HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
KRYNICKA ŽANA
gimtadienis…
jaunėja vien tik
mano avataras
x x x
šypsausi
nusiimdama akinius…
pasų kontrolė
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
anūkas gimė!
močiutės katinas iš baimės
slepia uodegą
x x x
vasara
pilnos rieškučios
saulės
Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025
iš anapus kelio
slapta į mano sodą pateko
kaimyno irisai
x x x
eilės apie meilę
tarp puslapių
tavo skirtukai
x x x
senas mokytojas
vis šaukė mane vardu
vyresnėlės sesers
x x x
pabudimas
šunų lojimas primena
jog mes Žemėje
x x x
atšilo
senukas skundžiasi
kelio dulkėmis
x x x
ypatingas
kito tokio nesurasi
nukritęs lapas
x x x
ir vėl ruduo
į kiekvieną kišenę
po kaštoną
x x x
ryto kava
snaigių kritimo greitis
idealus
x x x
svetimas miestas
mane pasitinka
pirmuoju sniegu
x x x
sninga
bet kuris vaikas
angelas
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
žvejo namas
savo draugystę siūlo
kaimynų katė
x x x
štai ir nutilo
lietaus lašai
vienišas vakaras
x x x
tik tuksėjimas
kardiogramos
tuk – tuk – – – –
x x x
ten, už ūkanų…
žvilgsniu palydžiu
debesis
x x x
pirmosios šalnos
kasdien vis šviesiau
sename name
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019
katinui –
kokia laimė būti žmogum,
mėgautis vynu
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024
KRIŠČIŪNAITĖ BIRUTĖ
prie Aušros vartų
pamesta maldaknygė –
malda už visus
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
šilto lietaus
lašai iš delnų – rožėms
ant palangės
Vėjo ašmenys. VŠĮ „Tobia“, Vilnius, 2019
KLIMAITIENĖ REGINA (1955)
nustebinote…
ši naujiena geriausia
alyvos žiedams
x x x
melsvos alyvos
ieško praviro lango
pasisveikinti
x x x
pajūrinė zunda
įsikibusi į smėlį
tiki stebuklu
x x x
žvelgiu į saulę…
vakaro spinduliuose
jėgos aitvarai
x x x
orai atvėso
jausmai neatsilieka –
nesugrąžinsi
x x x
piktas žodis
kaip palaidas šuo
amsi šalimais
Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026
orai atvėso
jausmai neatsilieka –
nesugrąžinsi
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
Ruduo baigiasi.
Šoka baloje lietus
Paskutinįkart
x x x
Vežimas šieno…
Iki žemės man toli,
Kaip ir lig dangaus.
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009
Aplink šulinį
Svyravo saulėgrąžos,
Pilnos dūzgesio…
x x x
Girdžiu ošimą.
Smėlį kandžioja lytys.
Jau pavasaris!
x x x
Rytas supyko:
Vanduo tapo ledu,
Laukiančiu saulės.
x x x
Vėl paukščiai čiulba,
Pamiršę skrydžių tolį.
Svarbu – namuose.
x x x
Vasaris baigias,
O sniegą gruodžio pusto…
Lai išsišėlsta.
x x x
Griaustinis. Žaibai.
Už lango šniokščia lietus.
Pavasaris!
x x x
Kregždės nerimsta…
Ar jau lipins namelius?
Ar prišauks lietų?
x x x
Šalpusnių žiedai –
Ryškios pakelių akys –
Mirkčioja saulei.
x x x
Nepatikėsit:
Paukštis jazmino krūmui
Dėkoja giesme!
x x x
Ežeras. Tyla.
Vakaro lauže dega
Savaičių triukšmas.
x x x
Kopose – sniegas…
Tyliai ritasi bangos
Vasaros saulėn.
x x x
Byra jazminai…
Vasara beldžias langan.
Atidaryk jį!
x x x
Žydi kaštonai…
Pakvaišusios bites
Dūzgia, stumdosi!
x x x
Pakelki galvą –
Svajonių laivas plaukia
Lietaus dabesy…
x x x
Vasara – karšta.
Išdžiūvo upeliūkštis…
Tiek jo ir buvo!
x x x
Saulės spinduliuos
Lepanasi prisirpus
Tarp lapų braškė.
x x x
Nulijo lietus.
Rasa dobiliukuose
Spindi ašarom.
x x x
Takelis. Smilgos.
Kvepiantys šieno kūgiai,
Lipantis voras…
x x x
Rudens vakarai,
Nuraudę lapų žaisme,
Ilgiuosi jūsų…
x x x
Virš Liekės – rūkas.
