haikus.lt

POŠKUS

POŠKUS SIGITAS                                          (1957-2021)

 

smagu
net sėdint
ant pietų ašigalio stogo

x x x

bičiuliai
žiūrim vieni į kitus
nepabosta

x x x

rūkas
bažnyčios nebesimato
kur melsimės?

x x x

Li Bo ant mėnulio
per upę plaukia
o tu?

x x x

mėnulio žmogus
jis
tai kyla tai dyla

x x x

kartais ateina
gera kažkas
ir nustembi

x x x

miruoliui daugiau
ir daugiau
daugiau nebereikia

x x x

neliko nieko
kas pasakyta nebūtų – ko
ko gera per daug

x x x

tolerancija – žodis
reiškiantis pagarbą
man ir veidrodžiui

x x x

( cituosim V. Bložę)

veidrodi veidrodėli
„vėtrungių smūgiais paženklinta
tavo raukšlėta kakta“

x x x

(pradinis zongas)

ji jį myli
jis ją irgi
ei džium džium!

x x x

nesu aš kupranugaris bet
o dykumos?
o tolumos?

x x x

vėl atkrentu į save –
cituoju save
vakarykštį

x x x

kol gyveni
nekeista
mirus taip pat

x x x

paėmiau žodį
vartau
viso jo nematau

x x x

(rodau pirštu)

juokiuosi
iš tavęs ir iš savęs
nes žinau

x x x

kas aš toks
kad sakau
neturiu dievo dieve

x x x

esam kol esam
tik žygeiviai:
žyg!  žyg!

x x x

stirnų populiacija
šiemet – oho!
o laputaičių lapučių…

x x x

tiek to
tegu ir ši meilė
pluta apsikloja

x x x

nagi taip ir einu
sienomis tikrindamas alkūnes
kairė dešinė kairė

x x x

mane sutikęs bičiulis paklausė:
čia tu ar tavo giltinė?
atsakiau: mes abu

x x x

tebus kaip yra
negraužk sau galvos
parapijos areštinėje

x x x

esu skaičius 59
dalinuosi
tik iš savęs

x x x

jums gerai
o man su savimi
ir gyventi reikia

x x x

išgirdau pakalnučių kvapą
atsidusau
ir vėl

x x x

pusiaudienio varna
kojele rūpestinga
jūržoles kapsto

x x x

nušluosto liepa
vakaro dangų –
giedra žvaigždėta

x x x

būk mandagus
sutikęs save vakarykštį
sakyk „labas“

x x x

velniai rautų!
gyvenimas –
velnio darbas

x x x

susitikdavom klevo paunsmėje
dabar ten kryžkelė
šlapias asfaltas

x x x

vis dėlto pažiūrėk
mano dubenėlis
jis tuščias

x x x

nukrapštyti nuo žodžio luobą
ar ne to užėjau
puodeliui kavos

x x x

pėdinu atsipūtęs
be balso pakylėjimų ir paploninimų
švilpaudamas

x x x

permainų kupina širdie
atsidusk
pailsėk po liepa

x x x

kvailys žino
protingas abejoja
niekas žolei augti netrukdo

x x x

vienu žodžiu
be žodžių
ir viskas

Poškus S. Prespapjė ir kiti dievo kiaušiniai. Klaipėda, Eglės leidykla, 2022