HAIKU POEZIJA

PALONSKAITĖ DIANA

ilgiuosi jūros –
pražydo trūkažolės
Dzūkijos laukuose

x x x

gražiausia eilėrašty
virpantis medžio šešėlis
ant puslapio

x x x 

žolės pjovėjai
prisėda ant suoliuko –
skinu ramunes

x x x 

miestelio turguje
glėbiai nuvytusių pivonijų –
miestiečiai be nostalgijos

x x x

priglosčiau šunų
priganiau drugelių –
pietūs ne už dyką

x x x 

nulūžo hortenzijos
daugiažiedė galva –
sterblė pilna lietaus

x x x 

kaštonai bumsi į asfaltą
nespėjau atsivalgyti
alyvinių obuolių

x x x

krūpteliu nuo atvaizdo
kompiuterio ekrane…
tik palinkėjimai nesensta!

x x x

viduržiemis –
ant šlapio molio
štampuoju bites

x x x

jei sėdėsi ramiai
tai ir atskris paukštis
su haiku snape

Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026

Ačiū už tai

pamečiau akis
trūkažolių laukuose
toli nuo jūros

x x x

neuostyk vaikeli
alyvų prie tilto – prisisapnuos
pamiršti namai

x x x

apie ką jūs
man kalbate topoliai
vėjui pakilus?

x x x

kam rūpi
maža vėdrynų puokštelė
mano sudrėkusiam delne?

x x x

nerėk strazde
nelipsiu į tavo ąžuolą
tik prisiglausiu

x x x

išbraidžiojau pievas
ieškodama fazanų
mėnulio takais

x x x

bijūno žiede
tik tu ir aš prie seno namo
papasakok man

x x x

Seneliui

turiu išeit
pats žydėjimas vyšnių…
ačiū Dieve už tai

x x x

setyneri metai
vakarai tokie ilgi
norėčiau grįžti

x x x

išsiuntinėjau žinutes
viliuosi
jų telefonai išjungti

x x x

rusvas nakties drugys
priekaištauja:
visur tavęs ieškojau

x x x

Seni albumai

bambukas gelsta
ar gimtosios šalies ilgesys
jį kankina?

x x x

tuščios gondolos
sulytoj Venecijoj
grapos taurelė…

x x x

brangi Izabele
tavo kišenės pilnos kaštonų
o širdyje ruduo

x x x

seni albumai –
mergaitės tarp butelių…
džiaugsmai ir klaidos

x x x

šalna pirmoji
rožės šešėlyje glaudžias
sraigė benamė

x x x

nėra lėktuvų
yra tik liūdni paukščiai
dangaus šuliny

x x x

nuo mano akių
pasislėpę fazanai
vieversiu grįžo

x x x

pasnigo
visa naktinė pamaina
paliko fabriką

x x x

Kiemas

prie židinio
žiūrėdamas į ugnį ne
savo namuose

x x x

tos akimirkos
kartojasi kas dieną…
o šuo užaugo!

x x x

išploviau langus –
smagu lietaus lašeliams
stiklu riedėti

x x x

laisvadienis –
kava be cukraus, bet su pienu
trapus sausainis

x x x

liepos viršūnėj
varnėnų susirinkimas
dalijasi pavasarį

x x x

kvepia agurkas
pjaustytos salotos ant lentelės…
birželio popietė

x x x

pilnas kiemas varnėnų
renka sliekus po lietaus
graudu žiūrėti

x x x

lietaus debesie
čia pėsčiųjų takelis –
traukis į šoną

x x x

ketvirtą ryto
pažadina mirusieji:
moko gyventi

x x x

iki ryto
išdžiūvo visi skalbiniai…
tai bent naktis!

x x x

prašvito…
praskleidusi užuolaidą bandau
įžiūrėti leliją

x x x

ūžauja vėjas
židinyje, miestiečiai
prisimena vaikystę

x x x

balta chrizantema
ant nežinomo kapo
neįskaitomo vardo

x x x

Kryptis – N4

neatpažintas lietus
nesezoninis vėjas
diena ar naktis?

x x x

lapkričio pirmąją
pražydo chrizantema
toli nuo Lietuvos

x x x

taurė kaštonų –
lūpdažis ant kraštelio
mano mylimosios

x x x

apytuščiam traukiny
plieskia elektros lenputė –
tamsos neatsikąsi…

x x x

tuščioj ganykloj
čaižus fazano klyksmas
krūpteli arklys

x x x

smulkiom kruopelėm
kapsi lietus nuo veido
užtat nė vieno praeivio!

x x x

japonišką klevą
pasodinau prie durų –
lauksiu rudens

x x x

rūkas virš pievos –
šlubam seneliui kelias
namo per ilgas

x x x

lietaus kariauna
prie tvenkinio klykauja
ančių pulkelis

x x x

varnėnas skabo
šlapias erškėtrožes, raudonos
akys žybt žybt

x x x

pro užuolaidą
nesimato vakaro saulės…
ašarojančio vaiko…

x x x

tolumoj suolelis
apšviestas saulės, pamaniau
kad laivas su burėmis

x x x

aš į darbą
diedukas į bažnyčią
švilpauja strazdai

x x x

mano kryptis – N4
kai nepaguos net žydintis
jazminas

x x x

gražiai išpaišytos
avelės prie greitkelio…
kas joms tas autobusas!

x x x

karvės miestietės
ramiai rupšnoja žolę
priešais McDonaldą

x x x

be dešimt penkios –
traukinių stoty sumaištis
kraipo galvą varnėnas

x x x

St. Stephen‘s Green

turistai su fotikais
vietiniai užkandžiauja
o ką aš čia veikiu?

x x x

kava su malda…
važiuojam į sostinę –
aš ir mergaitė

x x x

ėjau į tave
keturiasdešimt metų
ne tuo keliu

x x x

Neskubinant dienos

ramu ant širdies
lyg apsnigtoj ganykloj
Kalėdų rytą

x x x

paštininkas liepia
pasirašyti: registruotam
laiške kalėdaičiai

x x x

pelargonija
Naujųjų metų naktį
pražydo baltai

x x x

baigėsi šventės –
belieka laukti pavasario
neskubinant dienos

x x x

airiškos tujos –
Čiurlionio pušys be smuikų
lietaus orkestre

x x x

lapkričio vidurys
baltai pražydusi vyšnia
kvepia puvėsiais

Lakštingalų Airijoj nėr. Vilnius, Naujoji Romuva, 2014