HAIKU POEZIJA

GLIAUDIENĖ BIRUTĖ                               (1930)

Įdėjau kišenėn
Pinigą. Išleidus –
Tuoj užkukavo

x x x

Įkišau knygon
Vėjo nublokštą lapą –
Gal ras anūkės

  Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V.: „Vaga“, 2009

Ką išskalausi,
Ežerėli? Gelmės perlą
Ar tik šapelį?

x x x

Upės veidrodis
Raibuliuoja. Puiku –
Nesimato raukšlių.

x x x 

Ant lieptelio
Kaimietės delnuose
Kultuvės kadrilius.

x x x

Upelio dugne
Susiglaudę smiltelės
Savajai maldai.

x x x

Gerumas auga
Raktažolių varpeliams
Tilindžiuojantis.

x x x

Ką parašysi,
 Skrajūne, sparnu? – „Viena
Tiktai gimtinė“.

x x x

Į saulės korį,
Į žemės grumstą varva
Vieversių giesmė.

x x x

Žibutės laišką
Glaudžiu prie savęs. Virpa
Melsva aureolė.

x x x

Baigia pražiūrėt
Akeles jau purienos.
Girdžiu gegutę.

x x x 

Duonos abišalė
Skalsi žemės kvapu,
Triūsu artojo.

x x x

Kristus ant kryžiaus
Žvelgia žemdirbio akim,
Pilnom rūpesčio.

x x x

Dangaus žibakėlės
Prie lango budi. Laukia
Manęs grįžtančios.

x x x

Išsūpuok, vėjau,
Kaip motina kūdikį
Mano svajonę.

x x x

Įkriski širdin,
Šermukšnio žiedlapėli –
Sunku būt gerai.

x x x

Pavasarėlis
Gandro raudonam snape,
Saujoj sėjėjo.

x x x

Kamanė žiedą
Apkabina kaip vaiko
Rankelės kaklą.

x x x

Tu toksai vėsus,
Akmenėli. Ar ne aš
Senatvėje?

x x x

Ašarodama
Žinau – niekas rankos ant
Peties neuždės.

x x x

(Mamytei)

Esi šventykla,
Prieglobstis tamsią naktį –
Tu meilės duona.

x x x

Žydi ievužė
Baltuoju debesėliu –
Šypsniu kūdikio.

x x x

Eit vilties taku
Su purienos žvakele
Godų godoti.

x x x

Kalbina mane
Beržo šakos linguonės
Širdim Motulės.

x x x

Šaltinio versme
Alsuoki, gyvenime.
Budės paukštelis.

x x x

Toks laukiamas
Sūnaus pabučiavimas
Motinos dieną.

x x x

(Senelei)

Kas, atidaręs
Langines, šnekins žiedą
Poterių kalba?

x x x

Lašelių muziką
Užrašinėju sielos
Plunksna švelnia.

x x x 

Padėjus galvą
Ant žemynėlės kelių
Slenku per dangų.

x x x

Leidžiasi trešnių
Baltos blakstienos ant
Maitintojos krūtinės.

x x x

Kraipo galvelę
Dagilis: sutuoktuvių
Suknia obelies.

x x x

Šaknelės žemės,
Kaip išpuošėte vyšnias.
Neatsistebiu.

x x x

Pluša genelis,
Skiedreles mėtydamas.
Stebi mažieji.

x x x

Senolių akim
Sukembėję jovarai
Žvelgia į kelią.

x x x

Vienišas žmogus
Pravėrė vartelius –
Gal kas aplankys?

x x x

Būkim seserys,
Darželio našlaitėlės –
Pasiguosime.

x x x

Vėjas nupučia
Kiaulpienės vainikėlį:
Jau ne mergelė.

x x x

Baikščiai suvirpa
Liauni drebulės lapai –
Nebeišduoti.

x x x

Mano kaimelis
Augino darbščius žmones –
Dorus lietuvius

x x x

Dabar sapnuoju:
Stoviu prie tėviškėlės
Vartų. Kas įleis?

x x x

Surinksiu, lietau,
Aš tavo sidabrėlį
Kambario gėlėms.

x x x

Kas žolynėlį
Paguos, kuomet būsiu
Kitame krante?

