RODRIGUES DAVID (1951)
(Portugalija)
Gležni vyšnios žiedlapiai
virpėdami vėjyje audžia
tvirtą vaisių formą.
x x x
Jūros banga
savo galios viršūnėje yra jau
tik sauja purslų.
x x x
Ežeras
tik pučiant vėjui
regi savo bangas.
x x x
dailūs kraštai lyg ąsos –
amfora upės tėkmėj
trokšta jos siekiančių rankų.
x x x
Nuo medžio krenta lapas
dar žalias:
“Jau vėlu! Jau turiu eiti!”
x x x
Karnavalas.
Migdolų medis
persiregia sniegu.
x x x
Naktis rami.
Vėjas
tik mano sapne.
x x x
Mėnuo,
nukabintas nuo dangaus,
apšviečia išvykstantį traukinį
x x x
Saulė pajudina blakstienas.
Lėktuvo šešėlis
nubėga žole.
x x x
Granatai.
Visai pamiršau, kad iš jų
lieka tik prisiminimai.
Iš portugalų kalbos vertė Arvydas Makštutis.
Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius, „Vaga“, 2009