KIKNADZĖ MIRIAN (1963)
(Sakartvelas)
kapinės
ant užžėlusio kapo
neužmirštuolės
x x x
krintančio sniego garsas
persimono viršūnėje
strazdų pulkelis
x x x
monetas dedu
į seną mamos piniginę –
vis tiek skolingas
x x x
… metams bėgant
vis dažniau kalbuosi
su veidrodžiu
x x x
rudens naktį
lėtai siūbuoja Paukščių Takas –
hamakas terasoj
x x x
žvarbų rytą
įsiklausau į tylą –
tai varnas…
x x x
pirmyn, sraige!
nors tu įkopk į Fudžio kalną
man jau nelemta
x x x
begalinis lietus
Sogi ir Bašio pasauly –
sakura žydi
x x x
ugnis vos rusena
įpučiu žarijų likučius –
mamos fotoalbumas
x x x
rudens rytmetis
tik kėkštų balsai iš miško
ir Kerouaco haiku
x x x
laikina plomba
visą naktį inkštė
kaimynų šuo
x x x
diena
kai pirmąkart skaičiau Bašio
tebesitęsia
x x x
nuo ryto skaitau
Deimantinę sutrą…
galvoje tuštuma…
x x x
vasaros kaitra
vis niekaip nenutyla –
žmonės, cikados
x x x
vakaro arbata
puodely citrina ar mėnulis?
ieškau akinių
Literatūra ir menas. 2022 09 09
Vertė A. Šilanskas