x x x

Nebijok, sraige,
Neužgriūsiu ant tavo
Būsto. Keliauki.

x x x

Po vienu skėčiu
Senelis ir anūkas
Kalbasi šiltai.

x x x  

Uosio lazdele
Baksnoja senučiukas
Sutartnę.

x x x

Norisi apkursti:
Koridorius pilnas triukšmo –
Neturiu savęs.

x x x

Iš avilio
Sklinda bičių šventkalbė.
Prigludus klausausi.

x x x

Daug išdalino
Lakštingala širdies dainų.
Radai, mergaite?

x x x 

Kukutis tikras
Karalaitis su karūna,
Gero linkintis.

x x x

Žvaigždėtas dangau,
Beribe, gili erdve –
Kur mane vesit?

x x x

Geroji tėčio
Ranka, glosčiusi galvą,
Lietė man širdį.    

x x x

Merdi laukinė
Obelis. Apkabinu
Tą vienintelę.

x x x

Saulės lopšinė
Sukėlė klevo kraują,
Sparnus prie drevių.

x x x

Šviesioj palangėj
Virpa kregždučių sparnai.
Gyventi jaukiau.

x x x

Šventas žolyne,
Mindau tave kasdieną.
Žinau – atleisi.

x x x

Užkrito naktis.
Griežlė nuskubėjo į
Smilgų litaniją.

x x x

Aušrametėlio
Rasomis prausiu veidą –
Dėkoju žemei.

x x x

Jei tu išgirsi
Keistą žolės šnaresį –
Būsiu laiminga.

x x x

Ant piliakalnio
Katpėdėlių žvangučiai
Kalba legendą.

x x x

Gėlės koplyčioje
Pasimeldus kamanė
Suras nakvynę.

x x x

Renku į širdį
Žalias raides. Skaitysiu
Per visą žiemą.

x x x

Baltuoju smuiku
Užgroja akacija.
Sukluskit, žmonės.

x x x

Ką gi išbursi,
Tėviškės žiedeli,
Savo skaistumu?

x x x

Mirga marguoja
Vasaros prijuostėlė,
Velėta rasos.

x x x

Ką šią naktelę
Sapnavai, žolynėli?
Dalgio ašmenis?

x x x

Šioj kryžkelėj
Pabūsiu takažole,
Lietaus palauksiu.

x x x

Renku nuo žolių
Ramybę, žiedų ugnį
Tau pasišildyt.

x x x

Šienpjovių metas.
Pakvipusi daržinė
Šaukia nakvynės.

x x x

Kvapių dobilų
Žiedus bitės žegnoja
Vardan ateities.

x x x

Ant liepų pečių
Gelsvieji nuometėliai
Su medaus kvapu.

x x x

Vaiskią skarele
Senelės lydėdavau
Toli akimis.

x x x

Vaivorykštėlė,
Nuleisk lieptelį –
Dievulį aplankysiu.

x x x

Seklytėlėje
Žydi lindrobė – kalba
Senbuvių dvasia.

x x x

Mintys tuštėja.
Ieškau senojo rakto
Nuo kraičių skrynios.

x x x

Žvaigždžių trobelės
Nušvito – pasimelsiu
Prie jų slenksčio.

x x x

Smuikuoja žiogai
Mėnesienos kiemely.
Atsisveikinam.

x x x

Palietė petį
Šikšnosparnis – abudu
Akli keleiviai.

x x x    

Tyli naktis.
Alkanos mintys klaidžioja
Toli už vartų.

x x x

Žvirbliai užmigo
Šiaudinėj pastogėj lyg
Dievo pažasty.

x x x

Šalimais kūdros
Ištiestų drobių taku
Vaikščioja saulė.

x x x

Nedrįstu ranka
Prisiliesti lelijos –
Vien akim glostau.

x x x

Ankstų rytmetį
Perskaičiau rasakilos
Ašarų laišką.

x x x

Kakarykuoja
Gaidžiai. Žadina rytą,
Aukščiausio dar skirtą.

x x x

Dažnai galvoju:
Nedvokia miręs medis,
Gerasis brolis.

x x x

Raitos driežiukas,
Virpindamas kerpšiures,
It kanklių stygas.

