KAWABATA BōSHA 川端茅舎 (1897-1941)
Gimė Tokijuje. Buvo mėgėjiško haiku poeto, tapytojo ir kaligrafo sūnus ir dailininko Kawabata Ryūshi pusbrolis. Jo tėvai valdė geišų namus, todėl nuo vaikystės išsiugdė puritoniškus ir atsiskyrėlio jausmus. Per 1923 m. Didįjį Kanto žemės drebėjimą jo namai buvo sugriauti ir jis apsigyveno Kiote, kur ketverius metus studijavo dzenbudizmą. 1931 m. jis susirgo stuburo tuberkulioze ir likusį gyvenimą buvo prikaustytas prie lovos. 1934 m. išeina pirmasis haiku rinkinys. Vienas poetas suteikė jam „gėlių ir paukščių kankinio” vardą.
Lyg aureolę
Nešu kelias varganas
Sraiges
x x x
Vaiski mėnesiena.
Giliam sniege pėdų
Randai nepaslėpti
x x x
Ropėm apkrautas arklys.
Akys ašarų pilnos, o veidas –
Lyg bodisatvos
x x x
Iš vienuolyno celių
Sklendžia kvapai keptos mėsos –
Raudonis klevų vakare
x x x
Nuo žmonių
Nesiskiria niekuo
Drugeliai nei paukščiai
x x x
Nubiro rasa.
Tik vienas mažutis
Žiba lašelis
x x x
Kalnai ir upės vakaro gaisuos.
Tiesiai man prieš akis
Voratinkliai supas
x x x
Mėnesienoje sniegas
Susigėrė į tamsą –
Aplink pilkuma
x x x
Lašas rasos.
Och, kaip jis išbaidė
Skruzdes!
x x x
Pavėsy lapų žalių
Blykstelis aukso geltonis –
Akys katino juodo
Drugelis sniege. Haiku. Kaunas, Gaivata, 1999
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.
Pažyra
Nukritus mėnulio šviesa…
Ridikai balti
x x x
Prasikalusio
Paparčio šventi ženklai.
Kokia laikina Džakkodo švetykla
x x x
Almazas
Žėri ant akmens…
Rasos lašelis
Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007
Iš japonų kalbos vertė V. Dumčius.