HAIKU POEZIJA
KACIAN JIM
KACIAN JIM
(JAV)
saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu
x x x
aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas
x x x
šeimos albumas –
juodai balta
mano jaunystė
x x x
pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus
x x x
ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis
x x x
rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse
x x x
užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis
x x x
nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo
x x x
melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra
x x x
mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
JASTERMSKY PETER
JASTERMSKY PETER
(JAV)
dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai
x x x
lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto
x x x
saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius
x x x
dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų
x x x
pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą
x x x
pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti
x x x
beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį
x x x
kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas
x x x
vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
ai li
ai li
(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą
x x x
rožės mano vazoje nepasens
x x x
žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu
x x x
moliusko kiautas
nieko nėra namie
x x x
sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema
x x x
vienas lapas
mano ruduo
prasideda
x x x
lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu
x x x
apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa
x x x
aušra
šventykla
skamba
x x x
šokiai
tamsoje
su kvepalais
Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026
HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.
HAIKU POEZIJA
HAIKU POEZIJA
IIDA DAKOTSU 飯田蛇笏 (1885-1962)
Gimė Fuefuki mieste, Yamanishi rajone. Mokėsi Wasedos universitete. Jis haiku mokėsi pas poetą Takahama Kyoshi ir buvo dažnas tokių haiku žurnalų kaip Hototogisu ir Unmo bendradarbis. Jis buvo vyriausiasis redaktorius Unmo žurnale iki pat mirties, o po to redaktoriumi tapo jo sūnus Iida Ryuta. Iida Dakotsu į pasaulį atėjo su natūralizmo banga.
x x x
Ugnikalnis užgesęs.
Vėsių šlaitų žolėj –
Žemuogė
x x x
Pralaimėjusio žirgo
Žvelgia akys įdėmiai įdėmiai
Į žmogų
x x x
Ramybės pesmelkta žemė
Akim, pusiau pramerktom,
Eina į žiemą
x x x
Kerpa lėtai
Chrizantemas baltąsias
Rudens šalna
x x x
Neturiu nieko.
Tik polaidžio vandenį
Gilų brendu
x x x
Stojo ruduo
Upių seklumose
Stūgauja vėjai
x x x
Chrizantemom gėriuosi…
Plaukia mano siela
Palengva tarp žiedų
x x x
Apsnigtuos kalnuos
Aidas skardena ilgai
Lyg žliaužtų
x x x
Neapsakomas šaltis
Nenukrenta ant akmens
Net dulkelė
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Rasotos bulvės.
Curajamos kalnai meta
Ryškų šešėlį
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Iš knygos „Mano būstas kalnuos”
Vaikštinėju po kalnus
tarp senos pilies griuvėsių.
Šaltas vėlus pavasaris…
x x x
Kalnų tyloj
Žiemos rūkas gaubia
paukščius nuoguose medžiuos…
x x x
Apvalus lyg mėnulis
slenka tamsus debesis
ant mėnulio veido…
x x x
Žiemos migloj
vienišo vanago balsas.
Ioe kalnai…
x x x
Kalnų tyloj,
kur debesys plauko virš girių,
cikadų balsai
x x x
Pintinėj
karštos bobų vasaros purpuras –
gėlės laukinės…
x x x
Vasara. Klajoju.
Staiga suskamba varpas
iš Dzenko šventyklos…
x x x
Patekėjo mėnulis.
Viskas taip aiškiai matyti.
Artėja metas lietų…
x x x
Paliečiau
jos karštą ranką –
anglies pirklio dukters…
x x x
Pravėriau duris
vis į medžius žiūrėdamas –
rudenio rūkas…
x x x
Nustojo snigę.
Spindi sidabrinė kepurė –
lyg didžiulė žuvis…
Iš knygos „Užburtas laukas”
Tuščiam danguj
Saulė keliauja.
Kalnų šaly žiema…
x x x
Chrizantemų žiedus
užgavo netikėtas lietus
šią mėnesėtą naktį…
x x x
Nužydėjo magnolijos,
Noksta kaštonai.
Pirmas rudens lietus…
x x x
Šviesūs debesys.
Čirškia pušyse
pavasario cikados…
x x x
Kepina saulė.
Į ankštus žvėryno narvus
ateina vasara…
x x x
Čirškia cikados.
Gilioj nakty mėnulis
spindi tarp medžių…
Iš knygų „Kalnų aidas” ir „Baltos viršūnės”
Krosnelėj malkos dega.
Už lango, virš šaltos jūros
skraido žuvėdros…
(Aomorio uostas)
x x x
Šalčiu alsuoja
vasario nakties dangus
virš užgesusio vulkano…
x x x
O lapų žalumas
sidabrinėje mėnesienoj
šaltą naktį!..
(Kalnų trobelėj šaltą naktį žaviuosi haiku poezija)
x x x
Žydinti nendrė
užtemdė vaivorykštę
veidrody vandens…
x x x
Kalnų tyla.