x x x

Paukšti, pačiulbėk,
Kai būsiu nutilusi –
Tave mylėjau.

x x x

Dobilo žiedas
Baltos spalvos – atėjęs
Iš Visatos erdvės.

x x x

Slepiasi žvaigždės,
Pamačiusios nuopuolį
Įžūlaus žmogaus.

x x x

Šviesanešėliai
Beržai, mano broleliai –
Visada ilgiuos.

x x x

Kužda topoliai:
Varžytinės vasaros
Tolstančiais sparnais.

x x x

Vėjas užpustė
Fliokso žiedo liepsneles.
Drugeli, papuošk.

x x x

Apsmilkysiu tave
Dūmais kadagių, čiobriais
Pagirdysiu.

x x x

Šaltosios rasos
Kaip Jėzus apaštalams
Kojas nuplauna.

x x x 

Rūpintojėli,
Palaimink išlekiančių
Varganą kelią.

x x x

Stoviu po rudens
Kriauše. Vyzdžiuos šmėsteli
Baltas nuometas.

x x x  

Tėvai augino
Užvadėlio vis laukė –
Paukšte išklydau.

x x x

Silpna jaučiuosi
Po aukštuma beribe –
Malda užaugins.

x x x

Ant rudens drobės
Šermukšnių rožančiai,
Musmirių daugtaškiai.

 x x x

Giružėn einu
Kaip Žaliojon šventovėn
Subrandint save.

x x x

Žvaigždes išlydžiu
Karūnuotas – kur galvas
Glausit? Lauksiu vėl.

x x x

Palūkėk, paukšti,
Palaikyk vasarėlę
Ant lino žiedo.

x x x

Sudie tariu
Paskutiniam rudens žiedui:
Nenuvys širdy.

x x x  

Beržas nukirsta
Viršūne lyg elgeta
Prie uždarų durų.

x x x

„Koks gražus skėtis
Musmirės“, – rodo duktė.
„Neliesk – gyvas“.

x x x

Vandenys šalti,
Pralekia gulbės baltos.
Aš dar palauksiu.

x x x

Ištirpo saulė
Svyruonėlių lapuose
Kad būtų šviesiau.

x x x

Gervių vilkstinė
Išsineša vasarą.
Graudulys gerklėj.

x x x

Vėlus lapkritis.
Sudūlėjo plaštakės
Sparneliai puošnūs.

x x x

Dangus surašė
Baltą testamentą
Rudenio žemei.

x x x

Židinio ugnyje
Kiek žodžių ieškau dar
Neišsakytų.

x x x

Ant balto sniego
Kurapkų kryželiai –
Ženklai gyvybės.

x x x

Stiprybės tau,
Žiemkentėli žaliasai –
Rarotų žvake.

x x x

Barškina langinę
Vėjo rankos. Išgirstu
Naujausią posmą.

x x x

Baltam akiraty
Plati tarplaukių žiema –
Advento giesmė.

x x x

Šaltučio rankos
Ant langų išaugino
Kalėdnaktelių.

x x x

Nuo kadagėlių
Balzganas ašarėles
Nušluostys saulė.  

x x x

Antrą kartą
Nušerkšnijo vyšnelė –
Žiemą pražydo.

x x x  

Skurdžiam tvartely
Ant Marijos rankų žydi
Šventas stebuklas.

x x x

Prie krūties glaudžia
Šventąjį sūnutėlį,
Pasiųstą Dangaus.

x x x

Saulės sugrąžtai.
Močiutė atsidūsta:
Šviesėja dangus.

x x x

Esi, žiemuže,
Baltuojantis altorius
Mano akyse.

x x x

Ant Kūčių stalo
Dubuo medaus: aukštojo
Skrydžio triūsas.

x x x

Vis aukštyn saulė:
Slysta nuo žemės pečių
Baltoji skara.

x x x

Žalia bruknekė
Viršūnėlę iškelusi
Virš ledo šarvų.

x x x

Rieda plikledžiu
Vėjo pučiama sėkla.
Ar išaugs lapeliai?

 Gliaudienė B. Ant žemynėlės kelių. UAB „Utenos spaustuvė“, 1997