HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
TAKAHAMA KYOSHI 高浜虚子 (1874-1959)
Gimė Matsuyamoje, Ehime prefektūroje, samurajaus šeimoje. Po tėvo mirties jis persikelia gyventi pas močiutę ir gyveno iki gyvenimo pabaigos. Mokėsi jaunimo mokykloje, kur jo klasės draugas buvo poetas Kawahigashi Hekigoto. Čia susipažįsta su poetu Masaoka Shiki ir pradeda rašyti eiles, kurias spausdina žurnale „Hototogisu”. 1898 m. Kyoshi pradeda vadovauti žurnalui „Hototogisu” ir iš Matsuyamos persikelia į Tokiją. Čia gyvendamas sukūrė apsakymus, romanus, keletą No teatro pjesių. Parašė apie 50 000 haiku. Kūryboje laikėsi konservatyvaus stiliaus.
x x x
Slysteli angis…
Akys, kur stebėjo mane,
Lieka žolėj
x x x
Baltasis bijūnas, –
Sakom, lyg nepastebėtume
Lengvučio lapų rausvumo
x x x
Pavasario vėjas.
Narsa ir džiaugsmas
Kaupias many
x x x
Pumpuras kraunas –
Ausį glaudžiu
Prie seno medžio kamieno
x x x
Vieną žodį jis,
Vieną žodį aš –
Rudens giluma
x x x
Plyksteli ugnis!
Liepsnoja žolynai,
Voratinkliai
x x x
Sakalo akys
Į žmogų įsmeigtos –
Sustingusios, šaltos
x x x
Sudundėjus perkūnui
Šiamisenas nutilo
Kūdikis verkia
x x x
Gilaus viduržiemio kelias…
Išsiskiriam
Kryžkelėj
x x x
Karkvabalį
Išmetu laukan.
O tirštumas tamsos!
x x x
Sušalęs drugys.
Skrenda tolyn vien
Dvasia
x x x
Vaikas brenda
Per lauką, skindamas žolę…
Tikras milžinas
x x x
Ant audringų bangų
Paveikslą piešia pavasario
Mėnuo
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Jūrų krankliai
Girioj triukšmauja, netyla…
Vėl liūdnuma
x x x
Laimėjau žaidimą
Poetinėm kortom. Kaip gražiai
Visi stengės pralošti
x x x
Tviska žvaigždės
Vidurdienio šviesa.
Grybas auga
x x x
Paulonijos lapas
Saulės atokaitoj
Nukrito ramiai
x x x
Grambuolys
Plakasi tamsos neišmatuojamoj
Gelmėj
x x x
Npritekliai slegia.
Priedermė gero sūnaus –
Nepralošti sumo
x x x
Plaukia pasroviui
Baltųjų ridikų lapai.
Na ir srovė!
x x x
Sodui –
Ilgos pavasario dienos.
Akmeniui – amžinybė
x x x
Žvelgiu įdėmiai
Į rasakilos lapelius…
Meilę prisimenu
x x x
Dangaus mėlynėj
Pakilusi sustingo puiki
Plunksnų delčia
x x x
Daina žaidžiant
Kamuoliuku. Tokia liūdna,
Tokia graži
x x x
Vėjuota diena.
Tarp popierinių pertvarų
Blaškos žibintas
x x x
Dega šiaudus laukuos.
Liepsnų šviesoje – motina grįžta.
Kokia ji puiki!
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Liūdnas žiūrėjau,
Kaip blaškės prieš lietų
Kregždžių pulkelis.
x x x
Kokia tyla!
Pavasario lietus sode
Laisto gėlių pumpurus.
x x x
Užsimerkiu –
Matau pavasario vandenis,
Matau savo jaunystę.
x x x
Žvilgtelėjęs į saulę,
Tyliai nuėjau į sodą –
Kaip ten bijūnai žydi!
x x x
Vis laukiu, kada gegutė
Užkukuos mėnesienoj.
Gimtinė…
x x x
Saulės spindulių sušildytas
Paulonijos lapas
Nuo šakelės nukrito.
x x x
O hagio žiedai!
Tam, kas jum gėrisi
Ką nors sukuždėkit!
x x x
Senos, vienišos pušies
Ištikimiausias draugas –
Rudenio vėjas.
x x x
Pirmas žiemos lietus –
Mano širdy jis
Ilgai liks.
x x x
Nematyti dūmų, –
Niekas nedegina soduos
Nukritusių lapų.
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
OSUGA OTSUJI (1881-1920)
Žiemos vidunaktis.
Net savas balsas
Tarsi svetimo skamba
x x x
Liovėsi lietus.
Vėjas pūsti nustojo.
Iš lėto slenka naktis
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
USUDA ARO 臼田亜浪 (1879-1951)
Paukštis bulbulis
Jau giedoti nustojo.
Vakarėja ir sninga
x x x
Ankstyvas pavasaris.
Nuo medžio prie medžio
Vėjas viesulu sukas
x x x
Gyvenimas lyg sapnas…
O pavasaris šaltas.
Kukuok, gegute, kukuok!
x x x
Išplaukiau jūron.
Liko toli širdis mana
Ir cikadų balsai
x x x
Jonvabalius kviečia vaikutis –
Galvutė kyšo vos vos
Vešlioj pakrantės žolėj
x x x
Kalnų glūdumoj
Takas mažiesiems paukšteliams –
Saulės spindys
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.