malkų kūgis –
namai
žiemojančiai varlei
x x x
žiemos giedruma!
žiūriu į alksnio šakas,
nažinau, kodėl
x x x
užsnigo storai!
drąsiai einu
per senąjį tiltą
x x x
zylė miške nebe viena –
ant kiekvienos šakelės
purus sniegas
x x x
vasario vėjas
priberia alksnio sėklų
į pėdas sniege
x x x
ramybė aplink…
tik sujuda šakelė
nuo paukščio giesmės
x x x
senas žibintas
su šviesos paslaptimi
krintančios snaigės
x x x
ankstus rytas…
prieš nukrintant snaigėms
šluoja gatvę vėjas
x x x
užpustė visus
takelius… vėl iš naujo
reikia gyventi
x x x
namai po žiemos
folijos ritinėly
peliuko akys
x x x
tirpsmo upelis
balta tyla
teka į ežerą
x x x
gėlyno akmuo
pavasario lietuje
pražysta pirmas
x x x
kruša iš niekur…
kaip greitai išsiskleidžia
krokai vazelėj
x x x
begalinis pienių laukas…
ir lentelė
parduodama
x x x
raktažolių pumpurai
vos palietus trupa
seni lapai
x x x
paplūdimys
iki ribos ir už
lietus
x x x
paežere į mokyklą
pirmoji pamoka –
nendrinukės solo
x x x
žibintas dieną…
kokia aiški
pamiršta šviesa
x x x
piešinys tušu –
akimirksniu nudažo pušį
besileisdama saulė
x x x
paupio ievos!
senoje valtyje plaukia
debesys žiedai
x x x
birželio naktis…
lietus kiauroje valtyje
virsta ežeru
x x x
skelbimų lenta –
šalia rudens mugės
poezijos pavasaris
x x x
senas sodas
tik iš toli
žydėjimo šviesa
x x x
Iš indiško dienoraščio I – VII
I
ryto vieškelis
tirštame rūke
šventyklos varpelis
II
atoslūgis…
baltasis garnys stebi
savo atspindį
III
Kalėdos Indijoj –
rūko lašai
ant palmės lapo
IV
kaimas prie vandenyno
kvepia žuvimi
ryto apeigos
V
šnara cukranendrės –
moterų figūros
sodina ryžius
VI
vidurdienio karštis…
akmens pavėsy čeža
seni lapai
VII
atoslūgis. bėga
paskui kriauklę į jūrą
saulės spindulys
x x x
saulėta padangė…
fotografuoju
vyturio giesmę
x x x
du varnėnai
pavasario baloje
taškosi saule
x x x
saulučių pieva!
visas žieduos
trešnės šešėlis
x x x
magnolijos žiedai lietuje…
krinta į delnus
šlapias grožis
x x x
žiedlapiai…
vijoklinės rožės žiedlapiai
skrenda drugeliais
x x x
saugoma teritorija –
varlės kurkia
kaip tik nori
x x x
aptverta kūdra
pilna lelijų žiedų –
o aptvertas groži!
x x x
vėjas šiandien
matomas –
skraido žolių sėklos
x x x
paukščiai danguje
lyg maži lėktuvėliai…
pradeda lyti
x x x
klausausi upelio…
nebesvarbu šiandien
kas svarbu buvo vakar
x x x
skubantį kelyje
sustabdo gaisras
saulėlydžio
x x x
giedras dangus –
keli lietaus lašai
prasmei
x x x
tėvas ir sūnus
skraidina aitvarą –
akys danguje
x x x
močiutė ir anūkas
po dideliu skėčiu
lietų skaičiuoja
x x x
ligonio naktis…
rožių žiedlapiais žaidžia
mėnulio šviesa
x x x
lietus šiandien
su žiedlapiais
apdulkėjęs Buda
x x x
nauja statyba –
kranas perkelia ant stogo
baltą debesį
x x x
angelo šypsena
skylėta senolės
vaikystės lėlė
x x x
dienos ramuma
ant akacijos lapo
audros lašelis
x x x
žmogus ant tilto –
saulėta upės tekmė
prausia šešėlį
x x x
prieblandos lietus…
grindinio akmenyse
dienos spalvos
x x x
ilgai sėdžiu
kryžkelės skersvėjy –
laukai kaitroj
x x x
užlipus į kalną
žiūrėk, koks vaizdas!
lapelis prie kojų
x x x
dovanai
baltą Alpių lietų
per dieną
piešiu akimis
x x x
žemyn iš kalnų…
pilnas keltuvas
tylos
x x x
vakaras kalnuose…
leidžiamės į slėnį dviese
su tirštu rūku
x x x
lotoso žiedai
laumžirgis ratu
gena save
x x x
sena pušis…
ant kiekvieno spyglio
saulė po lietaus
x x x
vasaros karšta diena
vaikas laisto sode
saulę
x x x
akių klinika –
jums kokių ašarų,
dirbtinių ar natūralių?
x x x
vienybės diena –
tarp saliutų įsiterpia
griaustinis
x x x
didmiesčio rytas –
pirmas spindulys
sodui ant stogo
x x x
šėlstantis vėjas
supančioja kojas
rožių kvapu
x x x
senas indas…
saulė pro plyšelį
pripildo tuštumą
x x x
kažkur prie Reino baigiantis vasarai
saulės blyksnis
naro snape
panyra į gelmę
x x x
baigiasi vasara…
skroblo kamienu
slysta žemyn šviesa
x x x
miške ruduo
ir dviračio skambutis
šiugždantiems lapams
x x x
tykus padūmavęs
spalio peizažas
su greituoju traukiniu
x x x
baigiasi ruduo…
elektrikas prie namo montuoja
paukščių čiulbesį
x x x
besniegė žiema
Alpių priekalnėse
ganosi debesys
x x x
kelio akmenėlis
parieda ir sustoja –
ilsimės kartu
x x x
šalna po lietaus –
kaimyno krūmas
pilnas saulių
x x x
upės akmenėliais
žaidžia ryto šviesa
tik kai žiūriu
x x x
atviras langas
nematoma riba
į dabartį
x x x
kelionė traukiniu…
kitas sustojimas –
mėlynas vakaras
Pivorė Audreolė. Atviras langas. Homo liber, 2019