JAŽAUSKAS VIDMANTAS
SKAITYMAI
Nugelbę iškrito musės.
Nebetūps man ant blakstienų.
Šaltame kambary, žvelgiant į knygas.
x x x
PIEVA
Senas akmuo
Gulėdamas tyli.
Bet ne žiogai.
x x x
RUGPJŪTIS
Kur bepadėsi ranką –
Vien juodos skruzdžių galvos
Nuvytusioje žolėje
x x x
KOVAS
Mėlyni šešėliai sniege.
O viršuje dangus – didelis ir nežmoniškai gilus.
Tarsi būtume įmesti į šulinį.
x x x
RUGSĖJIS
Laukuose bulviakasio saulė ir keletas karvių
Raudonos ochros spalvos. Tarp nurimusių laukų
Du kelelio kaspinai, nesuarti vingiuoja.
x x x
BIRŽELIS
Po vyturio dangum
Nuogi daržai, o juose
Tai pasilenkia, tai išsitiesia moteris.
x x x
BALANDIS
Saulėlydžių nebėr –
Tarsi vogčia pakeičia dieną naktis.
Kaukia ir kaukia vėjas eglyne.
x x x
SPALIS
Saulėtas vėjas barsto
Auksinius lapus.
Bastosi vienišas elgetėlė.
x x x
SPALIS
Parudavę laukai.
Lyg priekaištas aidi
Ilgas mykimas.
x x x
PASISVEIKINIMAS
Nebus atsako.
Bet obelis prie kelio laukia.
Ištiesus į dangų gumbuotas šakas.
x x x
VASARIS
Sustojusiam laike
Dvelkia vėjas
Atlydžio rogėmis ir kailiniais.
x x x
GRUODIS
Snaigėms krintant
Kapinių varteliuose
Plazdena žvakė tarp baltų pūkų.
x x x
ŠALTA VASARA
Baltas katinas slepias
Agrastų krūme.
Tuoj ims lyti.
x x x
LAPKRITIS
Kiškis išnėrė iš tankmės žolių.
Prie Marės, mirusios aštuonišimtaisiais kapo.
Raudoni uogų karoliukai kybo.
Asmeninė svetainė