Skamba mėnesienoj
Šalančių cikadų balsai…
x x x
Liovės rudens lietus –
ir iš Iso kalno pasigirdo
paskutinių cikadų verksmas…
x x x
Aplink didingi kalnai.
O pavasari! Prisimenu praeitį,
auksinį mėnulio veidą…
(Ant Temoku kalno prisimenu praeitį)
x x x
Palikęs rožę
nuzvimbė saulės link
vabalas…
x x x
Aidą kalnų
nuo trobelės neša tolyn
lengvi debesėliai…
x x x
Tik kartą
pro debesis įspindo
saulės spindulys į šarkos lizdą…
(Prie Taiko kalno)
x x x
Kelionę baigiau.
Vėl regiu debesyse
vėlaus pavasario ženklus…
(Sugrįžau į savo būstą)
x x x
Vėlai naktį kalnų kaimely
nutilo šventės triukšmas –
varlės prabilo…
x x x
Visą naktį laukiu,
kol užkukuos gegutė –
sodo žibinto negesinu…
(Naktis sode)
x x x
Klajoju žiemos dieną.
Rankoj vėlyva gėlė.
Liūdnos mintys…
x x x
Virš jūros rūkas,
rūkas žemėj, po žeme.
Popiečio metas…
(Kamakura)
Iš knygų „Sielos vaizdai”, „Kelionių dainos temomis” ir „Orchidėjos”
Rudens cikadų balsai
liejas iš medžių
lyg iš dangaus…
x x x
Slyvos rausvi žiedai –
lyg jie paliestų nedrąsiai
skaisčius mėnulio spindulius…
x x x
Kepa bulves –
virš laužo laukuos
gili žydrynė dangaus…
x x x
Tamsią naktį pūgoj
per lygumas aidi
varpo balsas…
(Naujųjų metų naktį klausausi varpo ant Minobės kalno)
x x x
Liūdni veidai –
kiekvienas kažką galvoja –
su pavasariu atsisveikina…
(Stotis Osakoje)
x x x
Vanagai, žuvėdros,
burės miglos užklotos –
uosto vaizdas…
x x x
Viena po kitos
Krinta rudenio naktį žvaigždės
viršum Kinku kalno…
x x x
Paryčiais – vėlyvo
pavasario šaltis.
Taip žemai mėnulis…
x x x
Kvapiosios žvakės –
senieji metai baigias.
Ošia žiemos lietus…
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Literatūra ir menas. 2005 m. kovo 24 d.
Žmogaus siela.
Su kuo ją palyginti?
Su rudenio jonvabaliu.
(Giliai liūdžiu dėl ankstyvos Akutagavos Riunoskės mirties)
x x x
Sudrebėjo sprogstančios
Slyvos šaka –
Varna ten nutūpė.
x x x
Kalnų kapinėse
Lyjant rudenio lietui
Vėlyva gėlė pražydo.
x x x
Sugavau cikadą.
Iš jos akių supratau:
Ruduo artėja.
x x x
Nutilo žiogai.
Ateina žiema.
Blanksta saulė.
x x x
Nakties tamsoj
Per lygumą skrenda
Varpo gaudimas.
Iš anglų kalbos vertė Joana Danutė Žilaitytė.
Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius, Meralas, 1999
MURAKAMI KIJO 村上鬼城 (1865-1938)
Gimė Edo mieste samurajaus šeimoje. Studijavo teisę, bet dėl ligos prarado klausą. Poezijos mokėsi pas poetus Masaoka Shiki ir Takahama Kyoshi. Jis padėjo išleisti pirmąjį „Hototogisu” numerį. Tuo metu tapo vienu garsiausių šios mokyklos poetų. 1927 m. sudegė jo namas su viskuo, kas jam priklausė.
x x x
Žiemos saulė.
Priešais viską užgožia
Mano šešėlis
x x x
Šį rytą rudens
Pažvelgiau veidrodin –
Tėvo veidas!
x x x
Žemės grumstą
Saujoj suspaudžiu…
Žiogas numiręs
x x x
Pavasarinis šaltukas.
Kliuvinėdamas bidzena
Aklas šuva
x x x
Žvelgiu į
Budos veidą dėmėtą…
Rudens lietus
x x x
Vandens purslai
Susprogsta vienas kitą pakeitę.
Lotoso žiedas
x x x
Žiemos bitė
Svirduliuodama ieškosi vietos
Numirti
x x x
Pavasario lietūs.
Tada aiškiausiai regiu
Akmenų jėgą
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Pavasario saulė.
Akmenį kibte įkibęs
Laumžirgis
x x x
Pušyse
Gūdžiai ūžauja vėjas.
Paskutinis sniegas
x x x
Peštynių gaidys.
Net lesinamas drasko
Akis
x x x
Kruta kas gyvas
Ir kas krutėti negali…
Aria ryžiams laukus
x x x
Stryksi žvaliai
Didžiuoju savo keliu
Žiogeliai maži
x x x
Giedra po krušos.
Akimirksniu paplūdo
Upeliai kalnuos
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
ANDO WAFU (1866-?)
Kaip skiriasi ausys,
Kur klausos cikadų ir
Žmonių apkalbų
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.