haikus.lt

HAIKU POEZIJA

KITŲ KALBŲ HAIKU

KACIAN JIM

KACIAN JIM

(JAV)

 

saulės sušildyta jūra –
nė pats nežinau
kur išvykstu

x x x 

aptariam kaltę –
vis sunkesnis ir sunkesnis
krinta sniegas

x x x 

šeimos albumas –
juodai balta 
mano jaunystė

x x x 

pavasario vėjas –
gatvės vaikas sūpuoja
savo ramentus

x x x 

ant kelio viena
suvažinėta voverė už jos kita
pavasario karštis

x x x 

rudens vėjelis –
kviečių šešėliai
kviečių vilnyse

x x x 

užariant
žieminius kviečius
mano gimtadienis

x x x 

nuobrėžos kur buvo
trauktos medžių išvartos
šalčiausiais mėnuo

x x x 

melionas skyla
prieš peilį –
vasaros kaitra

x x x 

mobilaus telefono skambėjimas žibuoklės

 

Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026

KITŲ KALBŲ HAIKU

JASTERMSKY PETER

JASTERMSKY PETER

(JAV)

 

dėvėtas laikrodis
laiko niekad nebuvo
tiek mažai

x x x

lėtas senėjimas
colis po colio
iki uolos krašto

x x x 

saulėlydin mašina
mokausi pamilti
nepažymėtus greitkelius

x x x 

dirbtinis sniegas
tas baltumas
mūsų prielaidų

x x x 

pirmieji pumpurai
prastūmėme
dar viena žiemą

x x x

pirmoji mergina
vėžys, kurį ji turėtų
išmelst pasitraukti

x x x 

beprotystės
skeveldros griauna
giminės medį

x x x

 kikilis
pro tvoros plyšį
tobulai suderintas laikas

x x x 

vaikas auto kėdutėj
sveikina kiekvieną medį
tuo pačiu vardu

 

Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026

KITŲ KALBŲ HAIKU

ai li

ai li

(JUNGTINĖ KARALYSTĖ)

 

vis šluoju
ir šluoju
šio kiemo tuštumą

x x x 

rožės mano vazoje nepasens

x x x

žiemos lietus
aš čia daugiau
nebegyvenu

x x x 

moliusko kiautas
nieko nėra namie

x x x 

sėdžiu prie laikrodžio
staiga
žiema

x x x 

vienas lapas
mano ruduo
prasideda

x x x

lietus
lašėjimas tampa
dar vienu aidu

x x x 

apie vienuolius
tylą paverčiančius
šventa

x x x 

aušra
šventykla
skamba

x x x 

šokiai
tamsoje
su kvepalais

 

Lietaus garsas. VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, Vilnius, 2026

HAIKU POEZIJA – TAI TRUMPA JAPONŲ KILMĖS POEZIJOS FORMA, KURIĄ SUDARO TIK TRYS EILUTĖS SU GRIEŽTA SKIEMENŲ STRUKTŪRA: 5-7-5. HAIKU IŠSISKIRIA SAVO GLAUSTUMU IR GEBĖJIMU PERTEIKTI GILIĄ MINTĮ AR JAUSMĄ VOS KELIAIS ŽODŽIAIS. ŠI POEZIJOS FORMA DAŽNAI SUTELKTA Į GAMTOS VAIZDUS, METŲ LAIKŲ CIKLĄ IR SUBTILŲ ŽMOGAUS RYŠĮ SU APLINKA. HAIKU KŪRYBOJE SVARBUS MOMENTIŠKUMAS, TRUMPALAIKĖS PATIRTYS, KURIOS LEIDŽIA SKAITYTOJUI AKIMIRKAI SUSTOTI IR APMĄSTYTI.

SUŽINOTI DAUGIAU

 

HAIKU POEZIJA

HAIKU POEZIJA

LIETUVIŠKI HAIKU

TRIBIČIENĖ DOVILĖ

 

jūra rami
aš ir kiras
palydim saulę

x x x 

skaidrus ežeras
tarsi
siela matosi

x x x 

stingdanti tyla
užmerkus akis
viskas nurimsta

x x x

kad ir kur būčiau
gimtadienis
vis tiek ateina

 

Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026

 

tobula naktis
užmigau
lietui lyjant

x x x

lašelinės lašais
matuojamas laikas
kvepia liepomis

x x x

mintys…
krinta šalnos
pakąstas lapas

Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

 

be garso –
net kvėpuoti nustojau –
krenta lapai

 

Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024

LIETUVIŠKI HAIKU

TAMOŠAUSKAITĖ DALIA

 

šiais metais braškes
dalinuos su sraigėmis:
man – tik trečdalis

x x x

eikli dvikinkė:
obuolmušio karčiuose
plazda laumžirgis

x x x 

kiek tik nori prausk
veidrodį šaltinyje –
senyn ir senyn

x x x 

naktys vis šaltyn
supratau, kad tu manęs
jau nebemyli

 

