HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
NORMANTAS PAULIUS (1948-)
Ankstyvas rudens vakaras.
Suplyšę batai dairosi
Kelio į Rytus
x x x
Renkasi draugai,
Kai išeinu į kiemą:
Paukščiai ir dangus
Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2011
Žiūriu į lietų
Kalnų nameliūkštyje,
Kaip pasmerktasis
x x x
Trys baltos linijos
Melsvoje uoloje. Ir vėjas –
Tylus stebėtojas.
x x x
Anglyse liko
Raudonų hieroglifų.
Dega bambukas
x x x
Naktiniai drugiai.
Jie skaito mano sapnus –
Tikri bičiuliai.
Literatūra ir menas. 2008 birželio 6 d.
Manęs šiandiena laukia
nelengvi darbai
paglostyt vėjui galvą
x x x
Akmenys pilni ugnies
ant netrumpo kelio
į Tėvo Everesto glėbį
x x x
Mečiau žvilgsnį
į baltą lotoso žiedą
pataikiau į vidurio kelią
x x x
Mintimis nudažytos žuvys
laosų sodų tankmėse
išnykusiuose vandenyse
x x x
Himalajuose dirbu nešiku
nešioju baltus debesis
neblogai uždirbu
x x x
Trobelės stogą laižo garsai
kas tai
lietaus lašai ir žvaigždės
x x x
Po dešimt Mandalų šviesa
senos šventyklos skliautuose
klausėmės ką kalbėjo Buda
x x x
Mažam kaimelyje virš debesų
gyveno maldos susispietę
kaip bitės į maldų korius
Iš 20-tosios Himalajų ekspedicijos, 2013, dienoraštis. Šiaurės Atėnai. 2013 m. birželio 21 d. Nr. 23 (1137)
NAVIKIENĖ NIJOLĖ
žaros raudonis
rojaus sodas atviras
po tavo delnu
Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023
NAVAKAS KĘSTUTIS
Nėra tamsos.
Tiesiog pro šalį bėgusi katė
trumpam užsimerkė.
x x x
Pro kažkur atvertą langą
shakuhachi fleitos garsai. Tylūs.
Tarsi kažkas pūstų į smėlį.
x x x
Gera eiti niekad neitu keliu.
Jame supranti tai, ko
dar nebuvai supratęs.
x x x
Gyvenimas. Degantis popierius.
Ryški liepsna. Raukšlės ir anglis.
Dar po to pelenai.
x x x
Nuo kimono likusi didžiulė šilko skiautė.
Kabanti ant durų.
Mintyse galima apsirengti duris.
x x x
Keleivis netyčia nuo šakos nubaidė voverę.
Tapo neramu.
Lyg būtų nubaidęs savo sielą.
x x x
Saulėlydis. Kasdien atsipjaunantis žemės.
Kada nors jos neliks. Bet.
Ir tada jos pakaks atsigulti.
x x x
Roninas žiūri į vandenį. Savo atspindy
matydamas šeimininką.
Trečiasis atspindys žvelgia į juos.
x x x
Padangėje telkiasi tamsūs vandenys.
Prilis į paukščius.
Dangus į žemę pro juos nusileidžia.
x x x
Boružei sunku paskristi.
Ieško kur užsilipus.
Vienu taškeliu jai per daug.
x x x
Lietaus lašas kaupiasi ant lapo.
Atitrūks, kris, ištikš.
Bet tas mirksnis, kol jis krinta!
x x x
Ketvirtą dieną lietus.
Po to vėl giedra.
Kaip keičiasi pasaulis.
x x x
Dangus aukštas ir šiandien nelis.
Netoliese yra ketveri vartai.
Už jų debesys nusileido iki žemės.
x x x
Ant lauko stalelio sakės ropinėlė.
Šalia sotus paplotis.
Ryžiai šiemet derės vešlūs.
x x x
Paukštis pametė plunksną.
Dabar skris be jos.
Nukrito pirmas lašas. Dabar lis be jo.
x x x
Didžiulis mėnuo prasišviečia pro
akacijos šakas, bet medis
irgi pro jį prasitamsina.
x x x
Akmenukas, šakelė, vakaro vėjas.
Daugiau nieko.
Kažkur egzistuoja niekas.
x x x
Padėtas akmuo ant akmens.
Bandyta keisti pasaulį.
Nuo pačių svarbiausių dalykų.
x x x
Šitiek žvaigždžių viršum Kamakuros.
Lyg dangų būtų aptraukę duona.
Patekėjęs mėnuo gražiai ją prakanda.
x x x
Mėnulis kaip pernai.
Pasaulis taip pat.
Įdomu, kur.
x x x
Žiogelis džiaugiasi savo pasauliais.
Jų du.
Diena ir naktis.
x x x
Trys žiedlapiai, atpūsti nuo sakuros.
Trys.
Koks perviršis.
x x x
Du džiugūs valstiečiai: vienas nešasi
žagarų ryšį ir ryžių maišą, kitas – nieko.
Kurio stygius didesnis?
x x x
Vabaliukas rėplioja medžiu:
koks gražus ir didelis pasaulis.
Taip ir mes juo.
x x x
Tolumoje trakši miškas.
Kažkas jame gyvena. Kas.
Miškas.
x x x
Ant kelio pribirę grūdų.
Praėjo valstiečiai.
Paukščiai dar praeis.
x x x
Vėjy pralekia akuotas.
Lyg taikli lanko strėlė.
Yra vietos jam sekundei nukristi.
x x x
Dvi pelės.
Viena.
Nei.
Šeši šeši. Vilnius, Apostrofa, 2020