ŽVIRINSKIS TADAS
Tūkstantis miligramų antibiotiko
Vietoje tūkstančio sveikinimų –
Dar vienas žingsnis amžinybės link.
x x x
Gegutės „kukū” – tai binarinis kodas –
Kaip būrimasis ramunės žiedlapiais,
Kaip 1:0 neišvengiamam nebūties triumfui.
x x x
Žalioji ežero akis įsiurbia dangų,
Nenutuokdama, kad po debesų vokais
Skliauto žydrynė pavydi žalimos.
x x x
Kosulys – tai surezonavę širdies dūžiai,
Šaudant tuščiomis atodūsių salvėmis
Į pavasario orą, kupiną svetimos meilės.
x x x
Raižyto stiklo taurėje skęsta
Neišsipildę planai ir svajonės –
Prisiliesiu prie Škotijos nors liežuviu.
x x x
Šviesa per prievartą man – nemiela.
Bet šiąnakt gatvės stulpas apšviečia
Kažkieno leidžiamus muilo burbulus.
x x x
Vaivorykštės tiltas sujungia
Du penkiaaukščius. Čiurlių eskadrilė
Pakyla aukščiau audros debesų.
x x x
Ilgiausios birželio dienos – apgaulingos:
Jos – tarytum jonvabalių spingsulės:
Mirguliuojančiai šviečia, bet nešildo.
x x x
Išretėjęs mylimosios plaukų krioklys
Nebeglosto apšarmojusios krūtinės:
Užšalo mudviejų jausmai ir indėliai.
x x x
Velnias slepiasi detalėse,
Dievas… tiesiogiai slepiasi –
Tebeieškau tik savojo „aš”.
x x x
Nuolatinis skausmas atbukina empatiją.
Nebegailiu savo vaikų, įsipjovusių pirštą,
Bet kaskart krūpteliu, kostelėjus motinai.
x x x
Devyniolikto amžiaus Jėzus rodo širdį,
Bet dvidešimt pirmame šimtmetyje
Labiau vertinami žemiškieji donorai.
x x x
Nupigintame šakotyje
Regiu save: kiek suklypęs,
Bet vis dar besišakojantis.
x x x
Birželio laužai – švyturiai artėjančiai
Tamsai. Per vasaros alsą ir karštį
Sugrįžtančiai it pavarytas šuo.
x x x
Pavargę saulės zuikučiai
Taikiai parpia, susiglaudę
Sidabriniame mėnulio lopšy.
x x x
Upės tėkmė pasveikina rytą,
Nusiklodama rūko antklodę –
Tiek tos birželio nakties…
x x x
Užkimus griežlė prieš pat saulės laidą
Nepaliaujamai tarška: krekšt krekšt!
Niekaip neišsiburdama: myli ar ne?
x x x
Liepos – geraširdės sirenos:
Žydėdamos privilioja bites
Tik tam, kad jas pamaitintų.
x x x
Alsų liepos vakarą geradariauju:
Nutilusiam giedorėliui falcetu
Pasakau, kad esame vieno kraujo.
x x x
Tavo plaukai kvepiai auksavabaliais.
Nors pavasaris – jau praeity, bet laukia
Vasarinio medaus kopinėjimas.
Šiaurės Atėnai. 2022 08 05