Gąsdina šikšnosparniai,
Ryškėja žvaigždės…
x x x
Čia kvepia sakais,
Pjautų lentų šviežumu,
Šiltom pjuvenom…
x x x
Tiksi laikrodžiu
Pjovimo staklės aštrios
Per medžių šerdis.
x x x
Beržų paūksmėj
Visa šeimyna slepias
Ieškotų… grybų.
x x x
Renkam obuolius,
Miškai siūlo gėrybes…
Kuo sugrąžinsim?
x x x
Šventina gėles.
Pažaislio vienuolyne –
Žolinės giesmės…
x x x
Liepsnelės mirksi.
Kapai. Žvakių jūroj
Skęsime visi…
x x x
Snaigė mažutė
Šėlioja žiemos delne,
Vėjui paklusus…
x x x
Paukščių čiulbesys
Širdį gaivina, guodžia…
Kas ramins žiemą?
x x x
Pilki debesys,
Stogus papuošę dūmai
Artina žiemą.
x x x
Šios pusnys klūpo –
Maldauja atleidimo…
Sušildyk, saule!
x x x
Kambary šilta.
Speigas už durų pyksta,
Rašo ant langų…
x x x
Ant žiemos šakos
Supas lašinių bryzas,
Apkibęs paukščiais…
x x x
Danguje matau
Besišypsantį veidą…
Šauki? Dar neisiu.
x x x
Ištino pėda.
Dobiliukuose liko
Mirštanti bitė…
x x x
Sena lentpjūvė.
Vaikai žaidžia slėpynes…
Užaugs – gal pravers.
x x x
Upė nuseko –
Vasara buvo karšta,
Skalbiniai džiūvo.
x x x
Tada liūdėjau –
Už lango tamsa. Mama!
Lovytė maža…
x x x
Tie pušų spygliai…
Tai – nepakartojama
Ir neužmiršta.
x x x
Sienų griuvesiai –
Karo skriauda bažnyčiai…
Suskambo varpas!
x x x
Krosnis. Katinas.
Jie visi man nebaisūs –
Šildomės kartu…
x x x
Muilas, rankšluostis,
Murzinos vaiko kojos.
Kūdra su varlėm…
x x x
Pamačiau ledą.
Čiuožia vaikystė grioviu…
Neatsilieku!
x x x
Gurga upelis.
Tošies laivelį jame
Stebi šalpusniai…
x x x
Šešupės vaga
Teka prisiminimai:
Vaikystės, mokslo…
x x x
Svetimas sodas,
Alyviniai obuoliai
Ir diržo skonis.
x x x
Persikaraustymas…
Vaikiškam vežimėly
Juokias vaikystė.
x x x
Stiklinė karšta.
Dvi spurgos ir… ašara
Pirmokės rankoj.
x x x
Kaip mirksi žvaigždės!
Nakčiai atvertas langas
Prišauks gal Tave?
x x x
Pervaža, šilas.
Vasaros gegužinė
Ir vyno skonis…
x x x
Rudens lapuose –
Visas mūs gyvenimas…
Įvykiai, spalvos.
x x x
Tiek nedaug duota…
Patys trumpinam laiką –
Skaičiuojam ne tai!
x x x
Sniegas. Ėjimas.
Brenda žmonės pusnimis
Skirtingais takais.
x x x
Laužas sudegė,
Šakos virto pelenais.
Atmintis liko.
x x x
Vėjo blaškomi
Krinta nuo vyšnios žiedai
Į tavo plaukus…
x x x
Naktis. Pilnatis.
Kuo užpildyti tave,
Vienatvės lange?
x x x
Vakaras. Vėjas.
Paukštelis ieško lizdo.
Žmogus vis… savęs.
x x x
Atnešiu laimę,
Surinktą miške aidu.
Atnešiu daug ką…
x x x
Gegužės naktis.
Veidas. Bučiniai sapne…
Kada pamiršiu?
x x x
Dangus – žvaigždėtas.
Liepsnoja laužas. Juokas –
Jaunystės aidas…
x x x
O, jūros bangos!
Lyg mus supantys draugai:
Tolstat – artėjat.
x x x
Ach, lakštingalos!
Ko taip anksti prikėlėt?
Dienų neužteks?
x x x
Jaunystės upė…
Kaip greit ją perplaukiame!
Kodėl skubame?
x x x
Sušalai? Nepyk!
Skubėjau liesti delnus…
Laikas – neišskirs!
x x x
Artėja naktis,
Nusinešusi dieną
Nesugrįžtamai…
x x x
Šlamėjo meldai.
Žydintis vanduo supo
Jaunystės juoką…
x x x
Tuštuma. Skaudu.
Tartum beprasmė diena
Apverkta nakty…
x x x
Praskrido paukštis
Ir nusinešė mintį…
Kada sugrįš?
x x x
Šėlstančioj jūroj
Ieškom grožio, ramybės…
Dauguma – randa.
Alyviniai obuoliai. Kaunas, „Aušra“, 2007
namo šešėlyje
paskutiniai sniego likučiai…
kai laikas, tai laikas
Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024