RAČKAITIS VYGANDAS
Laiko verpetuose
Laiko verpetuose
viskas, kas žemiška,
laikina ir pažeidžiama.
x x x
Puntuko akmens
atmintyje samanoja
atslinkę ledynai.
x x x
Kryžmų vėjų
pagairėje pražilo
milžinkapis.
x x x
Ten užmirštame
pilkapyje dūlėja
akmenų vainikai.
x x x
Skraji blezdinga
jau neatneša ugnies
alko aukurui.
x x x
Giliai miega
akmenimis vainikuoti
mano proseniai – baltai.
x x x
Nebežinau,
ar dar likę manyje
jotvingių kraujo.
x x x
Drengia šaltas lietus.
Nėra kam atkelti
žalvarinių vartelių.
x x x
Dienomis ir naktimis
pakelės koplytstulpyje
budi Rūpintojėlis.
x x x
Žilvino krauju
kasmet dažo ruduo
drebulių lapelius.
x x x
Aukštuose kalneliuose
motinėlių ašarom rėdyti
sūnaitėliai guli.
x x x
Niekada neužmiršiu,
kaip pokario kaime
įaugo į mus baimė.
x x x
Kruvinai žydi pelargonijos.
Pereina per širdį
Sausio 13-oji.
x x x
Niekur neskraidyk,
žiemok, auksaake, tarp
senų mano knygų.
x x x
Tamsžalio eglyno
tylus siaudesys terpiasi
į bežodę ryto maldą.
x x x
Kupina sengirė
vakaro šešėlių.
Gilėja spengi tyla.
x x x
Šįryt klausausi,
kaip genys skanduoja
bundančio miško pulsą.
x x x
Vėjų Močia ragina
šiltus vasarius vėjus
plėšti ežerų ledą.
x x x
Padangėn pakilęs
vyturys įgarsina
saulės spindulį.
x x x
Sidabražvynių šalvių
akimis žiūri upė.
Prisiminiau Šešupę.
x x x
Šilo vasaros naktis.
Koks intymus dvilapių
blandžių kvepėjimas!
x x x
Pučia gairingi vėjai.
Ar dar lydi mane
močiutės maldos?
x x x
Pakiliai ošia pušys.
Lyg giedotų šįvakar
džiugesio psalmę.
x x x
Pabuvome vasaroje.
Tamsėja vandenys.
Vėl elgetiškas ruduo.
x x x
Dar mirguoja drugelių
šokiai. Virš žydinčių jurginų.
Vėjai išnešė jų spalvas.
x x x
Durpžemin įsigėrė
vandenžolių kvapas.
Išsivadės pelenuos.
x x x
Žvaigždžių rasa
užkrito brydes pievose.
Rūdija mano dalgis.
x x x
Prieš akis galukelė.
Nesigirdi žingsnių.
Bijau atsigręžti atgal.
Šiaurės Atėnai. 2023 04 21