Lietaus garsas. Vilnius, VšĮ ŠOKIO VIRUSAS, 2026

 

ar liksi nakčiai?
radijas žada
atodrėkį

x x x 

štai aš ir viena
po liūties šlapias langas
pamažu džiūsta

Šviesioji mėnulio pusė. Haiku, senryu. Vilnius, SLINKTYS, 2025

tiek to atleidžiu
pro skylę užuolaidoj
skverbiasi šviesa

x x x

dar nepražydo
pienės – nežinau
ar bus medaus

x x x

virš slėnio migla
vasaros vakaras
rūko žolę

x x x

tik vienas žiedlapis
burtis pradedu
nuo „myli“

x x x

kai susitikom
tavęs nebepažinau
pirmasis sniegas

x x x

ar liksi nakčiai
radijas žada
atodrėkį

x x x

vakaro gaisai
nenoromis užverčiu
vaikystės albumą

Vėjo varpeliai. Vilnius, SLINKTYS, 2023

palieku tave
apniukusį rytmetį
aušta vėlai

Vėjo varpeliai. Literatūra ir menas. 2023, vasario 24 d., Nr. 4

 

pražydo rapsai
saulė žeme
ritinėjasi

x x x

eikli dvikinkė
oboulmušio karčiuose
spurda laumžirgis

x x x

kam gandrui batai
kulnų kaukšėjimu
varlių nepriviliosi

x x x

na ir mados
ant kaliausės galvos
paukščio lizdas

x x x

kopūstų derlių
padalino amarai
man tik trečdalis

x x x

geltonam skvere
kriaušė ir trys varnos
laimi kantriausia

x x x 

šiemet grybų nedaug
kur ta mano
rudoji skrybėlė

x x x 

dienos trumpyn
špagatas po špagato
laikrodžio rodyklių

x x x 

saulės vis mažyn
geltonąjį paltą
suvarpė kandys

x x x

nekviesti svečiai
prie vartų būriuojasi
čežantys lapai

x x x

tai įžūlumas
šaltis pažadino
dar neišaušus

x x x

žiema neateis
šalna nepakanda
žiedų ant pirštų

x x x

vienišam sunku
tuščioje palėpėje
drėgmė ir šaltis

x x x

neištikimybė
po mano antklode
palindo voras

x x x

šiąnakt bus šalna
supratau kad manęs
jau nebemyli

x x x

štai aš ir viena
šlapias langas
pamažu džiūsta

x x x

tuščia nebūna
tavo nuotraukos vietoj
lipnus voratinklis

x x x 

jeigu jūs viena
sėskitės arčiau lango
sako barmenas

x x x 

žiemos rytas
kiek lango pratirpdau
tiek ir pasaulio

x x x 

baltas balandis
ant traukinio bėgių
kokios spalvos siela

x x x 

nieko nevyksta
palyginus su vakar
tai jau daug

x x x

nukąsta koja
kregždžiukas bando skristi
visai kaip aš

x x x 

svogūno laiškams
adresatas nė motais
svarbiausia drėgmė

x x x

vudu pratybos
veliūrinį katiną
apgraužė pelės

x x x 

nėra teisybės
vabalą su ratais mačiau
jonvabalio ne

x x x

skelbimų lenta
vaikinas ieško darbo
bet kokio nesiūlyti

x x x 

mėnulis lengvas
verandoje kibiras
sklidinas pilnaties

x x x

šarkos lizde
veidrodžio šukė
jau tos moterys

x x x 

ir taip vos stoviu
o dar ta musytė
ant puanto

x x x

klausa apgauna
pelynas nėra pelių
nakvynės namai

x x x 

paukščiai sulesė
visus trupinius 
žvaigždžių nedaug

x x x 

nuo vakar dienos
niekas nepasikeitė
išskyrus dieną

Durys. Gintaro lašai. 2020, gruodis, Nr. 12 (84)

gegužio sniegas
naktį nubiro
neišsiskleidę žiedai

Prakalba į šermukšnį. Haiku. Vilnius, SLINKTYS, 2024

LIETUVIŠKI HAIKU

ŠIMONIS DARIUS                                         (1970)

 

Žibintas tą apšvietė snaigę,
Apie kuria ką tik pagalvojau:
Ištirps ar nukris į pusnį

x x x

Atsitraukus nuo knygos, kai nieko imi nesuprasti,
šalta.
Skaitant buvo šilčiau.

x x x

Regis, paskutinis hoku, kurį dar atsimenu,
sušildo vidų labiau
nei gurkšnis sakės.

x x x

Kalnų viršūnėse sniegas kitoks –
Skirtas nuo žemės dėmesiui
Atitraukti

                                              

 Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. V,: „Vaga“, 2009